Naujienų portalo tv3.lt šaltinis (vardas redakcijai žinomas – red. past.), prieš kelerius metus pažinęs minimą sektą iš vidaus, pasakoja, kad mažiau nei prieš dešimtmetį A. Brokas buvo visai ne Aleksandras, o Andrius. Tačiau lietuviškas vardas pagal sektos idėjas nepriartina prie visatos.
„Aš kaip tik buvau šalia jo tuo metu, kai jis keitėsi vardą. Buvau artimoje aplinkoje, buvau netoliese. Istoriją, kodėl jis pasikeitė vardą, žinau iš paties Andriaus. Tai buvo prieš 8–9 metus“, – pasakojimą pradeda pašnekovas.
„Anot to tikėjimo, vardas Andrius yra tarsi pusė gyvenimo, pusė asmenybės. Suprantu, kad tai kliedesiai, bet neva pilnas žmogaus vardas, kuris gyvena pilnavertį gyvenimą, yra Aleksandras ir kad Aleksandras yra ta didžioji jėga, kurią turi Rusijos „valdovai“, carai, didžiosios jėgos turėtojai, jos nešėjai.
Kadangi ta sekta neva yra užrašyta kosmose ar kažkokiuose spinduliuose, ta sekta yra šviesos spindulys iš Rusijos, kuris turi apglėbti visą pasaulį ir nešti šviesą, jėgą ir galią visam pasauliui“, – sektos idėją mėgina apibūdinti žmogus.
Anot pašnekovo, A. Brokas vardą keitėsi būtent dėl sektos. Savo sūnų jiedu su buvusia žmona taip pat pavadino Aleksandru – tai naujienų portalui lrytas.lt yra patvirtinęs pats A. Brokas.
Šiuos faktus patikrinti nesunku. Internete galima rasti straipsnių, kuriuose matyti, kad A. Brokas dar prieš 11 metų buvo vadinamas Andriumi.
Įkūrė ritmologų centrą, skaitė paskaitas
Kartu su kolege A. Brokas įkūrė Europos darnaus žmogaus institutą, kuris ir skleidžia ritmologų sektos idėjas. Beje, šiandien internete šio instituto svetainė neprieinama, neva puslapis taisomas. Taip pat neprieinamas ir puslapis feisbuke.
Vis dėlto suskubusiems pavyko rasti informacijos. Žurnalistas Šarūnas Černiauskas dar antradienį, lapkričio 4 d., instituto puslapyje rado informacijos apie sektos veiklą.
„Kas tas Europos darnaus žmogaus institutas? Irgi pagooglinau, radau puslapį. O ten matau pasiūlymus užsiimt „širdies ir smegenų stygų auginimu“, kažką apie horoskopus, „teisingo atėjimo į žmoniją“ pamokas ir kažką, kas vadinasi „Lučiozinis slaptingasis vardas“.
Šitą bandžiau išgooglinti atskirai – ir pasirodė, kad slaptingasis vardas toks slaptingas, kad nieko rast neišeina. Bet radau smegenų stygų parduotuvę! Vos už 120 euriukų galima įsigyti tokias stygas, kaip „Ukaz-Zakaz“, „Raskaz-Nakaz“ ar „Prikaz-Pokaz“, – apibūdina Š. Černiauskas.
A. Brokas, beveik neabejojama, apie visa tai pasakojo, mat ne vienerius metus dirbo instituo lektoriumi, skaitė paskaitas apie ritmologiją ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Jis iš tiesų dirbo ten, nes jis vienas iš dviejų to centro įkūrėjų. – Ar derino instituto veiklą su filmų kūrimu? – Derino, nes ten daug žmonių dirbo. Jie yra žinomi ir viešojoje erdvėje. Keista, kad tai neišlindo kalbant apie jį kaip apie prodiuserį. Kažkaip jam pavyko tai slėpti, o prieš keletą metų jis tiesiog dingo iš tos (instituto – red. past.) svetainės, nors ten ilgus metus pirmu numeriu buvo įrašyta jo pavardė“, – pasakoja pašnekovas, prieš kelerius metus po priedanga įsiliejęs į sektą.
Sektantai lankosi Rusijoje, idėjas skleidžia ir Europoje
Nors sektos ištakos veda į Rusiją, jos šaknys išsikeroja į Lietuvą, o iš čia – į kitas Europos šalis. Patys sektantai turi vis lankytis jų kosminėje „tėvynėje“ Rusijoje.
„Tų kelionių, aš žinau, būdavo gana daug. Andriaus yra pasakyti žodžiai, kad Lietuva yra Rusijos vartai į Europą. Nuo tada, kai jie įkūrė šitą centrą, jie parduoda labai daug knygų. Jie veža daug knygų į Lietuvą ir per Lietuvą jos važiuoja į Europą“, – pasakoja pašnekovas.
„Jis organizuodavo (paskaitas – red. past.) ir Europos šalyse. Tarsi išeidavo, kad ne rusai jas organizuoja, o Lietuva. Tai buvo tos tetos iš Rusijos šou, aš net esu buvęs, aš mačiau, kas tai yra. Tai tikrai yra Kašpirovskio lygis“, – dėsto su portalu tv3.lt kalbėjęs žmogus.
Kaip dažnai būna kitose su Rusija susijusiose sektose, pasekėjai bent kartą gyvenime turi apsilankyti Rusijoje. Kadangi, kaip pasakoja naujienų portalo tv3.lt pašnekovas, sektoje vyrauja tam tikra hierarchija, „įšventinimas“ į sektos gretas taip pat neįvyksta be rusų įsikišimo.
„Kaip aš supratau, kad jis pats ir visi šitie „nušviestieji“ ne Lietuvoje gavo tą palaiminimą, tai yra leidimą, o Rusijoje“, – sako pašnekovas.
Ką veikia ritmologai?
Paklausus, ką sektoje darydavo jos pasekėjai, pašnekovas akcentuoja, kad daug laiko užimdavo rusiškų knygų apie ritmologiją studijos.
„Jie skaito tas rusiškas knygeles. Man atrodo minimumas tų skaitymų, jeigu nori gerai nušvisti ir turėti gerą ryšį su kosmosu, yra gal dvi valandos per dieną“, – sako žmogus.
Mokymasis apie ritmologiją nepraiedavo ir be seminarų, kuriusoe – tos pačios idėjos iš rusiškų knygų.
„Andrius (Aleksandras) vesdavo tikrai daug tų seminarų“, – prisimena pašnekovas.
Sektos narių skaičius kinta, tačiau su portalu tv3.lt kalbėjęs žmogus prisimena, kad lojalių sektantų bent jau Vilniuje buvo apie 10.
Ritmologija veda į Rusiją. Ten maždaug prieš 30 m. užregistruota sekta „Radastėja“. Sektos motina – buvusi astronomė Jevdokija Lučezarnova-Mačenko.
Baigusi universitetą sektos pradininkė dirbo balistinių raketų gamykloje Viktoro Petrovičiaus Makejevo konstruktorių biure, Rusijos Miaso mieste. Čia ji užsiėmė astronavigacija.
1987–1989 m. raketų centro bazėje atliko bendrus tyrimus su Miaso Medicinos ir sanitarijos skyriumi Nr. 92. Šis skyrius aptarnavo ir teikė paslaugas jau minėtame V. P. Makejevo konstruktorių biure.
Istorikas, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebi, kad tokiose karinės pramonės gamyklose dirbdavo KGB gerai patikrinti žmonės.
„Kodėl tai miniu? Todėl kad su sovietinėmis „pašto dėžutėmis“ (karinės įmonės vietoje pavadinimų turėjusios tik pašto kodų numerius, ir minimas konstruktorių biuras buvo „pašto dėžute“ Nr.0215) galėjo bendrauti ir juose dirbti tik KGB gerai patikrinti asmenys (šiuo atveju Čeliabinsko srities KGB valdybos). Juo labiau, kad tai lietė raketų astronavigaciją ar konstruktorių biuro darbuotojų gydymą ir atstatymą pagal SAPFIR sistemą.
Matyt ne veltui prieštaringai vertinama Rusijos Saugumo, gynybos ir teisėsaugos akademija suteikė Jevdokijai Marčenko akademikės laipsnį ir „Petro Didžiojo“ antrojo laipsnio kavalierės vardą „Už Rusijos valstybės stiprinimą", – rašo A. Anušauskas.
Brokui – svarbios ministerijos atsakomybės
Lapkričio 4 d., vis dar neradus kultūros ministro, Kultūros ministerija paskelbė, kad darbą pradėjo trys viceministrai. Paradoksalu, bet rusiškai sektai priklausę A. Brokas gavo svarbias kultūros sritis.
Prodiuseris yra atsakingas už profesionalųjį meną, nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinės kultūros programas, kiną, kultūros ir kūrybines industrijas, Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių istorinių įvykių įprasminiąs, literatūrą ir leidybą, mecenatystę, menininko statusą ir socialinę apsaugą, kultūrinio bendradarbiavimo plėtojimą su lietuvių diaspora užsienyje.
A. Brokas pristatomas kaip prestižinius tarptautinius apdovanojimus pelnęs filmų prodiuseris ir režisierius, turintis ilgametę patirtį kino industrijoje, įgijęs audiovizualinių menų bakalauro ir magistro laipsnius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, studijavęs tarptautinių kultūros projektų vadybą Helsinkio Metropolijos taikomųjų mokslų universitete.
„Naujasis viceministras yra kino ir meno gamybos kompanijų „Culture Bridge“ ir „OMNIA MEDIA“ įkūrėjas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentas partneris. Jis prodiusavo ir režisavo keliolika dokumentinių bei meninių filmų, tarp jų – pasaulinio pripažinimo sulaukusį „Endless Corridor“ („Begalinis koridorius“), bendradarbiavo su žinomais tarptautiniais kūrėjais. A. Broko darbai yra pelnę dešimtis apdovanojimų JAV, Ispanijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose“, – rašoma Kultūros ministerijos pranešime.
Tiesa, ministerija nutyli apie jo veiklą jau minėtame Europos darnaus žmogaus institute.
Brokas gerai žinomas dėl skyrybų su garsiomis moterimis
A. Brokas žiniasklaidoje buvo minimas ne kiek dėl nuopelnų už kūrybą, o dėl garsių moterų jo gyvenime – meilės istorijų ir skyrybų.
Pastaroji – santuoka su „Misis Lietuva“ nugalėtoja Grete Brokiene – nutrūko šių metų rugpjūčio pabaigoje. Po aštuonerių bendro gyvenimo metų pora išsiskyrė abipusiu sutarimu.
Aleksandras ir Gretė susituokė 2017 metų rugsėjį. Pora turi du vaikus.
Iki santuokos su Grete, A. Brokas ilgus metus artimai bendravo su dainininke ir verslininke Kristina Ivanova. Jų septynių metų trukmės romanas baigėsi 2016-aisiais.
K. Ivanova 2018 metais vienoje televizijos laidoje apie nutrūkusius santykius atviravo: „Mes buvom susižadėję, pradėję planuoti vestuves... Tiesą pasakius, aš manau, kad net ir be vestuvių, mūsų santykius galima pavadinti santuoka, tik neoficialia.“
Primename, kad A. Brokas buvo vedęs ir anksčiau – jo žmona buvo Inga Brokė. Net ir po išsiskyrimo, pora išlaikė šiltus santykius: pavyzdžiui, 2016 metais, praėjus septyneriems metams po skyrybų, vyras ją palaikė, kai ji atidarė savo parduotuvę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
