Knygyno veikla susidomėjo ir su naujienų portalu tv3.lt susisiekė vilnietis Vilius (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.). Pilietis teigė vėlų šeštadienio vakarą pamatęs prie knygyno ilgą eilę žmonių, kuri, vyro teigimu, išsiskyrė tuo, jog laukiantieji kalbėjo rusiškai.
„Šeštadienio vakarą „Vilnius Outlet“ pamačiau didžiulę eilę žmonių. Smalsumo vedamas nukeliavau pasižiūrėti, kas vyksta apie 23 val. tokioje vietoje. Prieinu – visi iki vieno kalba rusiškai. Pasidarė net kažkiek nejauku, nors Vilniuje prie okupantų kalbos, deja, jau esame įpratę“, – laiške portalui rašo Vilius.
„Pirma mintis buvo, kad dar kokio nors ruskio koncertas ar gal koks naujas klubas su koloradine publika atsidarė. Pasirodo, klydau – „Mnogoknig“, – pasakoja jis.
Trečias šio knygynų tinklo knygynas Lietuvoje
Iš tiesų, eilė nusidriekė prie knygyno, kuris paskelbė naktinį išpardavimą. Kaip buvo nurodyta knyngyno pranešime, šeštadienio vakarą visam asortimentui buvo taikomos nuolaidos nuo 15 iki 40 procentų.
Be viso to, knygynas siūlė pramogas šeimai: animatorių pasirodymus, žaidimus, laikians tatuiruotes ir nuplaunamą makiažą vaikams.
Vis dėlto Vilių labiausiai nustebino ne išpardavimas. Vilnietis negali patikėti, kad ketvirtus metus tęsiantis plataus masto karui Ukrainoje, Lietuvoje veikia trečias šio knygynų tinklo knygynas.
„Jūs juokaujate? „Mnogoknig“ knygynas. TREČIAS LIETUVOJE, atsidarantis karo metu. Suprantu, kad rusakalbių Lietuvoje daug. Gal net sakyčiau, kad gerokai per daug, turint omenyje, jog nuo karo bėgę ukrainiečiai vis sparčiau grįžta į savo tėvynę“, – laiške dėsto Vilius.
„Šitas vaizdelis mane šokiravo. Nejau, lietuviai, mums taip tinka?!“ – retoriškai klausia jis.
2023 m. klaipėdietė žurnalistė Nina Puteikienė skelbė, kad Klaipėdos „Mnogoknig“ knygyne buvo parduodamos sankcionuoto rašytojo, vieno iš Rusijos karo prieš Ukrainą ideologų Armeno Gaspariano knygos.
Situaciją tuomet aprašė lrytas.lt, po publikacijos A. Gaspariano knygos iš knygyno pašalintos.
Internete knygų pavadinimai su klaidomis
Knygynas siūlo įvairių knygų, stalo žaidimų, mokyklinių prekių, šventinių atributų. Literatūra – nuo rusiškų pasakų iki ezoterikos.
Netrūksta ir istorinių knygų, tap jų – kūrinių apie Staliną, panslavizmo (slavų vienybės idėjos) ideologo Nikolajaus Danilevskio „Rusija ir Europa“, Karlo Markso „Komunistų partijos manifestas. Filosofijos skurdas. 1844 metų rankraščiai“ ir kt.
Nors knygynas turėtų propaguoti taisyklingą kalbą, interneto svetainėje pateikiami netaisyklingi knygų pavadinimų vertimai iš rusų kalbos. Pavyzdžiui, „JAV XX amžiuje. Nuo burgerio iki Buso (Bušo arba Busho – red. past.). Išsami istorija“, „Kovbojų (kaubojų – red. past.) žemė. Tikra laukinės (laukinių – red. past.) Vakarų istorija“ ir t. t.
Knygynas skelbia siūlantis knygų rusų, anglų, ukrainiečių ir kitomis kalbomis.
Knygyno personažas – kirminas Fedia, kuris, kaip rašoma kynygo svetainėje, „tikras rusiško žodžio saugotojas Europoje“. „Fedios misija paprasta – išsaugoti rusų kalbą ir padėti kiekvienam rasti knygą, kuri sušildys sielą“, – nurodoma svetainėje.
UAB „Mnogoknig“ vadovauja Latvijoje gyvenanti Maija Karabelnikova. Bendrovė registruota Latvijoje.
Šio knygynų tinklo knygynai veikia Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje ir Kipre.
Lietuvoje „Mnogoknig“ atidarė tris knygynus: knygynus Klaipėdos „Akropolyje“, Vilniaus „Akropolyje“ ir „Outlet Park (J. Kubiliaus gatvėje). Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovė įkurta 2021 m., likus mažiau nei pusmečiui iki Rusijos invazijos į Ukrainą.
Registrų centro duomenimis, 2024 m. UAB „Mnogoknig“ pardavimo pajamos siekė 1 499 958 eurus, o pelnas buvo 49 889 eurai (2023 m. pajamos siekė 1 396 646 eurai, pelnas – 242 348 eurai).
Atsiliepimai – nuo padėkų iki nusivylimo paslaugomis
Klientų kritika dažniausiai susijusi su prasta paslaugų, aptarnavimo kokybe.
„Labai prastas knygų kalbų pasirinkimas“, – feisbuko atsiliepimų skiltyje rašo Ramūnas.
„Prasdangino užsakymą! Nerekomenduoju, venkite, jeigu nenorite galvos skausmo“, – komentuoja Karolina.
„Deja, bet internetinė parduotuvė tragedija!!!“ – rašo Marina, kuri užsisakiusi knygas, jų negavo kelias savaites. „Tai siaubinga!“ – priduria ji.
Tiesa, yra ir keli teigiami komentarai rusų kalba.
„Vienintelė parduotuvė, į kurią einu su šypsena veide ir noru. Labai daug įvairių įdomių knygų, puikūs pardavėjai. Visada patars, jei kyla kokių nors klausimų“, – rašo Vika.
„Puiki parduotuvė! Radau viską, ko reikėjo, ir net daugiau! Ačiū profesionaliems pardavėjams!“ – dėkoja Katerina.
Navys: moraliai negražu, bet įstatymai nepažeidžiami
Atsargos karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys taip pat pasidomėjo šiuo knygynu, tačiau nerado duomenų, kad jis būtų finansuojamas Rusijos Federacijos institucijų ar jo vadovė būtų susijusi su Kremliumi. Todėl, anot A. Navio, galima tik spėti, ar už minimo knygyno veiklos slepiasi Rusijos režimas.
„Galima tik spėti, kad galbūt kažkas už jų stovi, galbūt yra Rusijos finansavimas, nes Rusijoje yra visokiausių asociacijų, fondų. Iš principo pinigai skiriami tam, kad būtų platinama rusiška kultūra. Dažniausiai yra platinamas menas, knygos arba važiuoja koncertuoti grupės, kurios yra palankios Rusijos režimui, kitaip tariant, platina propagandą“, – komentavo A. Navys.
Vis dėlto, anot A. Navio, nėra objektyvių duomenų ar kitų priežasčių, kad galėtume teigti, jog knygynas „Mnogoknig“ platina propagandą.
„Bet kokiu atveju, čia yra knygos ir, matyt, nieko draudžiamo ten nėra“, – pridūrė jis.
Taigi situacija dvejopa: moraliai nėra teisinga, kad Lietuvos sostinėje veikia rusų kultūrą platinanti bendrovė, kita vertus, kaip akcentuoja A. Navys, knygynas, pagal turimus duomenis, Lietuvos įstatymų nepažeidžia.
„Grėsmė ir pavojus yra tada, jeigu iš tiesų platinama aiškiai propagandinė literatūra. Net jeigu tai ir būtų finansuojama iš organizacijų, kurios yra prie Kremliaus, moraliai, etiškai tai nelabai gražu, bet įstatymo prasme jie nieko nepažeidžia“, – komentuoja A. Navys.
Net jeigu ir pardavinėtų propagandines knygas, knygynas greičiausiai atsipirktų tik reputacine žala, mat už knygų ar spaudos su galimai propagandiniu turiniu platinimą atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas, o ne pardavėjas.
Vilniuje propagandinė literatūra platinama ir kioskuose
Šį rudenį užfiksuota, kaip Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, pardavinėjama rusiška spauda. Ant leidinių viršelių – Stalino, rusų propagandisto Vladimiro Solovjovo veidai.
Žinia apie Vilniaus širdyje veikiantį rusiškos spaudos kioską pasidalino paramą į Ukrainą vežantis Valdas Bartkevičius.
Jo užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kas parduodama. Yra keletas lietuviškų leidinių, tokių kaip „Vakaro žinios“ ir „Savaitė“, tačiau didžiąją dalį prekystalio užima rusiški leidiniai: žurnalai neva apie istoriją, sveikatą, žvaigždes, aktualijas. Pasiūlą „paįvairina“ kalendoriai su katinėliais ir kita spauda.
Šis rusiškos spaudos kioskas įsikūręs ne kokioje nors slaptoje vietoje, o visiškai atvirai – prie Šeškinės „IKI“ prekybos centro.
„Prieš filmavimą LNK studijoje užsukau į Šeškinę – į aikštę prie „IKI“ parduotuvės. Aplinka slogi, pilna seno sovietinio „paveldo“ – Sovietų Sąjunga, atrodo, dar iki šiol iš čia neišėjo. Bet atėjau ne nostalgijos vedamas. Atėjau pažiūrėti į kioskelius ir žmogų, parduodantį rusišką spaudą“, – spalio 9 d. feisbuke rašė V. Bartkevičius.
Kaip ši spauda patenka į Lietuvą, V. Bartkevičius sakė nežinantis, bet atkreipia dėmesį į leidinių tematiką ir viršelius.
„Vyriškis pardavinėja žemo lygio rusų kalbos laikraščius, pilnus sąmokslo teorijų ir keistų istorijų. Galbūt ten nėra atviro propagandos turinio – netikrinau. Bet man pakako vieno žvilgsnio: pamačiau Stalino portretą. Vakar – Solovjovas, šiandien – Stalinas. Daugiau nieko nereikia“, – sakė paramą į Ukrainą vežantis lietuvis.
Ant vieno žurnalo viršelio puikavęsis V. Solovjovas Rusijos televizijoje ne kartą kalbėjo, jog Baltijos šalis „reikia sunaikinti“. „Baltijos šalių militarizacija vyksta greitai. Turime jas sunaikinti dabar“, – vasarą savo laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ aiškino Kremliaus ruporas.
V. Solovjovas per pastaruosius trejus metus ne kartą viešai reiškė grasinimus ir priešiškus pareiškimus Europos Sąjungos, Baltijos šalių ir Vakarų atžvilgiu.
Praėjusių metu lapkritį V. Solovjovas pavadino Baltijos šalių valstybingumą „niekiniu“ ir paragino „sunaikinti nacistinį režimą, išlaisvinti žemes bei atstatyti rusakalbių teises“.
O 2023 m. balandį Kremliaus ruporas pavadino Baltijos šalis ir Lenkiją „pagrindiniais rusofobais“ ir pareiškė, kad reikia sunaikinti kaimynines šalis ir „išlaisvinti rusų istorines žemes“. Tų pačių metų kovą V. Solovjovas atvirai grasino europiečiams karu „be gailesčio“ ir pažadėjo, kad „Rusijos armija iš Europos nepasitrauks“.
Kada taikoma atsakomybė už propagandos skleidimą?
Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia visuomenės informavimo priemonėse skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
Kaip matyti, pasitaiko atvejų, kai į Lietuvą dideliais kiekiais įvežami įvairūs dezinformacinio, propagandinio turinio leidiniai arba gabenamos įvairios prekės su SSRS simboliais.
Visgi pagal įstatymus tokių prekių įvežimas į Lietuvos Respubliką (gabenimas tranzitu) savaime nėra dezinformacijos skleidimas visuomenės informavimo priemonėse arba autoritarinių režimų simbolių platinimas. Atsakomybė už minėtų prekių įvežimą (gabenimą) į Lietuvą nėra numatyta.
Tačiau pripažįstama, kad autoritarinių režimų simbolika yra nukreipta prieš vertybes, pripažįstamas ir puoselėjamas Lietuvos Respublikoje, skaldo visuomenę ir kursto nesantaiką, o jų platinimas Lietuvoje pažeistų teisės aktų reikalavimus, draudžiančius šios informacijos sklaidą.
Administracinė atsakomybė taikoma tada, jei įvežami ir platinami, naudojami susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitaip viešai demonstruojami autoritarinių režimų simboliai (Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbai, ženklai ar uniformos), taip pat viešai atliekamas Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himnas. Pagal administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), už tai asmuo baudžiamas bauda nuo 300 iki 700 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 500 iki 900 eurų.
Visgi pagal šį straipsnį neatsako asmenys, padarę šias veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.
Tuo metu už Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. pažeidimą, taip pat už kitus viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas. Vadinasi, rusiškos spaudos pardavėjas(-ai) už spaudos su galimai propagandiniu turiniu platinimą atsakomybės greičiausiai nesulauks.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
