Atlyginimai dvigubai mažesni, bet Europą pasivijome? „Nemažai žmonių bėga į lauko tualetą“

„Luminor“ ekonomistai pažymi, kad per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Avulis apie skandinaviškas NT kainas ir to priežastis: „Lietuvoje yra šimtas tūkstančių bedarbių ir jie nenori dirbti“

Uždirba 16 kartų daugiau nei vidutinis lietuvis: štai kur Lietuvoje moka didžiausias algas

Tūkstančiai lietuvių renkasi nedirbti: gauna per daug pinigų išmokomis?

Esą šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugumos gyventojų pajamos leidžia jiems save priskirti prie viduriniosios Europos klasės atstovų.

Tačiau ar iš tikrųjų lietuviai savo gyvenimo lygiu pasivijo turtingas Europos valstybes?

Lietuvos padėtis atrodo neblogai

„Žinių radijo“ laidoje dalyvavusi Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvos ekonomikos statistika atrodo neblogai.

Anot jos, pagal daugelį kriterijų lietuviai jau pasivijo Europą. Visgi, pagal kai kuriuos kriterijus, lietuviai vis dar atsilieka arba vejasi tokias šalis, kurių galbūt net ir nenorėtų vytis.

„Tačiau visa situacija yra subalansuota. Viską galima apibūdinti skaičiais, bet kartu reikia suprasti, kaip jaučiasi mūsų gyventojai. Ir šiuo klausimu mes turime ne tik statistiką, bet ir gyventojų savijautą bei nuomonę, kaip jie gyvena ir jaučiasi.

Tačiau apklausos, kurios tai rodo, taip pat yra kontroversiškos, nes, pavyzdžiui, vienos rodo, kad esame lyderiai pagal optimizmą ir spinduliuojame gera energija. Tačiau taip yra tarp jaunimo. Visgi, pažiūrėjus senjorų kategoriją, to optimizmo yra kur kas mažiau“, – kalbėjo J. Rojaka.

Ji pastebėjo, kad Lietuva nuosekliai juda į priekį, tačiau atskirtis išlieka ganėtinai didelė.

„Jei kalbame apie absoliučius skaičius, tai Lietuvoje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui iki Europos standarto dar nepaaugo, bet, pagal palyginamumo kriterijus, esame labai arti, o Vilnius jau ir peržengė tą vidurkį“, – atkreipė dėmesį ji.

Vakarų valstybių vis dar nepavejame

J. Rojaka pastebėjo, kad lietuvių gyvenimo kokybės gerėjimą parodo ir tai, kad jų nebegąsdina kainos užsienyje.

„Jei prieš 10 metų mes būtumėme nuvažiavę į Šveicariją ar Norvegiją, tai ten būtume sunkiai galėję sau leisti nueiti į restoraną.

Dabar kainos užsienyje lietuvių taip stipriai nebegąsdina. Jei anksčiau skirtumas atrodė kaip visiškas kosmosas, tai dabar atrodo tiesiog kažkiek brangiau, pavyzdžiui, 25–30 proc. Mes labai smarkiai paaugome per tą laikotarpį“, – nurodė ji.

„Žinių radijo“ laidoje taip pat dalyvavęs Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka pažymėjo, kad lietuviams iki Vakarų Europos šalių – dar tolokai ir pagal gyvenimo kokybę jų gyventojams tikrai neprilygstame.

„Tikrai dar negyvename, kaip vokiečiai. Atlyginimai Lietuvoje atskaičius mokesčius yra dvigubai mažesni, maisto kainos – tokios pat, o drabužiai bei batai – dar ir brangesni“, – pastebėjo ekonomistas.

Visgi J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad lyginti Lietuvą su kitomis šalimis yra sudėtinga, nes Europoje skirtumai yra labai dideli tiek tarp valstybių, tiek jų viduje. Pavyzdžiui, kartais net tos pačios šalies skirtinguose regionuose skirtumai gali būti milžiniški.

„Reikia suprasti, kad Europa yra nelygi. Net jei paimtumėme vieną šalį, pavyzdžiui, Italiją, tai matytume, kad šiaurės Italija yra labiau ekonominis centras. Tuo metu pietinėje dalyje darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei Lietuvoje“, – pabrėžė Seimo narė.

R. Lazutka prisiminė ir daugelio kartojamą pasiteisinimą, kodėl Lietuva vis dar yra atsilikusi nuo kai kurių Europos valstybių. Ekonomisto nuomone, pasiteisinimas, kad tokią šalies padėtį lemia istorija, jau yra pasenęs ir neturėtų būti naudojamas.

Anot jo, vidutinio amžiaus (40–45 metų) žmonės sovietinio laiko realiai nepatyrė, nes jiems tuo metu buvo 5–10 metų. Todėl žiūrint į jų gyvenimo lygį sakyti, kad jis yra prastesnis dėl šio istorinio laikotarpio, nederėtų.

„Vis dar teisintis, kad galime būti atsilikę dėl to istorinio laiko, nėra gerai. Žinoma, mes tikrai vejamės ir mūsų skirtumai lyginant su kitomis pokomunistinėmis šalimis, pavyzdžiui, Gruzija, kuri nėra Europos Sąjungos (ES) narė, tikrai yra milžiniški.

Negalima sakyti, kad mūsų padėtis prasta, kai vertiname augimą. Tačiau reikėtų būti realistais ir prisiminti, kad tas augimas vyksta iš labai didelės duobės. Svarbių dalykų kainos pas mus yra pasiekę ES vidurkį, tuo metu algos yra dar dvigubai mažesnės“, – komentavo R. Lazutka.

Nemažai gyventojų neturi net tualeto

Duomenys rodo, ES gyventojų pajamų mediana šiemet yra 1880 eurų per mėnesį.

Tai reiškia, kad viena pusė europiečių gauna mažesnes nei 1880 eurų, o kita pusė – didesnes nei 1880 eurų mėnesines pajamas.

Viduriniajai klasei yra priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 60 iki 250 proc. pajamų medianos. Tai reiškia, kad, remiantis ES pajamų mediana, save priskirti vidutiniškai gyvenantiems europiečiams gali uždirbantys nuo 1128 iki 4700 eurų per mėnesį. 

R. Lazutka pastebėjo, kad mediana yra gana kompleksiškas rodiklis, kuris nevisiškai atspindi realią žmonių padėtį.

Anot jo, daugelis mano, kad mediana yra suma, kuri atitenka kiekvienam šeimos nariui. Visgi iš tikro yra kitaip, o ir tokių šeimų, kuriose bent vienas asmuo uždirba tokią sumą, nėra tiek daug.

„Kai yra statistiškai apskaičiuojama, kaip disponuojamos pajamos, tai antram ūkio nariui skaičiuojamas ne 100 proc. pajamų, bet 50 proc., o pirmam ir antram vaikui – po 30 proc. Tai reiškia, kad, kai žmonės gyvena kartu viename namų ūkyje, tai jų išlaidos antram ar trečiam šeimos nariui yra mažesnės nei pirmajam.

Žmonės tikrai nustebtų, jei apsidairytų ir bandytų rasti artimoje aplinkoje šeimas, kur kiekvienam šeimos nariui tenka po 1,8 tūkst. eurų. Todėl realią padėtį lengviau įvertinti nenaudojant tokių skalių ir skaičiuojant realiais pinigais. Tokiu atveju vienam asmeniui tenka apie tūkstantis eurų“, – pastebėjo ekonomistas.

J. Rojaka pritarė, kad padėtį įvertinti yra lengviau pasitelkiant pajamų vidurkį. 

Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiuo metu siekia 2375 eurus prieš mokesčius arba 1455,25 euro po mokesčių. Visgi Seimo narė pastebėjo, kad tai nėra itin didelė suma, palyginus su kitomis valstybėmis.

„Tai yra nedideli pinigai ir, ar jų užtenka, labai priklauso nuo to, kur žmogus gyvena ir kokie yra jo pinigų leidimo įpročiai. Taigi pagal šiuos rodiklius tikrai neatrodome ypač gerai“, – pažymėjo politikė.

Anot jos, sostinėje gyvenančiam žmogui ši suma gali pasirodyti tik nebloga, tuo metu mažesnių miestų gyventojams – puiki. 

„Žmogui, kuris gyvena sostinėje ir turi savo nekilnojamojo turto, tai gali atrodyti visai nebloga suma. Tuo metu, jei žmogus turi nekilnojamojo turto ir gyvena ne sostinėje, situacija su tokia suma yra dar geresnė“, – komentavo J. Rojaka.

Ji taip pat priminė, kad lietuviai yra išskirtinė tauta Europoje pagal tai, kiek gyventojų turi nekilnojamąjį turtą. Duomenys rodo, kad net 87 proc. lietuvių turi nuosavus namus, o tai yra pirmaujantis rodiklis Europoje.

Tai, anot jos, irgi rodo, kad lietuvių pragyvenimo lygis nėra jau toks prastas, kaip gali atrodyti.

Visgi R. Lazutka pastebėjo, kad nekilnojamojo turto turėjimas nebūtinai rodo gerą gyvenimo lygį, jei to turto būklė – itin prasta. 

Anot ekonomisto, didžiajai daliai lietuvių priklauso senas, prastesnės būklės nekilnojamas turtas, o nemažai gyventojų net neturi tualeto namuose.

„Taip, Lietuvoje santykinai didelė dalis turi savo nuosavą būstą, tačiau didžioji dalis tų būstų yra nekokie. Nemažai žmonių turintys nekilnojamą turtą vis dar turi bėgti už namo į lauko tualetą ar parsinešti vandens“, – pažymėjo jis.

J. Rojaka pridėjo, kad visoje ES gyvenančių tokiomis sąlygomis, t. y. su lauko tualetais, yra apie 1–2 proc. Tuo metu Lietuvoje – apie 5 proc.

„Ši dalis sparčiai mažėja, tačiau vis vien yra vienas labiausiai gėdingų Lietuvos rodiklių“, – pabrėžė ji.

Silpniausia grandis – vyresnio amžiaus žmonės

Ekonomistas išskyrė, kad silpniausia Lietuvos vieta yra skurstančių ar prie skurdo ribos esančių žmonių kiekis.

„Apklausos rodo, kad apie 4 proc. lietuvių negali nusipirkti pakankamai maisto, kas santykinai atrodo nedaug. Bet apie 17 proc. gali nusipirkti maisto, tačiau jiems nelieka pinigų niekam kitam, pavyzdžiui, drabužiams.

ES yra rodiklis, pagal kurį galima palyginti – t. y. skurdo rizikos riba. Lietuvoje yra 21 proc. skurstančių žmonių, kai ES vidurkis siekia apie 15 proc.“ – komentavo jis.

R. Lazutka pastebėjo, kad didesnis skurdas nei Lietuvoje yra tik keliose ES šalyse.

Be to, jis pridėjo, kad Lietuva pasižymi ir dar vienu ES nebūdingu reiškiniu.

„Lietuvoje žmonės nuskursta su amžiumi. Vakarų Europos šalyse taip nėra, o pietuose – netgi priešingai, pagyvenę žmonės yra turtingesni.

Toks dalykas yra nebūdingas Europoje ir skurdo problema senatvėje yra daug kur išspręsta“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Tuo metu Lietuvoje ši problema yra itin opi, o tai rodo ir dirbančių pensinio amžiaus žmonių kiekis, kuris yra didesnis nei ES vidurkis.

„Nėra sunku suprasti, kodėl taip yra. Pensijos – mažos, todėl žmonės tęsia darbus sulaukę pensinio amžiaus“, – paaiškino jis.

Seimo narė ekonomistui pritarė ir pridėjo, kad didesnių pensijų lietuviai tikėtis negali dėl darbo rinkoje dominuojančio neigiamo požiūrio į vyresnius darbuotojus.

„Lietuvoje nuo 50 m. net dalyvavimas darbo rinkoje yra sudėtingas. Žmonėms priartėjus prie šios amžiaus ribos, darbdaviai vis mažiau į juos žiūri, kaip į potencialią darbo jėgą.

Darbdaviai renkasi jaunesnius kandidatus ir tai tikrai nekoreliuoja su tuo, ar žmogus gali atlikti darbą, ar ne.

Ir, jei žmogus būdamas 50 m. nebeuždirba tiek, kiek uždirbdavo būdamas 35 m., tai ir pensijos didesnės tikėtis būtų sunku. Todėl Lietuvoje gyvenančių arčiau skurdo ribos senjorų ar vyresnių žmonių yra itin daug ir šią problemą reikėtų spręsti“, – pastebėjo J. Rojaka.