• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltijos „sesučių“ lenktynės

manofinansai.lt

Nuo senovės lietuviai mėgo save lyginti su kaimynais estais ir latviais. Smetonos laikais bernai ir mergos skaičiuodavo, kuris ūkininkas, lietuvis ar latvis, atseikėja didesnę algą, o šiandien daugiau „kariaujama" antraštėmis: „per Velykas latviai suvalgo dvigubai daugiau kiaušinių nei lietuviai", „kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai ir latviai", „kosmose Lietuva iš kaimynių aplenkė tik Latviją" ir t.t.

„Swedbank" Asmeninių finansų institutas taip pat nusprendė palyginti Baltijos „seses" ir paskaičiuoti, kiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai išleidžia pagrindinėms reikmėms – būsto išlaikymui, maistui ir susisiekimui. Kviečiame susipažinti su tyrimo rezultatais, pažiūrėti, kokiose srityse mus lenkia Baltijos kaimynai ir įsitikinti, kad kartais galbūt visai naudinga atsidurti trečioje, o ne pirmoje vietoje.

Išlaidos panašios, pajamos – ne

Tyrimo metu Instituto ekspertai įvertino rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kainą, sumokamus komunalinius mokesčius bei išlaidas viešajam transportui, ir atskleidė, kad namų ūkis, kurį sudaro vienas asmuo, turintis nuosavą 45 kv. m. butą Rygoje, šioms pagrindinėms reikmėms išleidžia 808 litus, Vilniuje ir Taline ši suma sudaro po 709 litus. Ji neabejotinai ūgteli, jei mūsų analizuojamą namų ūkį sudaro ne vienas asmuo, o keturių asmenų šeima – du suaugusieji ir du vaikai – 4–6 metų į mokyklą dar neinantis berniukas ir 11–14 metų paauglė mergaitė. Tokia šeimyna, gyvenanti nuosavame 70 kv. m. seno statybos name esančiame bute, maistui, būstui ir susisiekimui viešuoju transportu vidutiniškai Rygoje išleidžia 2025 litus, Taline – 1792 litą, o Vilniuje – 1788 litus.

REKLAMA
REKLAMA

Sumos, skiriamos pagrindinėms reikmėms Baltijos šalių sostinėse, iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašios, tačiau situacija visiškai pasikeičia, kai įvertiname ir pajamas. Taline šeimos pajamos, 2013 m. siekusios 6163 litus per mėnesį atskaičius mokesčius, yra beveik 2061 litu didesnės nei Vilniuje ir 1857 litais – nei Latvijoje. Dėl tokių pajamų skirtumų, išlaidoms maistui, būsto išlaikymui ir transportui Talino namų ūkiams tenka skirti kur kas mažesnę pajamų dalį (29 proc.) nei Latvijos (47 proc.) ir Lietuvos (44 proc.) šeimoms ir jie turi galimybę didesnę asmeninio biudžeto dalį skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, aprangai, būsto įrengimui, sveikatos priežiūrai ar laisvalaikiui.

REKLAMA

Ką tai reiškia pinigine išraiška? Ogi tai, kad sumokėjus komunalinius mokesčius, nusipirkus maisto produktų visam mėnesiui ir mėnesinius viešojo transporto bilietus, Estijos sostinėje gyvenančiai šeimai dar lieka 4273 litai. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje ši suma tesiekia atitinkamai 2312 ir 2279 litą.

Brangiausia – nuoma

Didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų, skirtingai nei senosiose Europos valstybėse, gyvena jiems arba jų šeimos nariams priklausančiame būste – 72 proc. Latvijoje, 85 proc. Lietuvoje ir 64 proc. Estijoje. Manoma, kad nuosavybės procento dydį lemia skirtingos valstybės ir jos gyventojų gyvenimo būdo ypatybės. Pavyzdžiui, Pietų Europos šalyse nuosavybės procentas taip pat aukštas dėl ten vyraujančio šeimos kulto ir vėlai arba niekada iš tėvų namų neišsikraustančių atžalų. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, kuri yra gan tankiai apgyvendinta ir kurioje būsto kokybė dėl ilgaamžiškumo prastėja, nuosavas vis daugiau investicijų reikalaujantis būstas neretai tampa per didele našta. Žemą nuosavo būsto lygi Šveicarijoje lemia ekonominio išsivystymo šalyje tolygumas. Šveicarijos visuomenė yra mobili, juda paskui darbo galimybes ir „neprisiriša" prie gyvenamosios vietos, o, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Latvijoje vidinė gyventojų migracija yra labai nedidelė, nes atskirtis tarp didžiųjų šalies miestų ir kitų savivaldybių nuolat auga.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu turint nuosavą būstą išlaidos jam yra kur kas mažesnės nei nuomojant ar įsigijus būstą su paskola. Keturių asmenų šeimos, gyvenančios 70 kv. m. bute senos statybos name, išlaidos būsto išlaikymui per mėnesį Taline vidutiniškai siekia 695 litus, Vilniuje – 572 litus, Rygoje – 604 litus.

Didžiausias būsto išlaikymo išlaidas Baltijos šalyse patiria gyvenantys nuomojame būste. Vidutiniškai šeima, kuri Vilniuje senos statybos name 70 kv. m. butą nuomojasi, per mėnesį, susumavus nuomos ir komunalinius mokesčius, išleidžia 1972 litus. Šios išlaidos Rygoje ir Taline atitinkamai siekia 1668 ir 2087 litus. Pigesnė opcija už nuomą – būsto pirkimas su paskola. Net ir kiekvieną mėnesį mokant kredito įmoką, išlaidos būstui Lietuvoje ir Latvijoje šių metų pradžioje būtų beveik trečdaliu, Estijoje, kurioje nekilnojamo turto kainos didžiausios Baltijos šalyse, 7–8 proc. mažesnės nei nuomojantis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pulti naršyti po nekilnojamojo turto tinklalapius, siekiant nuomojamą būstą pakeisti į nuosavą, trukdo vienas faktas – neretai pagrindinė kliūtis nuosavam būstui įsigyti yra pradinis įnašas. Senos statybos atveju jis siekia 25 proc. nuo visos paskolos sumos. Pavyzdžiui, Lietuvoje, norint įsigyti 45 kv. m. senos statybos būstą, reikia sukaupti per 32 tūkst. litų, 70 kv. m. būsto pradinis įnašas šokteli iki 50,3 tūkst. litų. Sutaupyti tokias sumas daugeliui šeimų yra nelengvas iššūkis, ypač, jei tuo pačiu metu tenka mokėti už nuomą. Be nuomos ir kredito įmokos, didžiausią dalį būsto išlaikymo išlaidų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje sudaro išlaidos šildymui ir namo priežiūros mokesčiai. Kaistantys radiatoriai neretai „suvalgo" pusę namų ūkių būstui skiriamų išlaidų. Tuo tarpu namo priežiūros kaina priklauso nuo namo charakteristikų, būklės ir namą prižiūrinčios bendrovės politikos. Vidutiniškai namo priežiūros kaina Rygoje siekia 2,76 lito už kv. m., Vilniuje – 2,66 lito/kv. m., Taline – 1,48 lito/kv. m.

REKLAMA

Būsto išlaikymo išlaidas Latvijoje taip pat padidina nekilnojamo turto mokestis. Šis mokestis nėra taikomas Estijoje, o Lietuvoje taikomas tik nekilnojamam turtui, kurio vertė didesnė nei 1 mln. litų. Tačiau nagrinėjamame pavyzdyje šeima gyvena Sovietinio tipo daugiabučių namų rajone, kuriame butų vertė minėtos sumos neviršija, tad šis mokestis į išlaidas būsto išlaikymui neįtraukiamas.

Maisto kainos augo visose Baltijos šalyse

Dar viena reikšminga namų ūkių išlaidų eilutė yra skirta maistui. Remiantis 2014 m. vasario mėnesį Baltijos šalių prekybos centruose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Baltijos šalyse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų: brangiausiai – Latvijoje, pigiausiai – Lietuvoje. Estijoje šeimos optimalaus maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį siekia 1098 litus. Nors optimalaus maisto krepšelio kaina per metus augo visose trijose Baltijos valstybėse, augimas buvo nežymus. Lietuvoje maisto krepšelis keturių asmenų šeimai pabrango apie 31 litą, Estijoje – 46 litais, o eurą šių metų pradžioje įsivedusioje Latvijoje – 45 litais. Taigi kainų augimas Latvijoje neišsiskiria iš kaimynių tarpu, todėl Lietuvoje klajojantys nuogąstavimai dėl drastiško maisto produktų pabrangimo taip pat neturi rimto pagrindo.

REKLAMA

Kaip ir pernai, visose Baltijos šalyse didžiausią maisto produktų krepšelio išlaidų dalį – vidutiniškai 35 proc. – sudaro baltymų grupei priskiriami produktai – mėsa, žuvis, pupelės, riešutai ir kt. Maždaug po 16 proc. krepšelio vertės tenka grūdinių kultūrų ir pieno gaminiams, 13 proc. – daržovėms, dešimtadalis – vaisiams.

Labiausiai pabrango pieno produktai ir daržovės

Palyginus Estijos, Latvijos ir Lietuvos maisto produktų kainas, didžiausi skirtumai užfiksuoti mėsos, žuvies, pupelių ir riešutų, daržovių ir duonos bei grūdinių kultūrų kategorijose. Pavyzdžiui, kilogramas kiaulienos Estijoje kainuoja 22,96 lito, Latvijoje – 19,65 lito, o Lietuvoje – 16,68 lito, kilogramas dešrelių – atitinkamai 13,29, 18,89 ir 6,39 lito, o kilogramas šviežios žuvies – atitinkamai 13,78, 7,42 ir 7,29 lito.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labiausiai per metus Baltijos šalyse pabrango pieno produktai ir daržovės. Kefyro kaina labiausiai ūgtelėjo Estijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 19,1 ir 18,9 proc. Jogurtas Estijoje brango 31,5 proc., Lietuvoje – 45,2 proc., Latvijoje – 8 proc., varškė brango atitinkamai 2,5, 25,9 ir 16,9 proc., sūris – 16,9, 7,4 ir 24,7 proc. Svogūnų kilogramo kaina Latvijoje išaugo net 60 proc., Lietuvoje ir Estijoje – trečdaliu, o kilogramas bulvių labiausiai pabrango Lietuvoje – net 45 proc.

Visose trijose Baltijos valstybėse ženkliai sumažėjo maltos kavos (vidutiniškai – 18,4 proc.) bei grikių (vidutiniškai – 20,2 proc.) kilogramo kaina. Latvijoje 33,3 proc., Lietuvoje 17 proc., o Estijoje – tik 9,1 proc. atpigo kiaušiniai. Tuo tarpu litras aliejaus Latvijoje ir Lietuvoje pigo atitinkamai 33,4 ir 19,5 proc., o Estijoje aliejaus kaina šoktelėjo net 17,7 proc.

REKLAMA

Nors optimalus maisto krepšelis yra brangiausias Latvijoje, tačiau Latvijos gyventojai taip pat turi daugiausia galimybių sutaupyti, naudodamiesi prekybos tinklų ir gamintojų taikomomis akcijomis. Remiantis kompanijos „AC Nielsen Baltics" duomenimis, 41 proc. maisto produktų Latvijoje, 38 proc. Lietuvoje ir 33 proc. Estijoje yra parduodami su nuolaidomis.

Estų koziris – nemokama kelionė į darbą

Susisiekimas Baltijos šalių gyventojams gali kainuoti kone keturis kartus mažiau nei maistas. Skaičiuojant, jog šeimoje du suaugusieji ir vienas moksleivis naudojasi viešuoju transportu, išlaidos jam šeimai, gyvenančiai Rygoje, siekia 80 eurų, šeimai, gyvenančiai Vilniuje – 63,72 euro. Estijoje viešasis transportas yra nemokamas, todėl tai leidžia estams sutaupyti 7 proc. pajamų palyginus su latviais ir 5 proc. – palyginus su lietuviais.

REKLAMA

Tačiau tie Latvijos gyventojai, kurie į darbą važiuoja ne autobusu, o savo automobiliu, už tokį patį kiekį kuro sumoka mažiau nei lietuviai ir estai. Litras A-95 benzino Latvijoje š. m. balandį kainuoja apie 4,47 lito, Lietuvoje – vidutiniškai – 4,48 lito, o Estijoje – 4,50 lito. Dyzelinio kuro kaina Latvijoje ir Lietuvoje siekia po 4,38 lito už litrą, Estijoje – 4,43 Lt/l. Tuo tarpu dujos – brangiausios Lietuvoje. Dujinę įrangą automobilyje susimontavęs vairuotojas už litrą dujų Lietuvoje moka 2,3 lito, Latvijoje – 1,9 lito, o Estijoje – 2,1 lito.  

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų