„Turėsiu susitikimą su krašto apsaugos ministre, (bandysime – ELTA) ieškoti tų būdų, tai, ką galima, stengtis visuomenei pasakyti“, – antradienį „Žinių radijuje“ tvirtino I. Segalovičienė.
„Aišku, viskas priklauso nuo audito ir nuo audito rezultatų ir koks jame turinys“, – pridūrė ji.
I. Segalovičienė tikino suprantanti visuomenės norą žinoti audito detales, tačiau akcentavo, jog esamas geopolitinis kontekstas lemia poreikį tam tikrą jautrią informaciją saugoti. Visgi, teigė valstybės kontrolierė, šiuo klausimu bus kalbamasi su nacionalinio saugumo institucijomis, kurios ir sprendžia – viešinti jautrią informaciją ar ne.
„Mano toks įsitikinimas, kad tikrai, tai, ką galima, reikėtų stengtis išviešinti. Bet vis tik geopolitinis kontekstas yra tiek įtemptas ir svarbus, kad tikrai sprendimą priima nacionalinio saugumo institucijos“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Prioritetinis dėmesys saugumo ir gynybos sričiai išliks
Per pastaruosius metus ženkliai išaugus krašto apsaugos sistemos biudžetui, I. Segalovičienė pabrėžė, jog didėjant finansavimui auga ir rizikos.
„Visada didėjantis finansavimas yra rizikų šaltinis. Mes vertiname visas rizikas ir tikrai šita sritis papuola po tuo kupolu. Tikrai privalome čia daug savo pajėgumų dėti“, – tvirtino I. Segalovičienė.
Pasak jos, finansiniai auditai saugumo ir gynybos srityse išliks prioritetu. Atitinkamai, šiemet numatyta atlikti auditą ir dėl Rūdnininkų poligono infrastruktūros valdymo, taip pat – dėl karinės įrangos įsigijimo.
„Sakykime, kad ir šiemet mes turime infrastruktūros Rūdnininkų poligone valdymo auditą, mes turime ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo vertinimą. Darysime gynybos biudžeto analizę 2025 m. Kaip ir kasmet, tikrinsime, darysime būtent KAM ir kariuomenės finansinį auditą. Jų (auditų – ELTA) bus, tikrai tai liks mūsų prioritetas, nes tai itin svarbu visuomenės pasitikėjimui“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje pasirodė informacija, jog Valstybės kontrolės surinkti duomenys apie tai, kaip Lietuvoje pastaruosius kelis metus buvo leidžiami pinigai gynybai, visuomenei nebus atskleidžiami. Tuomet KAM kancleris Dainius Ivoškis aiškino, jog tokia situacija susiklostė dėl to, kad Valstybės kontrolė, aiškindamasi finansinius dalykus, priėjo prie informacijos, kuri yra riboto naudojimo.
Savo ruožtu tuometinis valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas tikino, kad audito metu didesnių pažeidimų nenustatyta, o duomenys esą įslaptinti dėl patikrinimo metu nagrinėtos riboto naudojimo informacijos.
Vis dėlto, kovo pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rekomendavo išviešinti dalį audito ataskaitos. Tuomet buvo pranešta, jog ministerija su Valstybės kontrole artimiausiu metu parengs pažymą, kurioje bus nurodyta, kokią informaciją galima paviešinti.
Tiesa, kovo mėnesį Seime vyko uždaras posėdis, kurio metu parlamentarams buvo pristatyta riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, gynybos bei divizijos planus, taip pat apžvelgtos KAM atlikto audito išvados.
Apie tai, jog apibendrintos išvados visuomenei galėtų būt atskleistos, kiek anksčiau užsiminė ir premjeras Gintautas Paluckas. Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikino, jog tokios informacijos atskleidimas galėtų padėti nedraugiškoms valstybėms.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
