abiturientai

Vilniaus rajone susidūrusi su šiukšliavežiu žuvo 19-metė BMW vairuotoja. Paaiškėjo, kad per avariją žuvo itin sėkmingai licėjų baigusi mergina – ji važiavo iš iškilmingų abiturientų apdovanojimų Vilniaus rotušėje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Iškilmingi apdovanojimai Vilniaus rotušėje ir tą pačią dieną – tragiška žūtis netoli sostinės. Vilniaus rajone žuvo net 5 šimtukus iš brandos egzaminų gavusi ir ką tik už tai pagerbta abiturientė.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė prastesnius biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatus sieja su didesne jį laikiusiųjų profesinių mokyklų mokinių, eksternų dalimi. „Mes žinome, kad egzaminą laiko ne tik šių metų abiturientai, bet ateina laikyti eksternai (...) ir kiti moksleiviai, kurie laiko iš praeitų metų, ateina laikyti ir iš profesinių mokyklų (mokiniai – BNS), – LRT radijui penktadienį teigė politikė.

Lietuvos kariuomenė primena, kad privalomąją karo tarnybą atlikusiems ir tai LAMA BPO sistemoje pažymėjusiems abiturientams skiriama papildomai 0,5 konkursinio balo.  „Vadovaujantis galiojančia priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, asmenims, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, skiriama papildomų 0,5 konkursinio balo. Pažymėjus šią informaciją paraiškoje, Lietuvos kariuomenė patvirtina jos teisingumą“, – teigiama kariuomenės išplatintame pranešime.

Artėjant brandos egzaminų rezultatams, dvyliktokai jau skaičiuoja paskutines dienas iki vienos laukiamiausių mokyklos švenčių – išleistuvių. Tačiau ši diena daugeliui šeimų reiškia ne tik emocijas, bet ir nemenkas išlaidas. Vien neoficiali dalis gali kainuoti šimtus eurų, o pridėjus aprangą, grožio paslaugas, dovanas ir kitas išlaidas, galutinė suma neretai priartėja prie tūkstančio eurų.  Vis dėlto ne visose mokyklose laukia tradicinės išleistuvės.

Kol suaugusieji ginčijasi, kiek egzaminų turėtų laikyti mokiniai, patys jauni žmonės kasmet gyvena nežinioje. Vieni sprendimai keičia kitus, reformos veja reformas, o stabilumo, kurio labiausiai reikia mokantis ir ruošiantis ateičiai, vis dar trūksta.

Antradienį šalies abiturientai laikė istorijos valstybinio brandos egzamino antrąją dalį. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai po egzamino dalinosi įspūdžiais. Šio egzamino užduotį sudaro keturi struktūriniai atviri klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius. Po 50 proc. užduoties sudaro klausimai, susiję su tarptautiniais santykiais, ir klausimai, apimantys visuomenės temas: socialinę struktūrą, ekonomiką, pamatinius lūžius.

Antradienį abiturientai laikė anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti abiturientai dalinosi įspūdžiais po egzamino. Skelbiama, kad šiandien vyksiantis egzaminas apima teksto kūrimą, laiško rašymą ir duomenų komentavimą. Teksto kūrimo užduoties dalyje mokiniai turės parašyti ne mažiau nei 250 žodžių aiškinamojo arba argumentuojamojo pobūdžio esė, arba straipsnį, tinkantį laikraščiui, žurnalui ar interneto svetainei.

Šiandien vyresniųjų klasių moksleiviai laikė matematikos valstybinį egzaminą, kuris sukėlė nemažai iššūkių abiturientams. Visgi matematikos mokytoja, ekspertė Odeta Stanevičienė teigia, kad nors tiek A, tiek B lygio egzaminai bendrai buvo vidutinio sunkumo, tačiau pasitaikė ir nestandartinių uždavinių.  Pasak O. Stanevičienės, šių metų A kurso valstybinio matematikos egzamino užduotys buvo vidutinio sunkumo, tačiau netrūko ir kelių sunkesnių uždavinių.

Pagrindinei valstybinių brandos egzaminų sesijai prasidėjus pirmadienį, penktadienį dvyliktokai laikė antrąją matematikos egzamino dalį. Iškart pasibaigus egzaminui, iš Vilniaus licėjaus išėję abiturientai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, kaip jiems sekėsi. Abiturientas Tomas pripažino, kad prieš egzaminą buvo nusiteikęs sudėtingesniam išbandymui. „Tikėtasi buvo daug sunkesnio egzamino. Didžiausias minusas tas, kad mokantis buvo įdėta per mažai pastangų“, – sakė jis.

 Abiturientai trečiadienį laikys valstybinį geografijos brandos egzaminą, tuo metu vienuoliktokai – istorijos. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, geografijos egzamino antrąją dalį laikyti rinkosi 6,7 tūkst. dvyliktokų. Istorijos egzamino pirmąją dalį laikys 11,2 tūkst. vienuoliktokų. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet egzaminų sesijoje iš viso dalyvaus 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų.

Pirmąją vasaros dieną abiturientams prasideda karštymetis – brandos egzaminų sesija. Besirinkdami laikyti pirmojo – lietuvių kalbos ir literatūros – egzamino, mokiniai tikino nerimaujantys ne tik dėl būsimų temų, bet ir dėl to, ar egzamino nenutrauks oro pavojus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Nors buvo jau gerokai po aštuntos ryto, į Vilniaus Vyčio gimnaziją laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino atėję abiturientai neskubėjo eiti į klases.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia antros lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrosios dalies užduotis.  Jas pateikiame žemiau. IŠPLĖSTINIS KURSAS Grožinio teksto interpretavimas Jurgis Savickis. „Vagis“. Novelės interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas. Giedrė Kazlauskaitė. „Debesų piemenė“. Eilėraščio interpretacija.

Pirmadienį, birželio 1 d. abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai dalinosi įspūdžiais po egzamino. Šiemet abiturientai rinkosi iš dviejų grožinio teksto interpretavimo ir dviejų probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymo temų. Dvyliktokams šiemet buvo siūloma interpretuoti ištrauką iš Jurgio Savickio novelės „Vagis“. Kaip vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas.

Penktadienį paskutinio skambučio šventė ne visiems Kauno abiturientams džiaugsminga. Kaip skelbia portalas kasvykstakaune.lt, Kaune, Europos prospekte susidūrė 3 abiturientų automobiliai. Apie įvykį portalui pranešė liudininkas. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Policijai apie įvykį nepranešta.

„Kokio abituriento reikia Lietuvai? Sau aš esu atsakiusi, bet ar atsakė į šį klausimą valstybė?“ – klausia Danguolė Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė. Jos vadovaujamoje gimnazijoje šalia Tarptautinio bakalaureato programų stiprinamas ir duomenų rinkimas bei analizė, o mokiniai skatinami dar mokykloje suprasti, kuria kryptimi norėtų eiti toliau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pernai abiturientams pridėjus 10 papildomų taškų, sprendimas sukėlė audrą – nuo kaltinimų neteisėtumu iki klausimo, ar taip „neiškreipiama“ stojimų sistema. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tvirtina, kad tai buvo teisingiausia išeitis iš susidariusios situacijos: staigiai pakėlus išlaikymo kartelę ir trūkinėjant pasirengimo grandinei, be šios korekcijos, pasak jos, brandos atestato nebūtų gavęs dar didesnis skaičius mokinių.

Švietimo ministerija meta gelbėjimosi ratą brandos egzaminus laikysiantiems abiturientams – išlaikymo ribą planuoja sumažinti nuo 35 iki 25 taškų. Jei kartelė nebus nuleista, tikėtina, tūkstančiams moksleivių užsivertų durys į universitetus. Pagal labiausiai tikėtiną Švietimo agentūros prognozę matematikos A lygio egzamino gali neišlaikyti kas penktas abiturientas, o B lygio – daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų.

Po Generalinės prokuratūros išvados, kad sprendimas prie abiturientų egzaminų rezultatų pridėti 10 taškų yra neteisėtas, dalis politikų ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę atsistatydinti. O kas bus daroma su ankstesnių Vyriausybių švietimo sistemoje paliktomis klaidomis ir nesusipratimais?  Šia tema TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo žurnalo „Reitingai” redaktoriaus Gintaras Sarafinas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Šiais metais Alytaus Jotvingių gimnaziją baigusi Shade Rebekka Kozak yra vienintelė abiturientė Lietuvoje, valstybinio vokiečių kalbos brandos egzamino gavusi šimtuką. „Mano šaknys nėra lietuviškos, jos vokiškos. Mama gimė Kazachstane, kai jai buvo 18 metų, išvyko į Vokietiją. Biblijos koledže susipažino su mano tėvu, jie susituokė, Ašafenburge gimėme mes, trys seserys. Vėliau atsikraustėme į Lietuvą, į Kauną atvykome dėl tėčio darbo reikalų.

Jauni darbuotojai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau jų atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo srities – vieni gauna tik minimalią algą, kiti peržengia ir 3 tūkst. eurų ribą. Tuo metu specialistai vis daugiau kalba apie didėjantį specialistų trūkumą – nuo programuotojų ir inžinierių iki mokytojų bei medicinos darbuotojų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog siekiant užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų (VBE) vykdymą bei geresnį moksleivių pasirengimą atlikti patikrinimų užduotis, su užsienio partneriais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl VBE užduočių bazės kūrimo.

Pasipuošę, nešini gėlėmis, spindinčiomis akimis ir plačiomis šypsenomis, virš 80 abiturientų susirinko į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją Vyriausybėje. Tiesa, šiais metais apdovanoti tik penkis ir šešis šimtukus gavę moksleiviai. Dauguma jau žino, kur tęs mokslus – vieni renkasi mediciną, kiti kalbas ar matematiką.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Pasipuošę, nešini gėlių puokštėmis ir su šypsenomis į Vyriausybę atkeliavo abiturientai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė patvirtino patikslintą šių metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarką, penktadienį pranešė ministerija. Tvarka buvo patikslinta tam, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir lygios galimybės dėl valstybės finansuojamų vietų pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose visiems stojantiesiems.

Nors abiturientai jau gavo brandos egzaminų rezultatus, daugelio jie nedžiugina, o įsivyravus sumaiščiai dėl švietimo sistemos sprendimų, jiems kyla dar daugiau nerimo ir klausimų dėl savo ateities. Laimei, VILNIUS TECH specialistai organizuoja nemokamą nuotolinę paskaitą, kurios metu stojantieji iš visos Lietuvos galės gauti ekspertų patarimus ir atsakymus į visus rūpimus klausimus.

Daugiausia šimtukų, net penkis, Alytuje už valstybinius egzaminus šiemet pelnė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientas Bernardas Petraška. Aukščiausiu balu buvo įvertintos Bernardo lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, informatikos ir fizikos žinios, taip pat tarptautinis anglų kalbos (anglų kalbos CAE egzamino – C2 lygis) egzaminas.

Net pusė tūkstančio Vilniaus moksleivių gavo po du ir daugiau šimtukų – keturis kartus daugiau nei pernai. Tad geriausius abiturientus miesto savivaldybė pagerbė apdovanojimų ceremonijoje – įteikė 100 eurų kuponus. Jaunuoliai pasakoja ir kaip gavo tiek šimtukų, ir kaip panaudos gautus prizus. Tiesa, patys abiturientai jaučiasi dvejopai – sako, kad kai kuriuos šimtukus gavo nepelnytai, tačiau tai jų nestabdo kurti ateities planus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos sprendimo abiturientams pridėti po 10 taškų prie egzaminų rezultatų, švietimo bendruomenėje kilo milžiniškas pasipiktinimas. Dalis tokį sprendimą vadina rezultatų falsifikavimu, o patys moksleiviai piktinasi, kad daliai abiturientų kuriamos nevienodos sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas prie brandos egzaminų rezultatų pridėti po dešimt taškų švietimo sistemą padaro dar sunkiau suprantama, tačiau susidariusi situacija buvo itin sudėtinga. „Klampi situacija, kurioje nebuvo gero sprendimo. Kartais taip atsitinka, kad gero sprendimo nėra“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas. „Tai, kas buvo padaryta, tikrai sistemos nepadaro skaidresne, padaro dar sunkiau suprantama“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžiui ir Lietuvos advokatų tarybai prakalbus apie galimybę abiturientams kreiptis į teismą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo prie beveik visų egzaminų pridėti po 10 taškų, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) sako neketinanti to daryti. Pasak jų, teisminiai procesai užtruktų pernelyg ilgai ir veikiausiai neduotų reikiamų rezultatų.

Po abiturientų protesto dėl matematikos egzamino ir švietimo ministrės užuominų apie galimus pakeitimus seka griežta ekspertų kritika. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigia, kad problema – ne egzaminuose, o visoje švietimo sistemoje.

Sprendimas prie egzaminų rezultatų pridėti 10 balų sukėlė diskusijų bangą – vieniems tai džiaugsmas, kitiems – nusivylimas. Ką iš tiesų slepia šis žingsnis ir kokias problemas jis atskleidė švietimo sistemoje? Apie esamą chaosą Švietimo sistemoje „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė ir Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narė Tėja Lukošiūtė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei žadėjus dar šią savaitę rasti išeitis, kaip atkurti teisingumą gabiausiems ir aukščiausių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pasiekusiems abiturientams, ministerija nurodo, kad sprendimų dar nėra – diskusijos šiuo klausimu, pasak jų, vis dar tebesitęsia.

Penktadienio rytą Panevėžyje veikiančiame dailininko Stasio Eidrigevičiaus vardo muziejuje „Stasys Museum“ miesto savivaldybė pasveikins ir apdovanos aukščiausius rezultatus valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijoje gavusius abiturientus. Šiems abiturientams bus įteiktos atminimo dovanos ir paskatinamosios premijos. Pasak savivaldybės, šiemet 121 Panevėžio abiturientas surinko 193 šimtukus.

Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, Kretingos savivaldybei teks ieškoti papildomų 23 tūkst. eurų premijoms, sako rajono meras Antanas Kalnius.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog nėra itin patenkintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų. Vis tik, politikas tikina užstojantis ministrę Ramintą Popovienę, sulaukusią nemažai kritikos dėl pastarųjų sprendimų. „Aš galiu pasakyti – nesu patenkintas tais balais.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimas prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų gelbėja tūkstančius abiturientų. Anot Vyriausybės vadovo, šis švietimo ministrės Ramintos Popovienės žingsnis buvo neišvengiamas, nes teko taisyti buvusių valdančiųjų padarytas grubias klaidas. „Aš manau, kad ministrė priėmė gerą sprendimą.

Nors dėl sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų kritiką Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) reiškia ne tik moksleiviai, opozicija, bet ir Prezidentūra bei teisininkai, ministrė Raminta Popovienė tikina nesvarstanti apie atsistatydinimą.

Pirmadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei aiškinusis Seimo konservatoriams dėl sprendimo prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų, antradienį ministrės atsakymus į iškilusius klausimus tikisi išgirsti ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, susiklosčiusią situaciją kitą savaitę ketina aptarti Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Pasak jo pirmininkės Vaidos Aleknavičienės, komitetas sulaukė nemažai skundų ir kreipimųsi dėl pastarojo ministerijos sprendimo. „Iš tikrųjų, kreipimųsi yra tikrai nemažai, kreipėsi ir bakalaureato programas baigę vaikai – jiems taškai nebuvo pridėti.

 Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad Seimo liberalai dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų svarsto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Parlamentaras įspėja, kad šis valdančiųjų sprendimas gali sukelti tarptautinį skandalą, kuris, akcentuoja politikas, galėtų pareikalauti ministrės atsistatydinimo.

Sprendimas prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po dešimt taškų maždaug 4 tūkst. abiturientų padėjo išlaikyti brandos egzaminus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad šis sprendimas palietė apie 4 tūkst. moksleivių, kurie neliko užribyje“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė ministrė.

Aštrios opozicinės konservatorių frakcijos kritikos dėl sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų sulaukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina – pastaroji dvyliktokų laida buvo eksperimentų karta. Pasak socialdemokratės, abiturientai laikė egzaminus, padidinus išlaikymo kartelę, taip pat neturėjo reikiamų vadovėlių. „Egzaminų rezultatai labai aiškiai parodė, kad 35 taškų kartelė buvo per aukšta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sutinka su Prezidentūros kritika, jog nusprendus pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) būtina ieškoti išeičių, kaip atkurti teisingumą geriausiai besimokiusiems dvyliktokams. Politikė tikina – ministerija ieško greitų sprendimų ir žada juos dar šią savaitę. „Tai, ką akcentavo Prezidentūra – tikrai pritariu.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę paaiškinti sprendimą dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų perskaičiavimo.

Lietuvos švietimo sistemoje dirba mokytojai ir dėstytojai. Jie ugdo ir moko. Didžiulė armija švietimo biurokratų kontroliuoja, reguliuoja, tikrina jų ir vienas kito darbą. Kiekvienais metais kaip tik šie biurokratai sugeba suvelti abitūros egzaminus. Tada mokiniai ir tėvai protestuoja, o ministrai ir tie patys (gal kiti) švietimo biurokratai posėdžiauja iki išnaktų skubėdami taisyti padėtį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų anksčiau pradėti planuoti mokinių priėmimą į mokyklas einamaisiais metais.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad dar šiemet turėtų priimti sprendimus, ar stojant į bet kokią studijų programą aukštojoje mokykloje būtina turėti išlaikytą matematikos brandos egzaminą. Pasak jos, tai būtų reikalinga, norint keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką kitąmet.

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę. „Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia.

„Mes – ne laboratorinės žiurkės“ – prie Vyriausybės lietuje skandavo apie pusšimtis abiturientų. Jie protestavo prieš dabartinę egzaminų tvarką ir tvirtino, kad ji kelia chaosą bei stresą. Paskelbti naujausi egzaminų rezultatai rodo, kad valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 15 procentų mokinių – net ir pridėjus po 10 taškų prie egzamino rezultatų. Ekspertų teigimu, situacija yra tragiška.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.