Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.
Pasirinkimą lemia užsienio kalbos mokėjimas
Kalbų mokyklos „Kalba.lt“ valdybos pirmininkas ir karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas, paklaustas apie tai, kokiais kriterijais vadovaujasi jauni žmonės, rinkdamiesi studijas užsienyje, sakė: „Galvodamas apie studijas jaunas žmogus pirmiausiai turi nuspręsti, ar jis nori studijuoti Lietuvoje, ar užsienyje. Kalbėdami apie jauną žmogų, kuris ką tik baigė laikyti brandos egzaminus, turime suprasti, kad jei jis užsienio kalbos nemoka, tai veikiausiai iki naujų mokslo metų pradžios jos ir neišmoks. Vadinasi, studijos užsienyje gali būti aktualus klausimas tik tiems žmonėms, kurie moka nors vieną iš užsienio kalbų tokiu lygiu, kad galėtų svečioje šalyje studijuoti.“
Specialisto teigimu, tie abiturientai, kurių valstybinis anglų kalbos egzaminas vertinamas ne mažiau kaip 70 proc., o metinis A lygio pažymys yra 8–9, jau turi pakankamas kalbos žinias studijų užsienyje pradžiai.
Bet aukštas užsienio kalbos pažymys mokykloje dar negarantuoja, kad žmogus turi pakankamai gerus komunikacinius svetimos kalbos vartojimo gebėjimus ir jam pavyks sklandžiai bendrauti kitakalbėje aplinkoje. Į klausimą, ar intensyvūs kalbų kursai, kurių lyg išsigelbėjimo šiaudo griebiasi išvykstantys studijuoti svetur, iš tiesų gali padėti, pašnekovas atsakė: „Tokie kursai padeda jaunam žmogui lavinti savo kalbos vartojimo įgūdžius. Šiuos kursus galima lankyti Lietuvoje arba juos svetimšaliams organizuoja pačios aukštosios mokyklos. Šie kursai mokami, bet tai labai pravarti investicija į būsimų studijų kokybę. Žinoma, jauni žmonės dažnai šiam dalykui nesutaupo ar vasarą turi kitų planų.“
Pasirinkimo prioritetai – atvirkštiniai
Kasmet „Kalba.lt“ konsultacijose apsilanko 3–5 tūkst. jaunų žmonių, kurie planuoja studijas užsienyje. Specialisto teigimu, pagrindinė problema ta, kad jauni žmonės dažnai savo prioritetų piramidę konstruoja atvirkščiai: „Pradžioje išsirenkama šalis, paskui miestas, o tada nusprendžiama, į kokį universitetą pagal savo pažymius įstotų ir jau tada pradedama ieškoti norimos specialybės. Iš ilgametės darbo patirties galiu pasakyti, kad pirmiausiai jaunas žmogus turėtų nuspręsti, kuo norėtų būti – juk esama daugybės įvairių specialybių. Studijos užsienyje gali duoti ir tai, ko pas mus dar labai trūksta – jungtines studijas, kai mokantis vienos specialybės, paraleliai galima įgyti ir kitos specialybės žinių ir diplomą.“ Pašnekovo teigimu, vien Didžiojoje Britanijoje galima rinktis iš 45 tūkst. specialybių. Anot R. Jurkėno, jaunas žmogus pirmiausiai turi pagalvoti apie tai, ką jis nori veikti, o tik paskui – kur.
Šiuo metu stojimas į daugelį užsienio aukštųjų mokyklų jau yra pasibaigęs. Anot specialistų, studijas užsienyje reiktų pradėti planuoti dar mokantis vienuoliktoje klasėje, o daugiausiai susidomėjusiųjų sulaukta praėjusių metų rudenį. „Žinoma, atsiranda žmonių, kurie tik dabar nusprendė rinktis studijas užsienyje, tad dar gali suspėti paduoti savo prašymus į Olandijos universitetus ir keletą Didžios Britanijos universitetų. Šie metai yra paskutiniai, kai D. Britanijoje mokslas yra gana pigus, tad ir tarp pačių anglų yra daug panorusių studijuoti. Konkurencija 40 proc. didesnė nei ankstesniais metais,“ – kalbėjo R. Jurkėnas.
Anot specialisto, būtina domėtis ir kas sudarys pačią studijų programa, kokie dalykai bus dėstomi.
„Geriausias pavyzdys – kompiuterių specialistai. Jaunuolis sako, kad jam patinka kompiuterija ir nori su šia sritimi sieti savo studijas. Vėliau beveik aklai pasirenka specialybę, kur tenka daug mokytis programavimo, o tada paaiškėja, kad tai vienintelis dalykas, kuris jam nesisekė ir nepatiko, o visa kita kompiuterija jam patinka. Studijuodamas tą specialybę, kuri ne visai atitinka jo poreikius, žmogus jaučiasi nelaimingas.“
Didžiojoje Britanijoje pigiau nei Vilniuje
Į klausimą, kaip paskaičiuoti, ar studijos užsienyje nebus pernelyg brangios ir vėliau netektų nusivilti, pašnekovas sakė: „Situacija yra gana paradoksali: gali būti taip, kad klaipėdiečio studijos Vilniuje pareikalaus didesnių investicijų nei studijos Didžiojoje Britanijoje. Bet kuriuo atveju jaunam žmogui teks gyventi studentų bendrabutyje, maitintis, naudotis viešuoju transportu ir į šias išlaidas būtina atsižvelgti planuojant studijas. Daliai šeimų skirti kas mėnesį apie tūkstantį litų studento išlaikymui tampa problema. Studijuojant užsienyje, studento išlaikymui šeima turėtų skirti panašią sumą kaip ir Lietuvoje, bet skirtumas tas, kad ten paprasčiau jaunam žmogui susirasti darbą ne visai darbo dienai ir taip padengti bent dalį savo pragyvenimo išlaidų.“
Lietuvos studentus užsienio aukštosios mokyklos vilioja palankia paskolų studijoms sistema: „Užsienyje studijų prieinamumas yra toks pat kaip ir pas mus, o kartais net geresnis. Kalbant apie mokamas studijas, būtina paminėti, kad užsienyje galima gauti studijų paskolą net trisdešimčiai metų ir jos grąžinimas prasideda tuomet, kai žmogaus pajamos pasiekia tam tikrą sumą. Pavyzdžiui, kai atlyginimas pasiekia 4 tūkst. litų, tuomet kas mėnesį mokamos maždaug 90 litų įmokos“, – kalbėjo R. Jurkėnas.
Painus kokybės klausimas
Iš užsienyje studijuojančių studentų galima išgirsti pačių įvairiausių nuomonių apie aukštąsias mokyklas: „Būna atvejų, kai studentai apie tą patį universitetą atsiliepia labai skirtingai: vienam žmogui jame viskas yra blogai, o kitas studijuoja ir yra patenkintas. Dažnai jauni žmonės aklai seka aukštųjų mokyklų reitingais: sako, kad „šitas universitetas yra tik 80 reitinge“ ir galimybę jame studijuoti iš karto atmeta. Bet juk mūsų Vilniaus universitetas – tik 400-asis. Jaunuoliai būna labai ambicingi – prašymus pateikia tik į aukščiausiose reitingo pozicijose esančias aukštąsias mokyklas ir gauna paskui penkis neigiamus atsakymus“, – kalbėjo R. Jurkėnas.
Pasak pašnekovo, negalima aklai pasikliauti tik universitetų reitingais, būtina pasidomėti ir kitais rodikliais, pavyzdžiui, įsidarbinimo galimybėmis po baigimo – kartais mažiau žinomų universitetų šie rodikliai būna kur kas didesni nei prestižinių.
Mokosi ne dėl pažymio, bet dėl žinių
Ne paslaptis, kad esama tam tikrų skirtumų ir tarp pačių mokymo sistemų Lietuvos užsienio aukštosiose mokyklose: „Lietuvoje aukštosiose mokyklose akademinė aplinka pasižymi tam tikra disciplina ar net spaudimu, tad kai jaunuoliai patenka į kitą aplinką, kur iš studentų tikimasi savarankiško mokymosi, būna tokių atvejų, kai po kelių mėnesių studentai ima džiaugtis lengvomis studijomis ir atsipalaiduoja, o paskui per sesiją sunkiai laiko egzaminus ir paskui jau retai kas sako, kad studijos labai lengvos“, – kalbėjo R. Jurkėnas.
Pasak pašnekovo, išvykę į užsienį studentai sužino, kad nusirašinėjimas laikomas labai gėdingu dalyku, o patys studentai mokosi ne pažymiui, o kad įgautų žinių. Kitas aspektas – studentų ir dėstytojų bendravimas: „Kartą paklausiau vieno studento, koks esminis studentų ir dėstytojų bendravimo skirtumas, ir atsakymas mane šokiravo: studentas sakė „jie iš tikrųjų nori, kad mes išmoktume“. Labai nustebau ir paklausiau, nejau mūsų dėstytojai to nenori, o studentas atsakė, kad to nori ir mūsų dėstytojai, bet pas mus kitaip viskas“, – sakė pašnekovas.
