studijos užsienyje

Dažnas paskutiniųjų klasių moksleivis jau yra pasirinkęs savo svajonių specialybę, tad jam telieka nuspręsti, kur studijuoti, dar tiksliau, kurį universitetą pasirinkti. Aišku, galima rinktis pagal universiteto reitingą, bet, pripažinkime, mums svarbūs ir kiti dalykai: išlaidos, kultūrinis ir naktinis gyvenimas, užklasinių veiklų gausa, pomėgių klubai ir ne tik.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių.

37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų ketina ir toliau tęsti studijas, penktadalis iš jų rinksis studijas užsienyje, 29 proc. respondentų neketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir tik 14 proc. absolventų teigė po studijų ketinantys grįžti dirbti į savo gimtuosius miestus – tokia statistika paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie absolventų apsisprendimą dėl II pakopos studijų.

Artėjant stojimo į universitetus karštligei, o viešoje erdvėje neslūgstant kalboms apie švietimo reformos spragas, vis daugiau abiturientų mokslo galimybių ima dairytis užsieno šalyse. Tačiau, kad domėjimasis virstų studijomis, būtina žinoti keletą svarbių niuansų, vienas jų – kad gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka.

Renkantis aukštąją mokyklą studentams svarbus ne tik studijų programos turinys, bet ir suteikiamos tarptautinių mainų galimybės. Išvykti į užsienį, praplėsti akiratį, įgyti tiek profesinės, tiek tarpkultūrinės patirties, kuri ateityje gali būti ypatingai pravarti, norėtų kiekvienas.

Jaunimas, kuris išvyksta studijuoti ar stažuotis užsienyje, ne tik įgyja žinių bei patirties, tačiau ir padidina savo galimybes rasti darbą grįžę namo. Tai paaiškėjo paskelbus Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatus, kurie parodė, kad užsienio patirties turinčius jaunus kandidatus darbdaviai vertina palankiau. Tikimybė, kad toks kandidatas liks be darbo ilgą laiką, yra net perpus mažesnė.

Jūratė JUŠKEVIČIŪTĖ  Kasmet vis daugiau abiturientų nusprendžia studijuoti užsienyje. Kaip sekasi mokytis svečioje šalyje, savo patirtimi dalijasi studentai iš Danijos, Švedijos ir Nyderlandų. Kitokia mokymo sistema „Išvykau norėdamas pakeisti gyvenimą, įgauti naujos patirties. Be to, tai geras sprendimas norint pagilinti anglų kalbos žinias“, − savo pasirinkimo priežastis vardijo Nyderlanduose chemijos mokslus kremtantis Tautvydas Kireilis. „Švediją pasirinkau vien iš smalsumo.

„Studijos yra puikus metas ne tik įgyti žinių, bet ir pažinti pasaulį“, – tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) trečiakursis Justinas Grybas. Per pusantrų metų paragavęs studijų skonio net dviejose egzotinėse šalyse – Kipre ir Pietų Korėjoje, studentas nežada sustoti ir ketina vėl vykti į užsienį.

Studijos mažame Anglijos mieste, persikėlimas į Londoną ir bandymas įsitvirtinti čia su „nepopuliaria profesija“ lietuvaitei tapo dideliu išbandymu. Tačiau mergina, išvykusi iš Lietuvos ieškoti galimybių, tiki, kad sunkus darbas galų gale atves į pripažinimą. Vietoj ekonomikos – dailė Gabrielė priklauso tai daliai emigrantų iš Lietuvos, kuri į užsienį traukia ne braškių, o mokslo vaisių skinti. Šią vasarą mergina užbaigė dailės studijas Centrinio Lankašyro universitete (angl.