Papasakojo apie legendinį nuskendusį laivą „Prezidentas Smetona“ – jis buvo ypatingai svarbus

„Po 1923-m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir Klaipėdos uostas buvo pradėtas naudoti Lietuvos valstybės poreikiams, pradžiai buvo pasienio laivynas, kuris saugojo Lietuvos jūrinę sieną“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Po motinos mirties – šokiruojanti žinia dėl testamento: „Dažnai skambindavo ir klausdavo, kam palikti palikimą“

Rudens kaip nebūta? Štai kokie orai užklups

Už dėvėtus drabužius lietuviai jau moka ir po kelis šimtus eurų: geriau nei nauji?

„Prezidentas Smetona“

Stiprindama šią apsaugą bei plėsdama kovą su vis įžūlėjančiais kontrabandininkais, Lietuva pagal susitarimą su Vokietija 1927-metais gavo minų tralerį, kurį pakrikštijo „Prezidentu Smetona“.

„Po kelių metų tarnybos pasienio apsaugos laivyne, jis buvo nurašytas, užkonservuotas. Jis buvo labai nepraktiškas tuo metu – didelius dūmų stulpus leido iš kamino ir kontrabandininkai iš tolo matydavo šitą laivą“, – teigia R. Adomavičius.

Tačiau kuriant Lietuvos karo laivyną, 1935-aisiais „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu mūsų šalies karo laivu.    

„Tai buvo karo laivas, karo laivo jūreiviai turėjo savo uniformas, vykdė savo buitį, jis buvo vadinamasis mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“, – dalijasi R. Adomavičius.

Taip jauna Lietuva ruošė karo jūrininkus kitiems laivams, kuriuos metams bėgant planavo įsigyti. Tačiau prasidėjus Antram pasauliniam karui, rusai laivą perėmė, įtraukė į sovietinį laivyną, pervadino „Korall“. 1945-ųjų sausį laivas nuskendo užplaukęs ant vokiškos minos, žuvo daugiau nei 30 sovietinių jūreivių. Lietuviškai įgulai rusai jame tarnauti neleido. Bent taip pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas nusinešė priešų gyvybes.

2025 kovo 11-ąją, prie laivo-muziejaus „Sūduvis“ pristatoma laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava. O ir pats „Sūduvis“, turi savo išskirtinę istoriją. 1999-aisiais perduotas Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms garbingai ilgus metus tarnavo ir dabar jame veikia muziejus. O dar prieš jį, pirmieji Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos karo laivyno lavai buvo „Žemaitis“ ir „Aukštaitis“.

Laivų skaičius – bevertis

Dabar Lietuvos karinės jūrų pajėgos turi vienuoliką laivų bei katerių – patrulinius, priešmininius ir pagalbinius. Jie įsigyti iš Skandinavijos ir Vakarų jūrų laivynų – tokių kaip Norvegija, Vokietija ir Danija. 90-metį mininčios Lietuvos karinės jūrų pajėgos – svarbi NATO dalis Baltijos regione. 

Nors, apart šauktinių, ten tarnauja vos apie 700 karių – tai nedidelė, bet specializuota struktūra. Visa sistema veikia kaip NATO Baltijos priešmininių pajėgų BALTRON dalis, kur lietuvių įgulų indėlis neretai tampa centrine operacijų dalimi. Anot buvusio vado, Ukraina karo su Rusija etape 2022-aisiais taip pat neturėjo didelių laivų, vis tik sunaikino didžiąją dalį okupantų laivyno Juodojoje jūroje.

„Tinkamas savo pajėgumų vystymas, tinkamas pasirengimas, moraliniai aspektai, karių noras – jie yra daug svarbesni už tą didelį skaičių laivų, kuris, kartais matome, yra visiškai bevertis“, – teigia buvęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.

Šių metų pabaigoje karinės jūrų pajėgos įsigis antvandeninius dronus, o apie 2030-uosius planuoja gauti ir multifunkcinius laivus.