REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kadaise tik svajonėmis atrodžiusi aukštos raiškos televizija ir visa aprėpiantys socialiniai tinklai jau tapo kasdienybe. Nenumaldomai tobulėjančios technologijos verčia klausti – ar kitąmet tradicinei televizijai tarsime „sudie“? Ar internete galingą sprogimą sukels naujas socialinių tinklų gigantas?

Kadaise tik svajonėmis atrodžiusi aukštos raiškos televizija ir visa aprėpiantys socialiniai tinklai jau tapo kasdienybe. Nenumaldomai tobulėjančios technologijos verčia klausti – ar kitąmet tradicinei televizijai tarsime „sudie“? Ar internete galingą sprogimą sukels naujas socialinių tinklų gigantas?

REKLAMA

Televizijai laidotuvės rengiamos bene kasmet, vos tik atsiranda koks išmanesnis būdas žiūrėti pamėgtus filmus ar laidas. Vis dėlto televizija vis dar su mumis, o grėsmės jai galutinai išnykti dar nematyti. Tačiau iššūkių ir progų šioje srityje tobulėti Lietuvos radijo ir televizijos pirmininko pavaduotojas Mantas Martišius mato su kaupu.

Rinką užvaldys banginiai

Viena didžiausių grėsmių šiuolaikinei televizijai, anot M. Martišiaus – didžiųjų užsienio įmonių įsiliejimas į turinio kūrimą. Pavyzdžiui, amerikietiška platforma „Netflix“ jau dabar savo kurtą produkciją sėkmingai parduoda už Atlanto.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiais metais „Youtube“ televizija startavo, kuri ne tik iš visų aplinkinių surenka vaizdo medžiagą ir ją talpina pas save, bet pradeda kurti patys. Didelė tikimybė, kad 2018 metais jie dar labiau plėsis. Jeigu plėsis, automatiškai tai bus didelis žaidėjas. Kalbama, kad 2018 metais turėtų startuoti „Facebook“ televizija. Jeigu ateina į tokią rinką „Facebook“, kuris visuomeninių transliuotojų rinkoje turi didžiausią biudžetą, jis gali tapti didžiausiu televizijos kanalu pasaulyje“, - tv3.lt prognozavo M. Martišius.

REKLAMA

Štai čia ir kyla grėsmė Lietuvos rinkai. Kadangi dalis Lietuvos reklamos biudžeto atitenka būtent „Facebook“ ir „Youtube“, vis mažiau lėšų lieka Lietuvos transliuotojams. Vadinasi, šiems teks suktis su mažesnėmis sumomis, o tai gali neigiamai paveikti turinio kokybę.

Didžiausios Lietuvos televizijos neatsiliko nuo pasaulinės internetinės televizijos bangos ir jau kurį laiką savo auditorijai siūlo programas internete. Jei šiuo keliu pasuks „Facebook“ ir „Youtube“, gims globali televizija, su kuria lietuviškajai bus gerokai sunkiau konkuruoti.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu žiūrėsime į mūsų reklaminį pyragą, vis didesnę jo dalį atsikąs medijų kanalai, esantys už Lietuvos ribų, liks vis mažiau pinigų, automatiškai vietinei medijai bus sunku adaptuotis, kurti geras laidas. Pinigų yra nedaug, o tu bandai kažką konkuruoti. Mūsų televizijos labai mažai kuria originalaus turinio. Jeigu tas turinys, kurio niekur kitur negali pamatyti, tiktai per tą televiziją, nebus paklausus arba bus jo mažai, gali kilti rimti iššūkiai“, - kalbėjo M. Martišius.

Brangus iššūkis – jaunimas

Realu, kad dalis lietuviškos televizijos žiūrovų vis daugiau savo dėmesio skirs užsienio transliuotojų internetinėms televizijoms, tačiau kurį laiką liks ir ištikimų senosios televizijos žiūrovų, tiesa, neilgam, prognozuoja M. Martišius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pas mus, kas stabdo lietuviškų televizijų žiūrėjimo smukimą ir mirtį, tai būkime biedni, bet teisingi – mūsų visuomenės struktūra. Didelę dalį televizijos auditorijos sudaro vyresnio amžiaus žiūrovai, jie nėra imlūs naujovėms, ieškantys, gali būti ir kalbiniai barjerai, tai jie lieka čia. Bet viskas nestovi vietoje. Tokių vartotojų mažėja, jie miršta, o ateina naujoji karta, kuri moka anglų kalbą ir žiūri užsienio televizijas internetu“, - pastebėjo pašnekovas.

Pritraukti jaunąjį žiūrovą – senas iššūkis televizijoms. Tačiau M. Martišius atkreipia dėmesį, kad televizijos, kad ir kaip norėtų atjauninti savo auditoriją, paprasčiausiai neinvestuoja į produkciją, skirtą jaunimui.

REKLAMA

„Lietuviškos televizijos nori turėti jaunąjį žiūrovą, bet dažnai tam jaunam žiūrovui nieko nekuria, nes kaštai dideli. Bet čia ir gaunasi tam tikra problema: kaštai dideli, tu nieko neinvestuoji, jaunas žiūrovas neis žiūrėti. Ar tada nekerti šakos, ant kurios sėdi? Kažkada jaunas žiūrovas subręs ir bus suaugęs žiūrovas. Ilgainiui, jeigu taip elgiesi, prarandi savo veidą, galimybę pritraukti žiūrovus ir auditorija išeis į kitus kanalus“, - teigė M. Martišius.

Karas netikroms naujienoms

Jei televizijai jau ne kartą surengtas kone šarvojimas, tai internetas išgyvena savo aukso amžių ir išlieka kaip niekada gyvybingas. Kasmet randama vis naujų būdų, kaip įtraukti vartotoją, verslą, gerinti komunikaciją ar kitaip palengvinti gyvenimą.

REKLAMA

„Aš galėčiau ką nors padovanoti žmogui, kuris galėtų prognozuoti, kas bus ateityje, ir į tai pataikytų“, - pradėdamas savo prognozę socialiniams tinklams juokiasi socialinių tinklų specialistas Arijus Žakas. Vis dėlto jo prognozės aiškios kaip dieną – socialiniai tinklai ir toliau užvaldys didžiąją dalį mūsų laiko internete.

„Facebook“ vartotojų skaičius Lietuvoje ženkliai nebeauga, bet laikas, praleidžiamas „Facebook“, vis dar auga drastiškai. Paskutinių mėnesių statistika – vidutiniškai lietuvės moterys „Facebook“ per dieną praleidžia 50 minučių, vyrai – beveik 40 minučių“, - tv3.lt kalbėjo A. Žakas.

Jis pastebi, kad „Facebook“ ir toliau intensyviai stengiasi tobulinti naršančiųjų srautą, apribodamas verslo reklamas. „Facebook“ algoritmas dirba taip, kad žmonės ir toliau matytų kuo daugiau informacijos iš savo artimųjų rato ir mažiau informacijos, kuri jiems ne tokia aktuali, kurią bando įbrukti prekių ženklai. Ne ką mažesnis iššūkis socialiniam tinklui, apsauga nuo netikrų naujienų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Facebook“ pastaruoju metu įnirtingai kovoja su „fake news“ (liet. netikromis naujienomis). Tai įvedinėjami nauji algoritmai, kurie padeda lengviau kontroliuoti turinį, lengviau raportuoti „Facebook“, jei yra kažkoks įtartinas turinys. „Facebook“ bando prasivalyti įvairius įtartinus reikalus. Tai tikėtina, kad tokios nereikalingos informacijos kiekis turėtų mažėti“, - prognozavo A. Žakas.

Taip pat „Facebook“ pristatė naujovę norintiems pirkti ir parduoti internetu, tai funkcija „Market place“, dar nepasiekiama Lietuvos vartotojams. Tačiau A. Žakas numato, kad artimiausiu metu ji pasieks ir mus.

Ar sulauksime naujo žaidėjo?

Ne ką mažiau populiarus socialinis tinklas„Instagram“. Pasak A. Žako, susidomėjimas juo Lietuvoje turėtų tik augti, nes čia šią platformą naudoja per pusę milijono internautų.

REKLAMA

Tuo tarpu paprašytas prognozuoti, ar galime sulaukti naujų itin populiarių rinkos gigantų, A. Žakas neskubėjo atsakyti.

„Ar gali atsirasti naujas žaidėjas? Teoriškai gali. Tą parodo tas pats „Snapchat“, kuris, jei neklystu, atsirado 2009 metais, vadinasi, jis per 7-8 metus gavo savo svorį. Ar galėtų atsirasti kažkas naujo, kas pakeistų mūsų norą naudotis socialiniais tinklais? Man kol kas labai sunku patikėti, kad taip atsitiktų, bet tikrai neatmesčiau to“, - kalbėjo pašnekovas.

Kokybiško turinio metai

Nors internautų ir socialinių tinklų vartotojų laukia įdomūs metai, verslui bus gerokai sunkiau. Lietuviškų interneto svetainių grupės „TiPRO grupės“ savininkas Elvijus Gudžiūnas prognozuoja, kad 2018 metais internetas iškels nemažai iššūkių Lietuvos verslininkams.

REKLAMA

„Pasaulis kosmopolitėja ir iš principo nebelieka ribų tarp interneto. Kosmopolitizmas eina iš to, kad vartotojai puikiai supranta daugiakalbį dalyką, plius ateina technologijos, kurios daugiakalbį dalyką lengvai vers. Jeigu kažkada lietuviškus socialinius tinklus suvalgė „Facebook“, pažinčių svetaines valgo „Tinder“, tai didelė tikimybė, kad atsiras dar kažkokie agregatoriai, galintys valgyti lietuviškas svetaines“, - tv3.lt kalbėjo E. Gudžiūnas.

Šiuo atveju didžiausias pavojus kyla vartotojų kuriamam turiniui, pavyzdžiui, skelbimų portalams, kurie palengva keliasi būtent į socialinius tinklus.

„Jau dabar dauguma žmonių pardavinėja tuos pačius butus „Facebook“, o ne per skelbimus, nors tai nėra labai patogu. Šalia to augant ekonomikai žmonės atsisako populiarių dalykų ir ima ieškoti prabangesnių. Visiškai tas pats vyksta su interneto turinio naudojimu. Amerikoje, Airijoje sėdintys tie patys didieji verslai nebūtinai jaučia pulsą, ko reikia nišai.

Tai čia yra niša, kad tu turi kurti kokybiškesnį turinį. Geras pavyzdys yra sporto svetainės. Tikrai „Facebook“ nekurs turinio, susijusio su krepšinio naujienomis. Taip pat yra su receptų svetainėmis ar panašiai. Visi mes maistą kitaip valgome. Ta pati itališka virtuvė kiekvienoje pasaulio valstybėje vis kitokia yra. Tai turi kurti autentišką turinį. Tokiu būdu apsisaugai“, - siūlė E. Gudžiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų