Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui planuoja pateikti Seimo nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kai kurių Stambulo konvencijos normų atitikties pagrindiniam Lietuvos įstatymui.
Pagal projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
„Į Konstitucinį Teismą verta kreiptis tam, kad būtų atsakyti tie klausimai, kurie kaip argumentai prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą yra metai iš metų kartojami. Mes šį birželį paminėjome jau dešimtmetį, kai Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją, Europos Parlamentas ją ratifikavo. Tai reiškia, kad šiuo metu yra susidariusi teisinėje valstybėje nelabai gera situacija, kai Europos Sąjungos mastu moterų teisės yra ginamos labiau, nei Lietuvoje“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, KT yra vienintelė institucija, kuri gali duoti atsakymą, ar kažkas Stambulo konvencijoje yra tokio, kas prieštarautų svarbiausiam Lietuvos Respublikos dokumentui.
Laisvietis Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Stambulo konvencija leistų švietimo įstaigose kalbėti apie stereotipinius lyčių vaidmenis.
„Būtent dėl šitų konvencijos punktų prašoma įvertinti Konstitucinio Teismo, ar šios nuostatos suderinamos su mūsų šalies Konstitucija. Manau, kad tai labai aiškiai parodys konvencijos oponentams, kad nerimauti dėl ko visiškai nėra“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
„Jei tarptautinė sutartis Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja, tai kokia su ta konvencija yra problema? Jiems gali patikti ar nepatikti, aš manau, kad tai yra reikšmingas dokumentas, kuris prisidėtų prie smurto artimoje aplinkoje užkardymo Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, ankstesnis konvencijos vertimas į lietuvių kalbą buvo problemiškas, dabartinis vertimas turėtų kelti daug mažiau klausimų.
„Netikiu tuo, dėl ko kreipiasi“, – kalbėjo Agnė Širinskienė.
Jos nuomone, taip daromas viešųjų ryšių žingsnis rinkėjams, kad būtų parodoma, kad „kažkas Seime vyksta“.
„Iš to, kaip sukonstruotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, man yra visiškai akivaizdu, kad to nutarimo rengėjai patys netiki tuo, kad yra prieštaravimas Konstitucijai. Yra tragikomiška situacija, kai yra naudojamasi Seimo galiomis“, – teigė politikė.
Jos teigimu, KT per metus nagrinėja apie 600 kreipimųsi, tad parlamentarai tiesiog apkrauna teismą dar vienu kreipimusi, puikiai suprasdami, koks bus atsakymas.
Pasak A. Širinskienės, jai labiausiai kliūna, kad Stambulo konvencija įtvirtintų gender arba socialinės lyties sąvoka.
„Problematiška pati sąvoka, kuri lytį suvokia ne kaip biologinę duotybę, bet kaip socialinį konstruktą. Visos kitos Stambulo konvencijos normos, įskaitant ir tą orderį, kuris įsigaliojo nuo liepos 1 d., nacionalinėje teisėje jau yra. Tai kyla klausimas, kam reikalinga ta konvencija, kuri neįneša nieko naujo, išskyrus labai prieštaringą sąvoką“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Kada nutarime, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, yra prirašoma sapalionių, kad bus prieštaraujama, tarkime, universitetų autonomijos principų ir yra prikuriama tariamų teigiamų, puikiai suprantat, kad jie yra niekiniai, tikrai yra labai negražu ir neoru šitaip Seimui elgtis“, – pridūrė ji. Lietuva vadinamąją Stambulo arba Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną – prieš dešimtmetį, tačiau Seimas iki šiol jos neratifikavo.
Procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų. Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Galutinai patvirtinti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą planuojama jau rudens sesijoje.
