REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje per parą nustatyta beveik dvigubai daugiau koronaviruso atvejų, nei pastarąją parą. Kaip vertinti koronaviruso plitimą Lietuvoje ir kiek jį sustabdyti padės nuo rytojaus įvedamas karantinas?

Lietuvoje per parą nustatyta beveik dvigubai daugiau koronaviruso atvejų, nei pastarąją parą. Kaip vertinti koronaviruso plitimą Lietuvoje ir kiek jį sustabdyti padės nuo rytojaus įvedamas karantinas?

REKLAMA

Apie tai TV3 studijoje kalbame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriumi profesoriumi Kęstučiu Petrikoniu.

Girdime, kad šiandien Prezidentui su savo kolegomis mokslininkais pristatėte koronaviruso plitimo tikimybes. Tai kas išties mūsų artimiausiu metu laukia?

Turbūt sunku pasakyti, kas mūsų laukia, jeigu mes visi nesilaikysim tų visų įvestų karantino priemonių ir apribojimų, kurios numatytos jau nuo šios nakties. Tada išties mūsų laukia nelabai palankus scenarijus. Gali susirgti iki 95 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Ką mes ir šiandien konstatavom, tai tikėtina, kad įvedus karantino priemones jos bus sėkmingos. Lietuviai, kaip valstybė ir tauta, moka mobilizuotis ir pavasario patirtis parodys, kad greičiausiai šitų sergančiųjų skaičius bus mažesnis.

Jeigu mes turime sėkmingą karantiną, sveikatos apsaugos sistema gali akumuliuoti ir su dabartiniais resursais gali visiškai susitvarkyti. Bet jeigu mes nesilaikome šitų sąlygų, tada skaičius tampa nevaldomas. Jeigu lyginame vakar ir šiandien, mes matome, kad grėsmė tam yra ir sveikatos apsaugos sistema sugriūna.

REKLAMA
REKLAMA

Tai mes pateikėme tam tikras rekomendacijas, kaip šitą situaciją valdyti. Vienos prognozės pesimistinės. Optimistinis variantas – jos stebėsena eigoje savaitės, dviejų, trijų ir kokie yra rezultatai – ar nereikia stiprinti, ar nereikia sunkinti kokių tai priemonių. Kitas variantas, ką sveikatos apsaugos sistema turi padaryti, kad ištikrųjų visa sistema būtų įgalinta susidoroti su pacientais.

REKLAMA

Vakar buvo virš 800, o šiandien jau virš 1600 – tai dvigubai tiek. Tai ar išties mes susitvarkome? 

Tai žinot, kalbant apie plitimą visuomenėje – tai yra vienas plitimas. Kalbant apie plitimą, kur pacientai patenka į tas ligonines – yra kita. Nes daugiau nei 80 proc. Lietuvoje serga lengvom formom ir jiems pagalbos nereikia. Geriausiu scenarijumi 5, o blogesnis scenarijus, kuris gali būti ir kurį skaičiuojam, 8 procentai atsiduria gydymo įstaigose ir yra hospitalizuojami. Mes tuos skaičius įvertiname ir Lietuvos, ir kitų šalių atžvilgiu ir mes sakom, kad Lietuvos sistema juos gali priimti, bet reikia atlikti tam tikrus pataisymus.

REKLAMA
REKLAMA

Ar tos priemonės, kurios nuo rytojaus įsigalios, ar jos yra pakankamos? Pasižiūrėkime į kitas šalis – Didžioji Britanija – karantinas, bet daug rimtesnis. Girdime, kad ir Italijoje komendanto valanda, kur nuo 22 val. vakaro iki 5 ryto turi būti namuose. Kitose šalyse irgi panašiai, o pas mus galbūt yra per lengvas? Ar to pakaks?

Jeigu mes remiamės kitų šalių patirtimi, tai pagrindinė šalis, kurią mes šiandien žiūrim, tai yra Airija. Ši šalis įvedusi spalio pradžioje karantiną, kuris galiojo iki 21 ar 22 dienos – jie jau pasiekė rezultatus. Jų įvestas griežtas karantinas labai panašus į mūsų karantiną, kuris yra dabar. Reiškia, ne visom šalims reikia labai griežtų priemonių, kitos šalys gali su paprastesnėmis priemonėmis gauti rezultatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mūsų šita grupė todėl ir palaiko šį sprendimą, ir vienas iš pogrupių, atsakingų už priemones, yra pasiruošę monitoruoti tą situaciją ir per savaitę, dvi ar tris, duoti tam tikras savo rekomendacijas, kurios būtų parengtos tom patikslintom prognozėms. O kitas pogrupis, kurį aš atsotvauju, yra asmens sveikatos priežiūros, tai kaip ligoninės turėtų elgtis.

Mes išties esame tas rekomendacijas pateikę, kad daugiau įsijungtų pirminės sveikatos priežiūros centrai, karščiavimo klinikos būtų įgalintos tiem testam ir dar visokių priemonių reikia. Kad pacientų pasiskirstymas nebūtų sutelktas tik keliose ligoninėse.

Žmonėms vis tiek rūpi tokie dalykai, tai kiek gi yra tas galimas susirgimų skaičius, kad mūsų sistema nulūžtų ir tiems sudėtingiausiems ligoniams pritrūktų dirbtinių kvėpavimo aparatų? 

REKLAMA

Tiesiog aritmetika. Jeigu 2 tūkstančiai yra tas Čekijos variantas, kuri, sakykime, jau susitvarkė ir ji pradėjo valdyti situaciją, tai Lietuvai reikia 200 pacientų, kurie yra intensyvioje terapijoje ir pusė jų yra su dirbtiniais plaučių vėdinimo aparatais: tai sakykim 100, 120, 150 – tai jų Lietuvoje tikrai yra. Noriu pasakyti, kad šioje vietoje negalvokime, kad Lietuvoje sistema yar tokia trapi. Ji yra pakankamai pasirengusi, bet ją suvaldžius, perorganizavus ir išties atsižvelgus į rekomendacijas, tai greičiausiai visa ką galima ir suvaldyti. Net ir pagal pesimistiškiausią scenarijų, mes turėtumėme susitvarkyti, bet tai priklauso nuo visų sąmoningumo.

Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže, esantį straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų