Kaip turėtume vertinti visą situaciją ir į ką verta atkreipti dėmesį, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
Donaldas Trumpas užsiminė apie „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai, bet toliau mes jokio sprendimo negirdime. Kodėl taip yra ir kas čia vyksta?
Šiek tiek prie to spėjome įprasti. Donaldas Trumpas daug kalbėjo ir apie sankcijas Rusijai, kurias ketina įvesti, bet dviejų savaičių terminai vis atidedami ir atidedami. Šia prasme matome tokį tęstinumą D. Trumpo politikos, bet bent jau pasikeitė naratyvas.
Prisiminkime, prieš kelis mėnesius įsivaizduoti, kad D. Trumpas kalbėtų apie naujos ginkluotės Ukrainai tiekimą. Tokios, kurios, beje, nedavė ir Joe Bideno administracija, bijodama tam tikrų rizikų. Tai jau yra proveržis ir, aišku, tikėsimės, kad artimiausiu metu tai bus realizuojama praktiškai.
Šiomis dienomis mes girdime, kad ir eurokomisaras A. Kubilius sako, kad Kremlius svarsto galimos invazijos į NATO scenarijų. Jis remiasi Vokietijos žvalgyba, kuri sako turinti įrodymų, kad Kremlius diskutuoja apie tokį išpuolį. Taip pat buvęs NATO generalinis sekretorius G. Robertsonas paragino britus pradėti ruoštis dideliam konfliktui ir pasiruošti namų ūkiuose, pavyzdžiui, kaupti žvakes. Jeigu taip atsakingi žmonės sako, ar tai reiškia, kad ta grėsmė kažkaip padidėjo?
Ne, aš manau, kad tai yra nuoseklus konstatavimas, kad grėsmė egzistuoja, jog Rusijos planai neapsiriboja tik Ukraina. Tą mes girdime jau ne vienerius metus ir, tiesą sakant, atvirai deklaruoja ir Vladimiras Putinas bei jo artimiausia aplinka. Tai šia prasme turime ilgalaikę grėsmę, kuriai atremti reikės ilgalaikių priemonių.
Aš tokią retoriką pirmiausiai suprantu kaip bandymą mobilizuoti. Mobilizuoti šalis ne tokias, kaip Lietuva ar Lenkija, kurios ir taip skiria daug gynybai ir supranta, kokioje geopolitinėje aplinkoje gyvena, bet galbūt labiau piečiau, į Vakarus esančias Europos šalis, kuriose grėsmės supratimas šiek tiek skiriasi.
Ir mes matome, kad tikrai ne visoms Europos valstybėms atrodo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą yra egzistencinė grėsmė ir joms pačioms.
Tad šia prasme, aš manau, mums labai svarbu stiprinti tą naratyvą, tą pasakojimą apie tai, kas vyksta Ukrainoje, ir apie tai, kas gresia NATO rytinio sparno valstybėms ir kokią įtaką tai turėtų, neduok Dieve, kada nors nutiktų tokia agresija visai Europai.
Ir aš manau, kad Rusija šiek tiek lengvina mūsų darbą, nes dronų įsiveržimai į NATO rytinio sparno valstybių teritoriją, lėktuvų stabdymai Miunchene ar Kopenhagoje parodo, kad ypač šiais laikais kalbėti tik apie grėsmes Baltijos šalims ir Lenkijai nėra prasmės. Grėsmės kyla visoms NATO ir Europos Sąjungos valstybėms.
Jūs dabar pats kalbate apie dronų įsiveržimą. Dabar minėti dronai skraido ir virš Danijos, Norvegijos, Vokietijos, bet dėl dronų sienos taip NATO ir nesusitarė. Kaip tada tai žiūrėti?
Manau, turime suprasti, kad nėra sprendimo rakto, nėra vienos priemonės, kurią įgyvendinus šitos grėsmės nebeliktų.
Ir apskritai oro gynyba plačiąja to žodžio prasme – kalbu ir apie dronus, ir apie įsiveržimus į NATO oro erdvę naudojant naikintuvus – yra ta vieta, kurią galima vadinti NATO silpnąja vieta.
Mes nesame pajėgūs 100 proc. atremti šitų iššūkių. Daug metų neinvestavome į oro gynybos sistemas. Atrodė, kad jų apskritai nereikės, o dabar jos tampa numeris vienas prioritetu pirmiausiai pačiai Ukrainai, taip pat, pavyzdžiui, Izraeliui, bet taip pat ir NATO Europos valstybėms.
Plius, technologijų ciklas, inovacijų ciklas šitoje srityje yra itin spartus. Tie dronai, kurie skraidė prieš pusmetį ar metus, dabar jau yra pasenę. Vadinasi, ir priemonės, kurios buvo orientuotos, pavyzdžiui, į tų dronų atrėmimą, nebūtinai yra pačios efektyviausios.
Bet ar tai nerodo ir platesnės situacijos, kad to sprendimo NATO nepriima?
Ko trūksta, tai galbūt asimetrinio atsako, nes, kaip ir minėjau, su dronais dorotis bus sunku. Tą reikia daryti, investuoti ir, aš manau, kad judama teisinga linkme. Bet Rusijai reikia parodyti, kad veikia atgrasymas. Tai yra paraginti Rusiją permąstyti, ar tokie veiksmai neiššauks tokio atsako, kuris Kremliui būtų tiesiog per brangus. Tai čia galėtų suveikti ir ne su dronais susiję mechanizmai.
Pavyzdžiui, žinome Europos Sąjungoje esančius įšaldytus apie 190 milijardų eurų Rusijos finansinių aktyvų. Jų panaudojimas vis dar yra vidinis Europos Sąjungos diskusijų objektas. Kodėl?
Atrodytų tai irgi galėtų būt atsakas siunčiant Rusijai žinią. Aha, jūs atakuojate mus dronais, jūs, aišku, bombarduojate ir naikinate Ukrainą. Mes galime atimti šitą turtą, kurį panaudosime tam, kad stiprintų Ukrainos gynybinius pajėgumus. Ir patikėkite, Kremlius tikrai suprastų, į ką reaguojama.
Pastarosiomis dienomis mes išgirdome ir Angelos Merkel kritiką Baltijos šalims ir Lenkijai. Kaip jūs vertinate tokią kritiką ir dabar Lenkijos, Latvijos vadovų ir Dalios Grybauskaitės pasisakymus apie tai?
Na, A. Merkel žodžiai neįtikino. Aš perskaičiau visą juos interviu išrašą ir tie teiginiai, kurie orientuoti į tai, kad 2021-iais metais esą Lenkija ir Baltijos šalys galbūt neleido Europos Sąjungai pasiekti bendros pozicijos Rusijos atžvilgiu ir sukurti aukščiausio lygio dialogą su Rusija, turbūt nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios Rusija netrukus po kelių mėnesių atakavo Ukrainą.
Net ir Angelos Merkel darbo metu matėme Rusiją telkiant karius aplink Ukrainą ir būtent Angela Merkel vystė, pavyzdžiui, „Nordstream 2“ projektą, apie kurį tame interviu pati nemini. Tą juk irgi galime laikyti dialogo su Rusija forma, nes yra stiprinami ekonominiai ryšiai.
Tai aš sakyčiau, kad tas interviu yra gera iliustracija, kaip politikas nori pateisinti savo sprendimus, nori pateisinti, kodėl elgiasi taip, o ne kitaip būdamas ar būdama valdžioje. Bet nebūtinai atsižvelgti į tą kontekstą, kuriame galima būtų ir savikritiškiau pažvelgti į kai kuriuos priimtus sprendimus.
Ką aš dar paminėsiu, aišku, Angela Merkel tikrai svarbi ir Lietuvai. Būtent jos darbo metu Lietuvoje buvo pirmą kartą dislukuoti vokiečių kariai, kurie dabar po truputėlį virsta visa brigada. Tai negalime sakyti, kad A. Merkel priėmė tik neteisingus sprendimus Rusijos atžvilgiu.
Visą pokalbį su politologu žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
