abiturientai

Nors abiturientai jau gavo brandos egzaminų rezultatus, daugelio jie nedžiugina, o įsivyravus sumaiščiai dėl švietimo sistemos sprendimų, jiems kyla dar daugiau nerimo ir klausimų dėl savo ateities. Laimei, VILNIUS TECH specialistai organizuoja nemokamą nuotolinę paskaitą, kurios metu stojantieji iš visos Lietuvos galės gauti ekspertų patarimus ir atsakymus į visus rūpimus klausimus.

Daugiausia šimtukų, net penkis, Alytuje už valstybinius egzaminus šiemet pelnė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientas Bernardas Petraška. Aukščiausiu balu buvo įvertintos Bernardo lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, informatikos ir fizikos žinios, taip pat tarptautinis anglų kalbos (anglų kalbos CAE egzamino – C2 lygis) egzaminas.

Net pusė tūkstančio Vilniaus moksleivių gavo po du ir daugiau šimtukų – keturis kartus daugiau nei pernai. Tad geriausius abiturientus miesto savivaldybė pagerbė apdovanojimų ceremonijoje – įteikė 100 eurų kuponus. Jaunuoliai pasakoja ir kaip gavo tiek šimtukų, ir kaip panaudos gautus prizus. Tiesa, patys abiturientai jaučiasi dvejopai – sako, kad kai kuriuos šimtukus gavo nepelnytai, tačiau tai jų nestabdo kurti ateities planus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos sprendimo abiturientams pridėti po 10 taškų prie egzaminų rezultatų, švietimo bendruomenėje kilo milžiniškas pasipiktinimas. Dalis tokį sprendimą vadina rezultatų falsifikavimu, o patys moksleiviai piktinasi, kad daliai abiturientų kuriamos nevienodos sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas prie brandos egzaminų rezultatų pridėti po dešimt taškų švietimo sistemą padaro dar sunkiau suprantama, tačiau susidariusi situacija buvo itin sudėtinga. „Klampi situacija, kurioje nebuvo gero sprendimo. Kartais taip atsitinka, kad gero sprendimo nėra“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas. „Tai, kas buvo padaryta, tikrai sistemos nepadaro skaidresne, padaro dar sunkiau suprantama“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžiui ir Lietuvos advokatų tarybai prakalbus apie galimybę abiturientams kreiptis į teismą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo prie beveik visų egzaminų pridėti po 10 taškų, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) sako neketinanti to daryti. Pasak jų, teisminiai procesai užtruktų pernelyg ilgai ir veikiausiai neduotų reikiamų rezultatų.

Po abiturientų protesto dėl matematikos egzamino ir švietimo ministrės užuominų apie galimus pakeitimus seka griežta ekspertų kritika. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigia, kad problema – ne egzaminuose, o visoje švietimo sistemoje.

Sprendimas prie egzaminų rezultatų pridėti 10 balų sukėlė diskusijų bangą – vieniems tai džiaugsmas, kitiems – nusivylimas. Ką iš tiesų slepia šis žingsnis ir kokias problemas jis atskleidė švietimo sistemoje? Apie esamą chaosą Švietimo sistemoje „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė ir Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narė Tėja Lukošiūtė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei žadėjus dar šią savaitę rasti išeitis, kaip atkurti teisingumą gabiausiems ir aukščiausių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pasiekusiems abiturientams, ministerija nurodo, kad sprendimų dar nėra – diskusijos šiuo klausimu, pasak jų, vis dar tebesitęsia.

Penktadienio rytą Panevėžyje veikiančiame dailininko Stasio Eidrigevičiaus vardo muziejuje „Stasys Museum“ miesto savivaldybė pasveikins ir apdovanos aukščiausius rezultatus valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijoje gavusius abiturientus. Šiems abiturientams bus įteiktos atminimo dovanos ir paskatinamosios premijos. Pasak savivaldybės, šiemet 121 Panevėžio abiturientas surinko 193 šimtukus.

Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, Kretingos savivaldybei teks ieškoti papildomų 23 tūkst. eurų premijoms, sako rajono meras Antanas Kalnius.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog nėra itin patenkintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų. Vis tik, politikas tikina užstojantis ministrę Ramintą Popovienę, sulaukusią nemažai kritikos dėl pastarųjų sprendimų. „Aš galiu pasakyti – nesu patenkintas tais balais.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimas prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų gelbėja tūkstančius abiturientų. Anot Vyriausybės vadovo, šis švietimo ministrės Ramintos Popovienės žingsnis buvo neišvengiamas, nes teko taisyti buvusių valdančiųjų padarytas grubias klaidas. „Aš manau, kad ministrė priėmė gerą sprendimą.

Nors dėl sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų kritiką Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) reiškia ne tik moksleiviai, opozicija, bet ir Prezidentūra bei teisininkai, ministrė Raminta Popovienė tikina nesvarstanti apie atsistatydinimą.

Pirmadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei aiškinusis Seimo konservatoriams dėl sprendimo prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų, antradienį ministrės atsakymus į iškilusius klausimus tikisi išgirsti ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, susiklosčiusią situaciją kitą savaitę ketina aptarti Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Pasak jo pirmininkės Vaidos Aleknavičienės, komitetas sulaukė nemažai skundų ir kreipimųsi dėl pastarojo ministerijos sprendimo. „Iš tikrųjų, kreipimųsi yra tikrai nemažai, kreipėsi ir bakalaureato programas baigę vaikai – jiems taškai nebuvo pridėti.

 Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad Seimo liberalai dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų svarsto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Parlamentaras įspėja, kad šis valdančiųjų sprendimas gali sukelti tarptautinį skandalą, kuris, akcentuoja politikas, galėtų pareikalauti ministrės atsistatydinimo.

Sprendimas prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po dešimt taškų maždaug 4 tūkst. abiturientų padėjo išlaikyti brandos egzaminus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad šis sprendimas palietė apie 4 tūkst. moksleivių, kurie neliko užribyje“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė ministrė.

Aštrios opozicinės konservatorių frakcijos kritikos dėl sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų sulaukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina – pastaroji dvyliktokų laida buvo eksperimentų karta. Pasak socialdemokratės, abiturientai laikė egzaminus, padidinus išlaikymo kartelę, taip pat neturėjo reikiamų vadovėlių. „Egzaminų rezultatai labai aiškiai parodė, kad 35 taškų kartelė buvo per aukšta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sutinka su Prezidentūros kritika, jog nusprendus pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) būtina ieškoti išeičių, kaip atkurti teisingumą geriausiai besimokiusiems dvyliktokams. Politikė tikina – ministerija ieško greitų sprendimų ir žada juos dar šią savaitę. „Tai, ką akcentavo Prezidentūra – tikrai pritariu.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę paaiškinti sprendimą dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų perskaičiavimo.

Lietuvos švietimo sistemoje dirba mokytojai ir dėstytojai. Jie ugdo ir moko. Didžiulė armija švietimo biurokratų kontroliuoja, reguliuoja, tikrina jų ir vienas kito darbą. Kiekvienais metais kaip tik šie biurokratai sugeba suvelti abitūros egzaminus. Tada mokiniai ir tėvai protestuoja, o ministrai ir tie patys (gal kiti) švietimo biurokratai posėdžiauja iki išnaktų skubėdami taisyti padėtį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų anksčiau pradėti planuoti mokinių priėmimą į mokyklas einamaisiais metais.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad dar šiemet turėtų priimti sprendimus, ar stojant į bet kokią studijų programą aukštojoje mokykloje būtina turėti išlaikytą matematikos brandos egzaminą. Pasak jos, tai būtų reikalinga, norint keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką kitąmet.

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę. „Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia.

„Mes – ne laboratorinės žiurkės“ – prie Vyriausybės lietuje skandavo apie pusšimtis abiturientų. Jie protestavo prieš dabartinę egzaminų tvarką ir tvirtino, kad ji kelia chaosą bei stresą. Paskelbti naujausi egzaminų rezultatai rodo, kad valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 15 procentų mokinių – net ir pridėjus po 10 taškų prie egzamino rezultatų. Ekspertų teigimu, situacija yra tragiška.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Paskelbus pirmuosius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ministrei pranešus, jog prie egzaminų rezultatų abiturientams pridėta po papildomus 10 taškų, švietimo bendruomenėje kilo tikra suirutė. Šis sprendimas ypač didelę įtaką turėjo matematikos valstybiniam brandos egzaminui.

Šiandien buvo paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tiesa, švietimo bendruomenę nustebino žinia, jog prie kiekvieno abituriento surinktų taškų skaičiaus egzaminų metu, ministerija pridės po 10 taškų.

Antradienį vienuoliktokai atliks pirmosios valstybinio geografijos egzamino dalies užduotis, o dvyliktokai laikys prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus. Vienuoliktokų geografijos patikrinimą sudarys dvi dalys. Kiekvienoje iš jų bus pateikiami pasirenkamojo ir trumpojo atsakymo klausimai. Iš viso pirmosios egzamino dalies metu, kuriai skirta 90 minučių, vienuoliktokai galės maksimaliai surinkti 40 taškų.

Pirmadienį abiturientai laikė valstybinį istorijos brandos egzaminą (VBE). Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai papasakojo, kaip jautėsi po šio egzamino, kokių rezultatų jie tikisi ir pasidalino savo ateities planais. Tęsiantis Valstybių brandos egzaminų (VBE) sesijai, pirmadienį dvyliktokai laikė antrąją istorijos žinių patikrinimo dalį.  Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, istorijos egzaminą laikyti rinkosi per 9,4 tūkst. kandidatų.

Ketvirtadienį tautinėms mažumoms priklausantys vienuoliktokai laikys pirmąją gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos ir literatūros egzamino dalį, o abiturientai pasitikrins informacinių technologijų įgūdžius.  Tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros egzamino dalį sudarys klausymo, skaitymo bei teksto kūrimo užduotys.

Šiemet vienuoliktokams laikant valstybinių brandos egzaminų (VBE) pirmąsias dalis, dalis švietimo bendruomenės nuogąstauja dėl galimo mokinių nesąžiningo elgesio, pasitelkiant dirbtinio intelekto technologijas, bei galimai sukuriamų sąlygų mokiniams nusirašyti vienas nuo kito. O Nacionalinė švietimo agentūra pažymi, jog kitais metais teiks siūlymus, kaip būtų galima pakeisti vienuoliktokių egzaminavimą.

Penktadienį, birželio 6 d., abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai papasakojo, kaip jautėsi po vieno iš „baisiausių“ abiturientų laikomų egzaminų ir pasidalino savo ateities planais. Tęsiantis Valstybių brandos egzaminų (VBE) sesijai, penktadienį dvyliktokai laikė antrąją matematikos žinių patikrinimo dalį.  Išplėstiniu (A) kursu matematikos egzaminą rinkosi laikyti apie 13,2 tūkst.

Trečiadienį, birželio 4 d., abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai papasakojo, kaip jautėsi po kitokio nei visuomet egzamino ir atskleidė savo ateities planus. Šiemet abiturientai galėjo rinktis iš dviejų grožinio teksto interpretavimo temų ir dviejų probleminio klausimo svarstymo pagal pateiktus kūrinius temų. Prie užduočių pateikta po vieną žinomą autorių ir po vieną mokykloje nenagrinėtą.

Abiturientai balandžio 23-25 dienomis laiko užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalį. Kilo pasipiktinimų iš mokytojų pusės, kad moksleiviams tenka laikyti egzaminus atostogų metu. Kasmet 1-12 klasių moksleiviams vyksta savaitę trunkančios pavasario atostogos. Per jas yra vykdomi užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos valstybinio brandos egzamino kalbėjimai.

Nuaidėjus ugdymo programų pokyčiams, jau keičiami ir egzaminai. Štai anglų kalbos egzaminas nuo šių mokslo metų bus sunkesnis, abiturientai turės būti pasiekę aukštesnį kalbos mokėjimo lygį. Tačiau mokytojai sako, kad eilinį kartą su reforma paskubėta, esą gali kentėti mokinių rezultatai.   Šiais mokslo metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus.

Tik saujelė abiturientų kiekvienais metais gali pasidžiaugti iš brandos egzaminų gavę 100 balų įvertinimus. O dar mažesnė jų dalis džiaugiasi net keliais gautais šimtukais. Vieni iš tokių abiturientų šiais metais buvo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos abiturientas Martynas Vasilis ir Vilniaus licėjaus abiturientė Austėja, kurie su žurnalistais pasidalino, kaip jiems pavyko tinkamai pasiruošti svarbiausiems moksleivių egzaminams bei kokie ateities planai jų laukia.

Šiandien Vyriausybės Didžiojoje salėje buvo apdovanoti geriausiai brandos egzaminus išlaikę šių metų abiturientai. Apie tai, kaip pavyko gerai pasiruošti egzaminams bei kokie planai laukia ateityje, su tv3.lt žurnalistais sutiko pasidalinti ir du į Vyriausybę pakviesti abiturientai – Pijus ir Juozas. Šiais metais 60 šalies abiturientų, laikydami valstybinius brandos egzaminus gavo tris 100 balų įvertinimus. Vienas iš jų – Kauno Jėzuitų gimnaziją baigęs abiturientas Pijus Blažys.

Abiturientai antradienį laikys du paskutinius šios sesijos valstybinius brandos egzaminus – prancūzų ir vokiečių kalbų. Nacionalinės švietimo agentūros teigimu, abu egzaminai rengiami tą pačią dieną, nes nėra kandidatų, užsiregistravusių laikyti abu brandos egzaminus. Jos duomenimis, prancūzų kalbos egzaminą pasirinko 15 kandidatų, vokiečių kalbos – 75 kandidatai. Antradienį vyks šių užsienio kalbų klausymo, skaitymo ir rašymo egzaminų dalys. Iš viso šiuos egzaminus sudaro keturios dalys.

Brandos egzaminai jau eina į pabaigą, o abiturientai ruošiasi paskutiniam mokyklinio gyvenimo etapui – išleistuvėms. Nors nuo 2023 m. popierinius brandos atestatus pakeitė elektroniniai, moksleiviai vis tiek renkasi paminėti mokslų pabaigos ir trankiai atšvęsti. Psichologė pažymi, kad išleistuves reikėtų išlaikyti, nes tai mūsų egzistencijai svarbus ritualas, tačiau nereikėtų šventės paversti pasipuikavimo šou.

Mokiniams parašius lietuvių kalbos brandos egzaminą kyla klausimų, kokių nesusipratimų galima tikėtis kitų egzaminų metu. Miša Jakobas neslepia, jog pastorojo egzamino užduotys yra nulemtos rengėjų aplaidumo. Todėl mokiniams tai kelia juoką. Tuo tarpu, nespėtos išeiti programos, jo manymu, gali šiemet skaudžiai atsiliepti mokinių rezultatams.

Trečiadienį (birželio 5 d.) abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Įžvalgomis apie šių metų valstybinio egzamino temas dalijasi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Zita Bartkevičienė iš Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos. „Iš pirmo žvilgsnio, perskaičius ir samprotavimo, ir literatūrines temas, susidaro, sakyčiau, lengvumo įspūdis. Susidaro įspūdis, kad yra apie ką rašyti, juolab kad yra rekomenduojami autoriai.

Prasideda valstybinių brandos egzaminų maratonas. Pirmasis rimtas išbandymas – Lietuvių kalba ir literatūra. Vilniaus moksleiviai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais ir atskleidė, kokio rezultato tikisi. Iš egzaminų centro Vilniaus Antakalnio gimnazijoje pirmoji išėjo abiturientė Kamilė. Jai egzamino laiko užteko, tačiau temos nepasirodė lengvos. „Temos buvo gana sunkios, tačiau radome vieną nuostabią, tai  viskas buvo gana lengvai ir paprastai“, – sako mergina.

Penktadienį, gegužės 31 dieną, Lietuvos mokyklose nuskambėjo viena didžiausių mokinių švenčių – paskutinis skambutis. Ji buvo švenčiama ir Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos mokinių. Puošniai apsirengę abiturientai mėgavosi reikšminga gyvenimo diena, sveikino per gyvenimą juos lydėjusius mokytojus ir padovanojo įstabų reginį – šventinį šokį, kuris užbūrė savo grožiu. Mokiniai savo šokiu nepaliko abejingų ir sugraudino ne vieną reginį stebėjusį žiūrovą.

Artėjant matematikos valstybiniam brandos egzaminui bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP), abiturientams ir dešimtos klasės mokiniams šią savaitę rengiami bandomieji patikrinimai. Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), savo žinias bei gebėjimus prieš matematikos PUPP dešimtokai galės įsivertinti trečiadienį.

Šiais metais abiturientai sulauks dvikalbių brandos atestatų, praneša švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tokios naujovės imtasi po to, kai praėjusiais metais įteisinus skaitmeninius brandos atestatus, kilo iššūkių verčiant juos į anglų kalbą. „Praėjusiais metais buvo įteisinti skaitmeniniai brandos atestatai.

Iki sausio 15 dienos pratęstas laikas, kada abiturientams dar galima pasirinkti laikyti brandos egzaminus. Iki sausio vidurio jie gali apsispręsti ir papildomai pasirinkti valstybinius brandos egzaminus, kurių nebuvo pasirinkę laikyti 2024 metų sesijoje. Leidžiama papildomai pasirinkti bet kokio dalyko egzaminą, išskyrus mokyklinius – menų ir technologijų – egzaminus, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Brandos egzaminus kitąmet laikys 27,7 tūkst. jaunuolių, daugiau nei ankstesniais metais pasirinko laikyti lietuvių kalbą ir literatūrą, chemiją. Kaip ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra, lyginant su praėjusiais metais, bendras kandidatų, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus, skaičius beveik nepakito.

Šių žibančių akių per kelerius metus nepamiršau. Daugelį kartų prisimindavau Agnę Staniūtę ir mūsų pirmąjį interviu 2016-aisiais. Tada stropi Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos abiturientė pribloškė visą kraštą –  ji tapo pirmąja Kėdainių istorijoje ir viena iš trijų abiturientų Lietuvoje, tais metais už brandos egzaminus gavusi net penkis šimtukus, o merginos atestate išdidžiai rikiavosi vieni dešimtukai bei šimtukai. Solidu.