Pasak susisiekimo ministro, operatyviai nutempti nuslydusio lėktuvo tarnybos negalėjo, nes turėjo gauti leidimą iš Lenkijos oro linijų. Pradėtas tyrimas aiškinsis, kodėl lėktuvas nuslydo.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Iš Varšuvos nusileidęs Lenkijos oro linijų LOT lėktuvas riedėdamas nukrypo nuo tako ir slystelėjo į sniegą. Jame buvo 63 keleiviai, kurie, laimė, nenukentėjo. Po šio įvykio Vilniaus oro uostas buvo uždarytas 14 valandų. Iš viso paveikta apie 60 skrydžių.
„28 skrydžiai buvo atšaukti, 16 skrydžių buvo nukreipta į kitus oro uostus, didžioji dalis skrydžių buvo nukreipta į Kauno oro uostą, iš kurio keleiviai, daugiau nei 1600 keleivių, autobusais pasiekė Vilnių“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovė Vitalija Ročė.
Nors skrydžius atnaujinti žadėjo 17 valandą, oro uostas pradėjo veikti tik kitą dieną – 4 valandą ryto. Dėl to nukentėjo apie 7 tūkst. keleivių. O pasekmes jie jaučia dar ir ketvirtadienį.
Ketvirtadienį vėlavo 16 skrydžių. Štai Gintaras iš oro uosto turėjo pakilti šeštą ryto į Frankfurtą ir skristi į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau planai sugriuvo.
„Viskas sujaukta, nes turėjau tiesioginį skrydį nuo Frankfurto, dabar turiu tris persėdimus, gaunasi. Prisiskambinti negalima, „Lufthansai“ reikia skambinti, po devynių niekas nebedirba, nekelia ragelio. Vienu žodžiu, įdomu čia gyventi pas jus“, – piktinosi keliautojas Gintaras.
Skrydžių vėlavimai sujaukė planus ir kitiems keliautojams:
„Deja, man reikėjo į konferenciją, tai dabar vėluoju, bet ką daryti.“
„Nukentėjo mūsų darbas – turėjome atšaukti visus suplanuotus susitikimus.“
„Aš laukiau kone parą ir aš esu nepatenkintas avialinijomis – jie nesuteikė jokio apgyvendinimo, nieko.“
Štai kodėl negalėjo greitai patraukti lėktuvo
Pasak susisiekimo ministro, greitai patraukti nuslydusio lėktuvo Vilniaus oro uostas negalėjo, mat pirmiausia turėjo gauti Lenkijos aviakompanijos LOT leidimą.
„Buvo greitai ir juodosios dėžės paimtos ir įvykio incidento vieta apžiūrėta tyrėjo, tai visas proceso ilgis susidėjo į techninius aspektus, į lėktuvo techninį iškėlimą. Nepažeisti korpuso, nepažeisti važiuoklės, lėktuvo keturi taškai, kurie remiasi ant trijų ratų, bet koks trijų laipsnių pakreipimas – lėktuvas nuslysti gali“, – komentavo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Tačiau dėl ko nuslydo lėktuvas, tyrėjai dar neturi pakankamai informacijos. Tačiau neatmeta versijos, kad turėjo įtakos ir tai, kad tako danga galėjo būti slidi.
„Tai yra toks kompleksiškumas, dažniausiai nebūna dėl vienos priežasties. Kai mes surinksime visą informaciją, ją išanalizuosime ir tada galutinėje ataskaitoje bus tiek faktinė informacija visa susijusi, tiek analizė, tiek ir išvados“, – pridūrė saugos tyrimo skyriaus vedėjas Laurynas Naujokaitis.
Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas sako, kad tyrimas, kodėl nuslydo orlaivis, gali užtrukti ilgiau nei metus.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.



