rusų kalba

Reikalavimas, kad Latvijoje ilgą laiką gyventi norintys rusai laikytų latvių kalbos egzaminus, konstitucijai neprieštarauja, nustatė aukščiausiosios instancijos teismas. Savo nuosprendyje Konstitucinis teismas nurodė, kad reikalavimas įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, perteklinio krūvio nesudaro.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Vilniaus miesto savivaldybei ketinant nuo rugsėjo nebesiūlyti rinktis rusų kalbos, sunerimta dėl šias pamokas mokiniams vedusių pedagogų likimo. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ramina. Pasak jos, vos prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje ši rizika buvo įvertinta ir pedagogams suskubta pasiūlyti persikvalifikavimo galimybę. Anot ministerijos, ja pasinaudoja vis daugiau rusų kalbos mokytojų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pozityviai vertina Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuo kitų mokslo metų šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos. „Vertinu labai pozityviai. Matau, kad labai investuoja Vilniaus miesto savivaldybė į kalbų ugdymą“, – „Žinių radijui“ teigė G. Jakštas. G. Jakštas džiaugiasi, kad vis labiau mokyklose auga vokiečių, ispanų, prancūzų kabų pasirinkimas.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, penktadienį skelbia LRT naujienų portalas. „Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad mokyklose mažėja vaikų, norinčių kaip antrąją užsienio kalbą rinktis rusų. Dėl šios priežasties jis viliasi, kad 10 metų bėgyje tokį pasirinkimą siūlys tik kelios ugdymo įstaigos. „Norėčiau tikėtis, kad palaikant tokias tendencijas, kokias turime šiandien, rusų kalbą pasirinkti bus labai ribotos galimybės, kai maža dalis keliose mokyklose galės mokytis rusų kalbos“, – dienraščiui „bernardinai.lt“ teigė G. Jakštas.

Trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensū ir Lapenrantoje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma rusų ir suomių kalbomis. Rytų Suomijos suomių-rusų mokyklų fondo, valdančio švietimo įstaigas, valdyba išsiuntė atitinkamą pranešimą mokinių tėvams, rašo „Vedomosti“, remdamasi dokumentu.

Latvių valdžiai trūko kantrybė dėl šalyje daugybę metų gyvenančių Rusijos piliečių, kurie niekaip nesugeba išmokti latvių kalbos. Dešimtys tūkstančių žmonių dabar turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą, kuris nėra toks lengvas. Tiesa, daug kas egzamino neišlaiko ir dabar lieja ašaras.  „Dėl to, žinoma, labai apmaudu ir labai dėl to nervinuosi, aš iki dabar negaliu ramiai kalbėti“, – sako Latvijoje gyvenanti Rusijos pilietė Liudmila Larkina.

Abiturientai penktadienį laikys rusų kaip užsienio kalbos egzaminą. Šiemet jį iš viso pasirinko 1895 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Praėjusiais metais šį egzaminą rinkosi 1963 jaunuoliai, apie 99 proc. jų išlaikė. Penktadienį kandidatai turės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis, egzamino dalį žodžiu jie laikė anksčiau. Kiekviena egzamino dalis lemia ketvirtadalį bendro įvertinimo.