Vasaros karštis Vakarų Europoje
Praeitų metų liepos 22 dieną Hitrou ir Northolt meteorologijos stotys Londone užfiksavo 33,5°C karštį. Ši diena buvo įrašyta į šalies istorijos puslapius kaip karščiausia diena nuo 2006 metų. Mokslininkai įspėja, jog klimato kaita čia tikrai prikišo nagus leisdama įsivyrauti sausai ir karštai vasarai. Pasak Readingo universiteto klimato tyrimų direktoriaus Rowan Sutton, 2013 metų vasara buvo įrodymas, jog dėl klimato kaitos Didžiojoje Britanijoje taip pat gali būti karštos vasaros. Tiesa, R. Sutton įspėja, jog ir ateityje galima tikėtis karštesnių vasarų, tačiau ne kasmet.
Australijos karščio banga
Klimato kaita ypač įsismarkavusi Australijoje. Šalis vis labiau įsitikina, ką reiškia, karštis. Dėl svilinančio karščio Australijos meteorologai turėjo pridėti dar vieną spalvą į savo temperatūros žemėlapius. Nuo šiol violetinė spalva žymi temperatūrą, kuri aukštesnė nei 52°C. 2013 vasara Australijoje sumušė kelis temperatūros rekordus, nekalbant apie, jog šaliai teko iškęsti itin ilgas ir alinančias sausras ir gaisrus. Penkios nepriklausomos tyrėjų grupės tyrinėjo šią Australijos karščio bangą ir visos be išimčių pridėjo tos pačios išvados – klimato kaita yra pagrindinė karščio bangos kaltininkė.
Šlapia Pietų Europos žiema
2013 metų Pietų Europos žiema buvo paskelbta antra pagal kritulių kiekį nuo 1948 metų. Ypač daug kritulių teko Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai. Mokslininkai nėra tikri ar toks didelis kritulių kiekis buvo nulemtas klimato kaitos. Jų teigimu drėgnas oras buvo stumiamas per visą pietinę Europą nuo Šiaurės Atlanto pusės. Tai ir nulėmė itin stiprų lietų ir sniegą vasario ir kovo mėnesiais. Tačiau manoma, jog iš dalies dėl ypač drėgnos žiemos kaltas drėgnas ir šiltas oras, kuris buvo nulemtas klimato kaitos.
Žiemiškas pavasaris į klimato kaitos scenarijų neįrašytas
Nuo 1962 metų Didžioji Britanija nebuvo susidūrusi su tokiu šaltu pavasariu. Itin stiprūs šalto oro gūsiai iš Sibiro ir kelios itin vėlyvos pūgos anglus privertė susimąstyti apie žiemą, bet ne pavasarį. Dėl tokio neįprastai šalto pavasario Škotija ir Šiaurės Airija liko be elektros, šaltis pakenkė derliui ir pražudė neseniai gimusius ėriukus. Mokslininkams buvo itin svarbu išsiaiškinti ar dėl užsitęsusios žiemos galima kaltinti klimato kaitą. Tačiau jų pateiktos išvados teigia priešingai. Būtent dėl klimato kaitos tokios žiemos kaip 2013 metais taps itin retomis.
Nors Lietuvoje pasaulio mokslininkai ir nefiksuoja itin ekstremalių gamtos reiškinių, kurie būtų įtraukti į tokius sąrašus, mes taip pat jaučiame klimato kaitos pokyčius savo šalyje. Vasaromis Lietuvoje vis dažniau lankosi karščio bangos, o žiemomis būna daugiau kritulių, bet ne sniego. Reikia prisiminti viena, kad tokie pokyčiai nieko gero nežada mūsų planetai ir visiems jos gyventojams.
