Prokurorai jau pusmetį aiškinasi išdaviko, nutekinusio informaciją apie „Snoro“ nacionalizavimą, pavardę, tačiau akivaizdu, kad tyrimas užtruko, ir prokurorai neturi aiškaus atsakymo, kada jis baigsis. Kaip jau skelbta anksčiau, įtarimus prokurorai yra pareiškę buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojui Vytautui Giržadui, tačiau jo turinio Generalinė prokuratūra nedetalizuoja. Prieš kurį laiką V. Giržado tarnybiniame bute buvo atlikta krata. Kam dar pareikšti įtarimai, taip pat nutylima. Pernai lapkričio viduryje su „Snoru“ susijusioje žiniasklaidoje pasirodė informacijos, kad valdžia neva rengiasi „sužlugdyti vieną lietuviško kapitalo bankų“. Kitądien po publikacijos valstybė ėmėsi veiksmų prieš „Snorą“ – nacionalizavo jį ir sustabdė jo veiklą.
Pernai gruodį teismas inicijavo „Snoro“ bankroto procedūrą. Teisėsauga tiria, kas galėjo nutekinti valstybės paslapčiai prilygintą informaciją apie numatomą banko nacionalizavimą. Skaičiuojama, kad dėl to valstybė galėjo patirti kelių šimtų milijonų litų nuostolį, nes vėliau į Londoną pabėgę „Snoro“ akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, manoma, per kelias dienas suspėjo pasiglemžti nemenkas sumas. „Išdaviko paieškos tęsiamos“. KAUNO DIENA
Milijoną prieš porą metų loterijoje laimėjęs Leonas Alesionka ir Seimo turtuolis Valdemaras Valkiūnas rado bendrą kalbą. L. Alesionka paliko Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), kuriai priklausė 20 metų, ir į Seimą kandidatuos su V. Valkiūno vadovaujamų respublikonų vėliava. Trenkti durimis L. Alesionka ryžosi, kai LSDP vadovai, neatsižvelgę į jo ilgametę darbo patirtį, nepritarė politiko kandidatavimui vienmandatėje Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje. Kol kas L. Alesionka nėra Respublikonų partijos narys, tačiau jis prisipažino į šią politinę jėgą stosiantis, nes, pasak jo, „kitaip būtų nesąžininga“. „Jei man kas nors būtų pasiūlęs su šia partija draugauti prieš penkerius metus, tikrai būčiau nėjęs. Bet dabar matau, kad ji keičiasi, vaikiškos ligos persirgtos“, – „diagnozavo“ mediko išsilavinimą turintis L. Alesionka. Seimo nariu jis buvo prieš 16 metų, ir mano turintis pakankamai išminties bei patirties, kad dar kartą peržengtų parlamento slenkstį. „Partines pažiūras apvertė mandato siekis“. LIETUVOS ŽINIOS
Numatoma, kad šiais metais į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta ne mažiau kaip 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus ir 8,2 tūkst. – į kolegijas. Pateiktų prašymų skaičius dar tikslinamas, tačiau aišku viena – ir šiemet Lietuvoje buvo daugybė jaunuolių, kurie rinkosi studijas ne gimtajame krašte, o užsienyje. Nemažai Klaipėdos abiturientų taip pat pabirs po pasaulį. Pavyzdžiui, klaipėdietė Justina Paulauskaitė, baigusi Vytauto Didžiojo gimnaziją (VDG), išvyko metams savanoriauti į Suomiją. „Dirbau su suomių bendruomene, pažinau kultūrą, pramokau kalbos, mokslas nemokamas – tai ir lėmė mano sprendimą. Universitetą pasirinkau dėl profesijos ir galimybės ją studijuoti anglų kalba“, – sakė ji. Lina Baškytė, baigusi „Ąžuolyno“ gimnaziją, pasirinko studijas Anglijoje, Lankasteryje. Pasak merginos, Anglijoje mokslai brangesni, bet yra sudarytos galimybės sumą atiduoti palaipsniui, kai gauni darbą. Jaunimo nuomone, nėra ko sėdėti užsidarius mažame narvelyje, reikia semtis žinių iš visur. „Abiturientai ir šiais metais laimės ieško svetur“. VAKARŲ EKSPRESAS
Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje antradienį atidaryta Aleksandro Šepkaus (JAV) juvelyrikos paroda. Tai pirmoji asmeninė šio užjūryje garsaus menininko kūrybos paroda. Pasak menotyrininkų, subtiliais kūriniais išsiskiriantis A. Šepkus pirmasis iškėlė juvelyriką į vaizduojamojo meno aukštumas ir paneigė stereotipinį įsitikinimą, kad auksas ir deimantai tinka vien pramoniniams papuošalams gaminti, o ne aukštojo meno kūriniams kurti. A. Šepkus į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 1988-aisiais. Šiuo metu lietuvio papuošalai pardavinėjami beveik 150 Amerikos ir kitų šalių meno galerijų. A. Šepkaus juvelyrikos paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki 2012 m. spalio 1 d. RESPUBLIKA, LIETUVOS ŽINIOS
„Kūrybos džiaugsmas – visų džiaugsmų kvintesencija. Jis išblėsta, išblunka, kaip ir jaunystė, akių spalva, delno linijos, reiškiančios likimą. Viskas praeina, išskyrus kvailumą. Reikia su tuo susitaikyti“, – ironizavo rašytojas, Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis. Pokalbis su juo – apie gyvenimą, neišvengiamai persmelktą kūrybos – „Rašytojas, I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis: „Praleistų progų užtektų penkiems gyvenimams“. RESPUBLIKA
Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį šių metų pradžioje nusiaubusį gaisrą greičiausiai sukėlė techniniai veiksniai – vienuolyno palėpėje buvusi įranga. Tai aiškėja iš išvadų, kurias Gaisrinių tyrimų centro specialistai jau pateikė ikiteisminį tyrimą dėl Tytuvėnų gaisro kontroliuojančios Šiaulių apygardos prokuratūros specialistams. Šiaulių prokurorų teigimu, jie kol kas negalintys komentuoti nei ekspertų išvadų, nei versijų, nes dar negauta svarbi specialisto užduotis ir neatlikti tam tikri procesiniai veiksmai. Aišku viena – tyčinio padegimo versija nepasitvirtino. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl turto sugadinimo iš neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio ir saugumo taisykles. Įtarimai pagal šį tyrimą kol kas niekam nepateikti, tačiau šis procesinis žingsnis jau artėja prie atomazgos.
Nustatyta, kad sausio 26-osios paryčiais kilusio gaisro židinys buvo vienuolyno palėpėje. Čia buvo gausu įvairiausios įrangos: dūmų šalinimo ir vėdinimo įranga, vaizdo stebėjimo ir elektros instaliacijos, signalizacijos sistemos, kiti įrenginiai. Nuo kurio iš palėpėje buvusių įrenginių galėjo įsiplieksti gaisras, prokurorai neatskleidžia. Visa ši įranga buvo naujutėlė. Ar gaisrą sukelti galėjo netinkamas jos eksploatavimas, taip pat nekomentuojama. Jei paaiškės, kad Tytuvėnų ansamblį suniokojęs gaisras kilo dėl ansamblį valdančios viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro atstovų kaltės, o draudikai šio įvykio nepripažins draudžiamuoju, mūsų valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenės gali būti priversta grąžinti ES 10 mln. litų. Tokia suma ES lėšų buvo panaudota rekonstrukcijai iki gaisro. „Tytuvėnų mįslės įmintos. Be atsakymų“. RESPUBLIKA
Ar prie automobilio vairo sėdęs akrobatinio skraidymo virtuozas Jurgis Kairys iš tiesų sukėlė avarinę situaciją, ar motociklu važiavęs policininkas nemokėjo sustoti? Tai bando išsiaiškinti teismas. J. Kairys į teisiamųjų suolą sėdo už tai, jog sužalojo Vilniaus policininką, nors lakūno vairuojamas automobilis „Honda“ ir policijos patrulio 32 metų Boguslavo Savickio motociklas „Yamaha“ net nebuvo susilietę. Praėjusių metų rugpjūtį S. Dariaus ir S. Girėno gatve važiuodamas J. Kairys net nepastebėjo, kad ta pačia kryptimi lekiantis motociklininkas griuvo ant šono. Lakūnas nuvažiavo toliau. Po kiek laiko jis gavo policijos pranešimą, kad sukėlė avarinę situaciją – rikiuodamasis iš pirmosios eismo juostos į antrąją užkirto kelią dviem motociklams. Tais motociklais namo po tarnybos važiavo Vilniaus policijos patruliai. „Kai man kelią užkirto baltos spalvos „Honda“, išvengti susidūrimo nebuvo jokios galimybės, todėl verčiau motociklą ant šono“, – teisme pasakojo B. Savickis. Susižalojęs pareigūnas gydėsi pusę metų.
J. Kairys teisme neneigė, kad prieš metus važiavo S. Dariaus ir S. Girėno gatve, tačiau neprisiėmė kaltės dėl įvykusios avarijos. „Jei esu kiek nors kaltas dėl šios situacijos, atsiprašau ir reiškiu užuojautą“, – sakė jis. Akrobatinio skraidymo pasaulio čempionas tikino, jog persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą nesukėlė pavojaus motociklininkams. Tačiau šią bylą tiriantis prokuroras įsitikinęs, jog už šį pažeidimą neužtenka J. Kairio nubausti pinigine bauda, nes baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis mokėjo jau 24 kartus. Prokuroro manymu, nuolat eismo taisykles pažeidžiančiam lakūnui reikėtų uždrausti vairuoti pusantrų metų. J. Kairys ir jo advokatas prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes automobilis jam būtinas ir kasdieniame gyvenime, ir darbe. J. Kairys nuosprendį išgirs rugpjūčio pradžioje. „Staigūs manevrai kelyje lakūną bloškė į teismą“. LIETUVOS RYTAS
Rugpjūčio 1-ąją prasidėsiančių uostamiesčio švenčių metu bus sustiprintos policijos pajėgos viešajai tvarkai užtikrinti. Pasak Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojo Vytauto Kazlausko, nuo rugpjūčio 1 iki 5 dienos viešose vietose visą parą budės apie 50 policijos pareigūnų. Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, kada vyks didžioji dalis renginių, sutrauksiančių daugiausiai žiūrovų, bus sutelktos didžiausios pajėgos. Planuojama, kad tomis dienomis, be Klaipėdos apskrities policijos atstovų, mieste dirbs ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Teigiama, kad visos viešosios tvarkos pažeidimus stebinčios vaizdo kameros bus įjungtos ir jomis bus apžvelgiama didesnė dalis šventės teritorijos, ypač tos vietos, kuriose vykdoma prekyba. V. Kazlausko teigimu, didžiausia šventės problema – kišenvagiai, todėl ir klaipėdiečiams, ir miesto svečiams patariama atidžiai saugoti savo kuprines, rankines, kitus asmeninius daiktus. Iki šiol daugiausiai nusiskundimų gauta dėl pavogtų mobiliųjų telefonų. „Šventės rykštė – kišenvagiai“. VAKARŲ EKSPRESAS
