Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Visi Vilniaus gyventojai ir svečiai klausia dėl gatvių remonto – kas gi čia laukia rugsėjį, kuriose gatvėse turėsime daug darbų, o kur kamščių nebebus?
V. Benkunskas: Mūsų gatvių tvarkymas tikrai nesibaigia rugsėjo 1-ąją dieną. Daug kas galvoja, kad savivaldybės dirba būtent iki mokslo metų pradžios, o dirba tol, kol leidžia sąlygos ir paprastai viskas baigiasi lapkričio vidury, bet, aišku, suprantant koks srautas grįš ir automobilių, ir gyventojų po vasaros atostogų, mes darbus suplanavome taip, kad visi pagrindiniai, arteriniai susisiekimo mazgai, visos gatvės, kaip Kalvarijų g., Nemenčinės plentas baigsis iki rugsėjo 1 dienos ir eismas ten bus iš esmės atnaujintas.
Iš mūsų planuotų 53 km sutvarkyti gatvių, šiai dienai yra baigta 46 km, o darbai vyks intensyviai ir kai kurie darbai vyks ir per visą žiemą – Vokiečių g., Basanavičiaus g., Trakų g. rekonstrukcija. Bus daug intensyvaus darbo tvarkant inžinerinius tinklus, tai pakankins miestiečius ir svečius dar kurį laiką.
Daug klausimų buvo dėl šviesoforų – ar keisis jų reguliavimas, galbūt pirmenybę suteiks pestiesiems?
V. Benkunskas: Miesto vadovams ar bendrai savivaldybei labai svarbu jausti miesto pulsą, ir aš, norėdamas tą pulsą jausti, su komanda kartais padarome sociologinius tyrimus, kas miestiečiams yra aktualu.
Čia jokia paslaptis, kad daug metų transporto arba judumo temos yra numeris 1 – kamščiai, viešasis transportas, gatvės ir panašiai, dėl to mūsų visas prioritetas į darbus yra šioje srity – gatvės tvarkomos, įrenginėjami nauji infrastruktūros objektai ir kalbant specifiškai apie šviesoforus, kamščių problemą gali išspręsti labai paprastas dalykas – sinchronizuotas viso miesto šviesoforų valdymas, kuris paremtas dirbtiniu intelektu, piko valandomis atsižvelgiant į ryto ar vakaro situaciją.
Kaip tik mes esame jau pasirašę sutartį su čekų kompanija, kuri jau pradės mums diegti naujausią valdymo sistemą, kuri apjungs visą Vilnių, visas sankryžas ir ten bus galimybės panaudoti dirbtinį intelektą ir srautus pagal tam tikras specifikas reguliuoti.
Pirmuosius rezultatus turėtume pajusti jau šių metų pabaigoje – gruodžio mėnesį. Visa techninė dalis turi būti išpildyta per metus laiko ir tai turėtų duoti efektyvumo sankryžų pralaidume – 17,5 proc. Aišku tai neišspręs visų problemų, bet žingsnis po žingsnio einame link to, kad situacija gerėtų.
Žmonės diskutuoja, ar reikia laivų, kokia jų funkcija, ar turėsime daugiau jų, ar šis projektas buvo pilotinis, ar jis tęsis?
V. Benkunskas: Čia yra sąlyginai nedidelis ir nebrangus projektas ir reikia suprasti, kad bet kokia naujovė ar pokytis visą laiką sulaukia skepticizmo ir kritikos. Čia turbūt geriausiai ir parodo, kiek Nėris nebuvo išnaudota ir bet koks pokytis susijęs su Nerimi visą laiką sukelia tam tikrą diskusiją.
Pirmieji rezultatai yra iš tikrųjų labai geri – mėnesį pats projektas kaip yra startavęs, laivų bendras užimtumas siekia 86 proc., kai mūsų viešasis transportas net nesiekia pusės. Vilniečių bei svečių akyse šis projektas pasiteisino, o tai yra didelio paveikslo, didelio projekto sudėtinė dalis.
Bus pokyčių daugiau, bus ir naujų dalykų, turėjome diskusija, kurioje pasidalinome lūkesčiais ir probleminiais aspektais, kas gali žmonėms skaudėti ir būti aktualu.
Kaip jūs vertintumėte projektą? Ar tai labiau viešojo susisiekimo, ar reklaminis, miesto įvaizdžio projektas?
V. Benkunskas: Tai yra mišinys visų, kuriuos paminėjote, segmentų, kadangi tai yra fiksuotas maršrutinis plaukimas, nustatytu maršrutu ir laiku, tai galima sakyti, kad jis yra integruotas į mūsų viešojo transporto sistemą, yra pritaikyta ta pati kainodara, ir kas kaip atras save panaudojant šią transporto rūšį – vieni gali iš tikrųjų gali naudoti kaip susisiekimo priemone, aš turiu konkrečių pavyzdžių žmonių, kurie gyvena prie upės, bei dirba prie upės kitoje vietoje ir gali puikiausiai judėti vasaros laikotarpiu į darbą.
Kai mes kitais metais pasieksime tą visą savo maršruto ilgį – iki Valakampių pliažo ir Žirmūnų pliažo – puikiausiai bus galima iš centro nuplaukti močiutėms su anūkais ir praleisti vasaros dieną prie vandens, mėgaujantis geru oru. Dalis matyt naudos, kaip pažinimo, laiko praleidimo funkcija, čia viskas tinka, bet pagrindinis akcentas tiems patiems laivybos verslininkams, tai, kad bendrai klientų skaičius auga.
Mūsų tikslas – paversti Nerį jungiamuoju objektu tarp skirtingų miesto pusių, tarp skirtingų upės kraštų.
Tėvams, kurių vaikai eina į mokyklas, darželius, Vilniuje buvo daug iššūkių ir dabar gal yra šeimų, kurios svarsto, ar galės lankyti darželius, dar negavo atsakymo. Koks būtų jūsų patarimas tiems tėvams, kurie nėra dar užtikrinti, kur prasidės tie mokslo metai?
V. Benkunskas: Labai plati tema ir nors bendri skaičiai rodo, kad viskas su sistema yra gerai – priimta 28 tūkst. prašymų ir jie patenkinti iš esmės pirmu ar antru prioritetu, bet švietimas ir vaikai yra tokia tema, kai net ir vienas kažkoks negatyvus atvejis yra svarbus ir skaudus.
Mūsų tikslas, iš tikrųjų, yra, kad tokių atvejų nebūtų ir jeigu kalbant apie priežastis, kodėl tie straipsniai spaudoje atsiranda, kad kažkas negauna tų vietų, kurių prašo, tai vėlgi – kiekviena istorija yra labai individuali. Šiek tiek galėčiau pasakyti, kad mes turime problemą ir iš nacionalinio reguliavimo pusės, kai mes turime žiedinę savivaldybę, kuri yra Vilniaus rajonas, kuri tarpiškai susijusi su Vilniaus miestu ir gyventojų daug yra gyvenančių ten, dirbančių mieste ir ta registracija, kai užsiregistruoji Vilniuje staiga ir ateini ant rytojaus pasakyti, kad reikia konkrečioje vietoje, konkrečioje mokykloje ir kartais netgi konkrečioje klasėje, savo vaikui vietose – akivaizdu, kad niekas nelauks ir niekas tos vietos nepasiūlys.
Tai kaip spręsti tarp žiedinių savivaldybių šią problemą yra labai aktualus klausimas ir tam tikras pamokas išmokome, bet šiai dienai galiu pasakyti, kad visi prašymai iš esmės išpildyti, mes turime gal 5 nepriimtus vaikus į 9 klasę ir 7 į 11 klasę, bet tėvams ir vaikams yra pasiūlytos vietos mokyklose, tai tiesiog čia yra tėvų sprendimu nepriimti pasiūlymai.
Aš manau, kad tikrai rasime tuos sprendimus – jeigu ne pirmadienį, tai antradienį, galiausiai yra ir privačios mokyklos, bet iš esmės tų vietų yra, ir mūsų jautrumas šiai problemai buvo maksimalus.
Kur reikėtų kreiptis, jeigu matytų, kad visgi yra tų problemų? Ar yra koks numeris, ar puslapyje reiktų ieškoti informacijos?
V. Benkunskas: Mes čia kalbame apie 12 atvejų, bet mes betarpiškai esame su tėvais susiekę, bet informacija yra savivaldybės tinklapyje, švietimo skiltis pavasarį visada būna iškelta ir iki žiemos švenčių nebūna patraukiama – visi kontaktai yra, specialistai dirba, ir čia yra jų pats darbymetis.
Ar turėsime nacionalinį stadioną ir kada?
V. Benkunskas: Jokių didelių naujienų dar nėra. Mes savo darbus padarėme – išsprendėme techninius, juridinius, politinus klausimus, apsigynėme nuo visų propagandų ir puolimų, o dabar žodį turi statybininkai.
Darbai vyksta, kitą savaitę iš statybų aikštelės padarysime spaudos konferenciją ir pristatysime detalų visą procesą, kur, kada ir ko laukti, kas domisi šia tema. 2027 pabaigoje Vilniuje ta nacionalinė gėda bus pamiršta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
