rusų kalba

Šeštadienio rytą prodiuseris Dominykas Kubilius socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos geležinkelių traukiniuose vis dar galima išvysti užrašus rusų kalba. Jis paviešino nuotraukas su tokiomis iškabomis ir nusistebėjo, kodėl Vytimi papuoštuose šalies traukiniuose iki šiol naudojama ši kalba. Į prodiuserio pastebėjimus skubiai atsakė „LTG Link“ atstovai. Informacija rusų kalba „Man nesuprantami hieroglifai išpuoštuose vyčiais Lietuvos traukiniuose.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė dviejų sostinės lopšelių-darželių struktūros pertvarkai. „Žemuogėlėje“ nebebus steigiamos grupės, kuriose ugdymas vykdomas rusų kalba, o „Pakalnutėje“ – grupės, kuriose ugdymas vykdomas lenkų kalba. Abiems sprendimų projektams sostinės savivaldybės taryba pritarė bendru sutarimu.

Vilniaus miesto savivaldybė toliau mažina rusų kalbos vartojimą savo įstaigose. Nuo šiol rusų kalbos nebeliks savivaldybės interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemoje, o prašymai bei skundai šia kalba nebebus priimami. Tuo pat metu sostinė plečia galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos.

Kultūros ministras Lukas Alsys teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas atsisakyti rusų kalbos vartojimo teikiant paslaugas yra suprantamas. Vis dėlto, jo manymu, tokie pokyčiai turėtų būti įgyvendinami sistemiškai, įvertinus šalyje gyvenančių tautinių mažumų poreikius. „Lietuvoje mes turime valstybinę kalbą ir tai yra turbūt svarbiausia, kad valdžios institucijose, savivaldybėse mes bendraujame valstybine kalba“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Alsys.

Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimas nebepriimti gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu yra nuoseklios savivaldybės vykdomos politikos dalis. „Kai paskelbėme apie iniciatyvas iš trečiųjų valstybių atvykstantiems užsieniečiams, pirmiausia jų vaikams nesudaryti galimybės mokytis rusiškose mokyklose, buvo viena žinia.

Ne kartą aršios kritikos dėl dainavimo rusų kalba sulaukę grupės „Loud Fish“ nariai socialiniuose tinkluose paviešino kelis vaizdo įrašus, kuriuose neslepia pasipiktinimo dėl to, kad negavo leidimo dainuoti „Jūros šventėje“ Klaipėdoje. „Loud Fish“ ir praėjusiais metais sulaukė kritikos dėl to, kad „Jūros šventėje“ koncertavo rusiškai. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinė teisena dėl galimo viešosios rimties sutrikdymo.

Neseniai paviešintas vaizdelis, kaip grupė „Loud Fish“ Vilniaus miesto širdyje dainuoja dainas rusų kalba, sukėlė pasipiktinimo bangą. Žmonės neslėpė pasipiktinimo, kad šių dienų kontekste viešai atliekamos dainos šalies agresorės kalba. Sulaukė kritikos bangos Pačios grupės puslapis socialiniame tinkle Facebook paviešino koncerto Vilniuje akimirką, po kuria pasipylė neigiami komentarai dėl rusiškai atliekamos muzikos.

Lietuva turi keisti savo komunikaciją dėl karo grėsmės – sako su užsienio investuotojais bendraujantys verslininkai ir asociacijos. Esą, jei naratyvas apie tai, kad Lietuvoje nėra saugu, nesikeis, užsienio kapitalo bendrovės ir toliau aplenks Lietuvą. Investuotojų forumo vadovas priduria, kad per 4 metus į Lietuvą neatėjo joks didelis investuotojas.

Lietuvių pinigus grobiantys sukčiai keičia taktiką – vis dažniau pokalbio pradžioje prabyla lietuviškai, o ne rusiškai. Be to, bankams stabdant pervedimus į sukčių sąskaitas, reikalauja, kad gyventojai pirktų auksą ir jį atiduotų. Šią savaitę per porą dienų pagyvenę žmonės sukčiams atidavė apie porą šimtų tūkst. eurų. O štai viena 90-metė vilnietė tik paskutinę akimirką prieš atiduodama pinigus sukčiams jais suabejojo ir išgelbėjo savo pinigus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žinomas publicistas, aktorius ir visuomenės veikėjas Arkadijus Vinokuras pasidalino sukrečiančia patirtimi viename iš Vilniaus prekybos centrų „Norfa“, esančiame Pilaitės mikrorajone. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis aprašė konfliktą su darbuotoja, kuris prasidėjo nuo paprasto klausimo, o baigėsi atvirais įžeidimais. Nemaloni staigmena  A. Vinokuro teigimu, incidentas prasidėjo jam pasiteiravus darbuotojos, kur rasti reikiamą prekę.

Vilniuje kilęs nepasitenkinimas dėl kai kurių rusakalbių provokuojančio elgesio paskatino platesnę diskusiją apie viešąją tvarką ir kalbos vartojimą. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių kalba yra privaloma tam tikroms institucijoms, žmonės laisvai gali bendrauti bet kuria kalba, nes riboti tokios teisės neleidžia Konstitucija.

Ketvirtus metus tęsiantis karui Ukrainoje, rusiška kultūra vis tiek randa, kaip prasiskverbti ir į Lietuvos visuomenę. Vilnietis Vilius nusistebėjo pamatęs, kokia eilė nusidriekė sostinėje prie rusiško knygyno. Šis knygynas – jau trečias iš šio knygynų tinklo Lietuvoje, o kiti padaliniai veikia ir kitose Europos šalyse. Knygyno veikla susidomėjo ir su naujienų portalu tv3.lt susisiekė vilnietis Vilius (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, pardavinėjama rusiška spauda. Tai – ne sovietmečio vaizdas, o šių dienų realybė. Problema gilesnė nei tik rusiški tekstai: ant žurnalų viršelių – Stalino, rusų propagandisto Vladimiro Solovjovo veidai. Žinia apie Vilniaus širdyje veikiantį rusiškos spaudos kioską pasidalino paramą į Ukrainą vežantis Valdas Bartkevičius. Jo užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kas parduodama.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip. Švietimo ekspertai siūlo pereiti prie kitų Europos kalbų, kaip vokiečių, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Rusiškos dainos, visu garsu skambėjusios pačioje sostinės širdyje, suerzino vilniečius – šie ėmęsi skųstis policijos pareigūnams. Pasirodo, šeštadienio vakarą du Lietuvos ir Latvijos piliečiai šventė partnerystės įteisinimą. Šventės dalyviai ir rengėjai pareigūnams nesipriešino – rusišką muziką nutildė, o vėliau ir visiškai išjungė. Vis dėlto restoranas, kuriame vyko šventė, teigia: tai buvo pamoka, o būsimose šventėse rusišką muziką draus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje vis intensyvėja diskusijos apie rusų kalbos pamokų mažinimą mokyklose. Politikai ir švietimo ekspertai svarsto, kokie iššūkiai kyla keičiant kalbos mokymosi programas, tačiau teigia, kad greita pertvarka šioje srityje nėra įmanoma dėl didelių mokytojų ir metodinių priemonių trūkumų.

Lietuvos švietimo sistema svarsto galimybę bendradarbiauti su „Duolingo“, kad mokiniai galėtų savarankiškai mokytis įvairių kalbų, įskaitant lietuvių kalbą. Ar tai gali tapti nauju įrankiu kalbų mokymui Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Jonas Petkevičius ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas.

Rusų kalbos atsisakymas kaip antros užsienio kalbos lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip.

Nuo plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžios rusų kalbos populiarumas Lietuvos mokyklose nuosekliai mažėja.  Vis dažniau kalbama, kad šios kalbos turėtume visiškai atsisakyti.

Tautinių mažumų departamentas pažymi, kad rusų kalba yra ne tik į Lietuvą atvykusiųjų, bet ir šalyje gyvenančios rusų tautinės mažumos gimtoji kalba. Kaip penktadienį išplatintame pranešime teigia departamentas, nepaisant to, ilgiau Lietuvoje gyvenantys asmenys turėtų išmokti lietuvių kalbą.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius sako, kad ministerija diskutuos dėl rusų kalbos atsisakymo šalies mokyklose. Tačiau jis pažymi, kad prieš žengiant šį žingsnį, būtina užtikrinti, kad šią kalbą būtų kuo pakeisti. „Stebime tendencijas ir tikrai svarstysime kartu tiek su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, tiek su plačiąja visuomene“, – LRT Radijui trečiadienį kalbėjo J. Petkevičius. „Manau, reikia į šitą problemą pažiūrėti kompleksiškai.

Rusų kalba skamba visur – ir Vilniaus senamiestyje, ir kavinėse, ir kirpyklose ar parduotuvėse. Lietuviai skundžiasi, kad savo šalyje jaučiasi kaip svetimi, mat dažniau girdi ne valstybinę lietuvių kalbą, o rusų.

Per pastaruosius penkerius metus per pusę sumažėjo moksleivių pasirenkančių rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. „Iš tikrųjų procentiškai matome, kad drastiškai mažėja rusų kalbos pasirinkimas“, – BNS sakė švietimo ministrė Raminta Popovienė. „Tas pasirinkimas yra laisvas pasirinkimas ir jis, aš manau, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją (...) tiesiog automatiškai nunyks. Bet pasirinkimas dar kol kas jis yra“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad sostinėje vartojamas rusų kalbos kiekis yra didelė problema, kurios neįmanoma nepastebėti. Nors, pasak politiko, šia kalba neretai bendrauja į Lietuvą pasitraukę baltarusiai bei pabėgėliai iš Ukrainos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis tikina – reikėtų imtis integracijos programos, kurioje būtų numatyta prievolė mokėti valstybinę lietuvių kalbą. Pastaruoju metu įsižiebė diskusijos dėl rusų kalbos vartojimo Vilniuje.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis nesiima vertinti, ar rusų kalba Vilniuje vartojama per plačiai, bet ragina visuomenę labiau rūpintis rusakalbių integracija, mokyti juos lietuvių kalbos. Taip Š. Birutis trečiadienį kalbėjo LRT „Dienos temoje“ po to, kai nacionalinis transliuotojas anksčiau šią savaitę paskelbė žurnalisto Edmundo Jakilaičio įžvalgas apie rusų kalbos dominavimą sostinės viešojoje erdvėje. „Aš manau, kad jos (rusų kalbos – BNS) yra daug.

Lietuvoje, anot specialisto, vis dar trūksta kryptingo lietuvių kalbos vartojimo skatinimo – ne tik tarp atvykėlių, bet ir tarp pačių lietuvių. Kai kurie teigia, kad rusų kalba neva kelia nerimą ir rodo pagarbos stoką priimančiai šaliai. Pavyzdžiui, žurnalistas Edmundas Jakilaitis savo feisbuke pasisakė, kad rusų kalbos kiekis Lietuvoje yra nebetoleruojamas, o tam pritarė dauguma žmonių. Tiesa, egzistuoja ir kita dalis visuomenės, kuri su tuo nesutinka.

Nepaisant to, kad pagal įstatymus valstybiniai brandos egzaminai Lietuvoje turi būti laikomi ir vertinami lietuvių kalba, pasirodo, šiais metais pasitaikė darbų su atsakymais rusų ar lenkų kalbomis. Ši praktika, nors oficialiai nereglamentuota, kai kuriems pedagogams kelia klausimų dėl švietimo sistemos skaidrumo, kontrolės ir vertinimo.

Latvija ir Estija atsisako rusiškų mokyklų, tačiau Lietuvos politikams trūksta ryžto ir noro padaryti tą patį. Nors tokių siūlymų pasigirsta ir Lietuvoje, tačiau atsisakyti rusiškų mokyklų nepadeda net ir argumentas, kad vaikai tokiose mokyklose prasčiau išlaiko egzaminus. O naikinti rusakalbius darželius, bet ne mokyklas dabar siūlo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.  Estijoje politikai dar pernai sutarė, kad metas padaryti galą rusiškoms mokykloms.

Estija nusprendė iki 2030 m. palaipsniui atsisakyti rusų kalbos kaip mokomosios, palikdama ją tik kaip užsienio kalbą. Reformos tikslas – užtikrinti visų šalies vaikų vienodas galimybes mokytis ir integruotis į Estijos visuomenę. Lietuva, kaip Eltai pažymi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sekti Estijos pavyzdžiu neketina, nors rusiškose mokyklose mokinių rezultatai, ypač lietuvių kalbos, ir yra prastesni nei lietuviškose.

Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą – tiek finansiškai, tiek politiniais sprendimais. Vis dažniau girdime apie būtinybę atsisakyti rusiškos kultūrinės įtakos, o kai kurios šalies įstaigos netgi keičia darbuotojų reikalavimus, skatindamos atsisakyti rusų kalbos. Pavyzdžiui, kai kuriose Vilniaus mokyklose vietoje rusų kalbos, mokiniai yra mokomi ispanų. Visgi tokie pokyčiai nėra įgyvendinami visur, o daug įstaigų vis dar naudoja rusų kalbą kaip klientų aptarnavimo įrankį.

Salaspilio (Latvija) moksleivių vaizdo įrašas „TikTok“, kuriame jie juokais imitavo šuolį nuo aukšto žemyn, „kai tenka eiti į latvių kalbos pamokas“, sudomino šalies saugumo pareigūnus. Skelbiama, kad kol kas nuo išsamesnių komentarų susilaiko, rašoma latvių TV3 portale. Vaizdo įraše moksleiviai imituoja šuolį nuo aukšto ant laiptų, o prieraše rusų kalba skelbiama, kad taip jie jaučiasi, kai reikia eiti į latvių kalbos pamokas.

Ketvirtadienį prasideda dešimtosios Lietuvių kalbos dienos, šiemet jų sostine išrinkti Šiauliai ir Vašingtonas. Ta proga Šiaulių miesto meras Artūras Visockas siūlo siekti, kad Šiauliai taptų miestu, kuriame nevartojami rusiški keiksmažodžiai.

Pastaruoju metu vis nusiskundžiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje nėra gerbiama. Esą, kol žmones ar maistą vežiojantiems svetimšaliams leidžiama nė žodžio nepratarti lietuviškai, darbdaviai reikalauja užsienio kalbų iš lietuvių, kad jie aptarnautų užsieniečius, kurie gyvendami čia lietuvių kalbos nesivargina išmokti. Tuo piktinosi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Edita iš Vilniaus.

Lietuvos gydytojų viešai pareikšti ketinimai nebeteikti konsultacijų rusų kalba, darant išimtį tik neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, turi akivaizdžių diskriminacijos požymių ir kursto tautinę nesantaiką, ketvirtadienį pranešė Tautinių mažumų departamentas.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministras Vladislavas Kondratovičius publikuotame interviu kanalui „Nastojaščeje vremia“ atsakydamas į klausimą apie apribotą migraciją iš Baltarusijos paminėjo, jog Lietuvai kultūriškai artimiausia šalis yra Baltarusija. Dėl šio pasakymo ministrui vėliau teko aiškintis ir tikslinti savo poziciją. Negana to, ministras sustabdė savo pirmtakės Agnės Bilotaitės sprendimą nuo 2025 m. sausio 1 d. uždrausti Lietuvoje laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba.

Kilus pasipiktinimo audrai po to, kai sostinės vaikų gydytoja pareiškė, kad nebeteiks konsultacijų rusų kalba, į tai sureagavo ir ekspertai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė savo poziciją ir atskleidė, ar šį gydytojos sprendimą galima vadinti diskriminaciniu.  Privačios klinikos „Mama, aš sergu“ vadovė ir vaikų gydytoja Indrė Plėštytė–Alminė pirmadienį pareiškė, kad atsisako teikti konsultacijas rusų kalba.

Žinomai šalies medikei pareiškus, jog nebeteiks konsultacijų rusų kalba, Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, jog pagalba ligoniams turėtų būti prieinama jų nediskriminuojant kalbos pagrindu. Kita vertus, ministerijos vadovė pripažįsta, kad medikai, nemokantys rusų kalbos, tokių konsultacijų teikti ir neprivalo. „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Lietuvoje yra paremtas žmogaus teisių principais. Ir tai yra labai svarbu.

„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas?“ – svarstė vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Alminė po to, kai kilo ažiotažas dėl medikės apsisprendimo nebeteikti konsultacijų rusų kalba. Gydytoja socialiniame tinkle pirmadienį pranešė, jog konsultacijas rusų kalba teiks tik neseniai atvykusiems ukrainiečiams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Kitiems rusakalbiams paslaugos bus teikiamos tik su kvalifikuoto vertėjo pagalba.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministras Vladislavas Kondratovičius ir AB „Regitra“ direktorius Vaidas Dominauskas pirmadienį pristatė pasirengimą naujai vairavimo egzaminų tvarkai, kuriuo sprendimas drausti vairavimo egzaminą laikyti rusų kalba nukeltas iki 2026 m. Kaip teigė VRM ministras, prieš tai priimtas sprendimas, kad draudimas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 dienos buvo skubotas ir nesuderintas su kitomis ministerijomis bei socialiniais partneriais, o AB „Regitros“ dir...

Mokinių rusų kalbos, gimtosios ir užsienio, olimpiada 2025 metais nebus organizuojama, antradienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot ministerijos, tokiam siūlymui pritarta Mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių valdymo komitete.

Šiais metais vėl sumažėjo šeštos klasės mokinių, antrąja užsienio kalba pasirinkusių mokytis rusų, rodo preliminarūs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. „Mokinių, kurie renkasi rusų antrąją užsienio kalbą, mažėja. Praėjusiais mokslo metais ją rinkosi apie 54–55 proc., o šiais mokslo metais, išankstiniais duomenimis, yra pasirinkę 43,5 proc. šeštos klasės mokinių“, – Eltai raštu perduotame komentare nurodė ministerija.

Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) dėl radijo ir televizijos laidų vedėjo Algio Ramanausko pareiškimų apie rusakalbius kreipėsi į teisėsaugą. LŽTC manymu, kai kuriais savo pasisakymais A. Ramanauskas, pokalbio metu su Nacionalinio susivienijimo lyderiu Vytautu Sinica, galėjo kurstyti neapykantą. Apie kylančią audrą po jo laidos naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti ir pats laidų vedėjas A. Ramanauskas.

Latvijos parlametas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Darbo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma, kad iš darbuotojų negali būti reikalaujama mokėti užsienio kalbas, nebent toks reikalavimas būtų objektyviai pagrįstas. Pataisomis, kurias įstatymų leidėjai rengė beveik metus, siekiama apsaugoti darbuotojų teises vykdant pareigas vartoti valstybinę kalbą bei užkirsti kelią diskriminacijai, keliant nepagrįstus užsienio kalbos mokėjimo reikalavimus.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Nedrąsiai, padedama mokytojos, Lyudmila Propishchan sugebėjo sudėti kelias nesunkias frazes kazachų kalba. Šiai muzikantei iš Kazachstano, buvusios sovietinės Centrinės Azijos šalies, kurioje plačiai vartojama rusų kalba, išmokti vietinę kalbą yra sunkus darbas, tačiau ji priima šį iššūkį. „Kazachstane ne visi moka kazachų kalbą. Aš pradėjau mokytis prieš pusantro mėnesio ir siekiu, kad galėčiau palaikyti pokalbį“, – sakė 44 metų smuikininkė.

Plintant naujai sukčių, norinčių išvilioti prisijungimus prie interneto paskyrų, bangai, vis daugiau žmonių nukenčia. Ekspertai įspėjo, kad žmonės rizikuoja prarasti ne tik asmeninius duomenis, bet ir pinigus. Pataria, kaip apsisaugoti ir išvengti sukčių pinklių.  „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ grupės administratorius Dainius Dainauskas pasidalino anonimiška narės, kuri sulaukė keisto sukčių skambučio, istorija.

Nuo ketvirtadienio iki savaitės pabaigos abiturientai laikys rusų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Nuo antradienio abiturientai laiko ir anglų kalbos kalbėjimo dalį. Šią savaitę vyks ir kitų užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių) kalbėjimo įgūdžių vertinimas. Kalbėjimo dalies trukmė vienam moksleiviui – iki 30 min., iš jų 15 min. skiriama pasirengimui. Užsienio kalbos egzaminą sudaro kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo dalys.

Reikalavimas, kad Latvijoje ilgą laiką gyventi norintys rusai laikytų latvių kalbos egzaminus, konstitucijai neprieštarauja, nustatė aukščiausiosios instancijos teismas. Savo nuosprendyje Konstitucinis teismas nurodė, kad reikalavimas įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, perteklinio krūvio nesudaro.