Kuomet Lietuvos oro erdvėje pastebimas neatpažintas objektas, kyla NATO oro policijos naikintuvai.
Jeigu atpažįsta, kad skraidantis objektas – priešiškos valstybės naikintuvas ar kitas lėktuvas, jį palydi. Visgi dažnai naikintuvai pakyla, nors objektai taip ir neatpažįstami.
Paaiškino, kaip (ne)atskiria dronus nuo paukščių
Kaip paaiškina Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos oro erdvės stebėjimas susideda iš radarų sensorių rodmenų, Lietuvos ir šalių sąjungininkių žvalgybinės informacijos.
Tiesa, radarai gali užfiksuoti ir orlaivius, ir meteorologinius reiškinius, ir paukščius. KAM paaiškina, ką mato sensoriai, pavyzdžiui, kaip aktyvūs radarai atskiria paukščius nuo orlaivio.
„Radarų rodomi objektai yra radaro siunčiamo signalo atspindžiai. Civiliniai ir kariniai orlaiviai paprastai skrenda pagal skrydžio planą, turi įjungtus atsakiklius, todėl radaras juos mato ne tik kaip tašką, bet ir gauna papildomą informaciją (aukštį, greitį ir kt.).
Paukščiai įprastai radaruose beveik nematomi, nes jų paviršius labai mažas, jie neskleidžia atsakiklių signalo, o vieno paukščio atspindys yra per silpnas. Tik didesnių paukščių būriai kartais sukuria trumpalaikius atspindžius, bet jie būna chaotiški ir neturi orlaivio judėjimui būdingos trajektorijos ar greičio.
Meteorologiniai balionai ar kiti didesni objektai (pvz., dronai) duoda stipresnį atspindį.
Dronai neturi atsakiklių kaip įprasti orlaiviai, todėl radare jie dažniausiai matomi tik kaip mažas judantis taškas, be papildomos informacijos. Tačiau jų judėjimas ir greitis būna stabilesnis nei paukščių būrių, todėl galima spręsti apie tikimybę, kad tai – techninis objektas, o ne paukštis“, – paaiškina KAM.
Vadinasi, signalas automatiškai nerodo, ar skrenda paukštis, ar dronas. Radaras parodo tik atspindžio buvimą ir judėjimą. Kas yra skraidantis objektas, pasak KAM, sprendžiama pagal signalo atspindžio stiprumą, trajektoriją ir papildomą informaciją.
Taigi, jeigu radaras parodys klaidingą signalą arba informaciją renkantys specialistai ją ne taip interpretuos, dronas gali būti supainiotas su paukščiu, dėl ko galima laiku neapsisaugoti. Ir atvirkščiai – paukštį palaikius dronu, gali būti išsiųsti melagingi perspėjimai gyventojams.
„Neaptikus jokio objekto lėktuvų radarais ir vizualiai, objekto egzistavimas nepatvirtinamas. Svarstymai apie neva įskridusius dronus remiasi faktais apie NATO naikintuvų pakilimą, kurio metu Lietuvos oro erdvėje neaptikti jokie objektai“, – rašo KAM.
Žukas: „Jeigu provokacijos toliau tęsiasi, reikia imtis priemonių“
Lietuvos kariuomenė neturi priemonių, kuriomis galėtų numušinėti tokius dronus, kurie skrido į Lenkiją arba kurie nuolat atakuoja Ukrainą, mat jų skridimo aukštis yra nepakankamas, kad juos galėtų numušti priešlėktuvinės gynybos priemonės, paaiškina buvęs kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas.
Visgi Lietuva turi kitų priemonių, todėl tinkamai išdėsčius pajėgas, anot V. J. Žuko, galima tikėtis sėkmingai sustabdyti drono ataką.
Tiesa, tam kariuomenė turi gauti įsakymą. Kodėl jo nebuvo, kai į Lietuvą skrido „Gerberos“?
V. J. Žukas svarsto, kad tais atvejais galbūt nebuvo kaip išdėstyti turimas pajėgas, kad sensoriai pagautų dronų skleidžiamus signalus. Mat mūsų kariuomenės turimi priešlėktuvinės gynybos radarai fiksuoja taikinius, kurie skrenda aukščiau nei dronai: tai raketos, lėktuvai.
„Matyt, reikia tobulinti tą stebėjimo sistemą pasienyje, reikia galvoti, kaip išdėstyti pajėgas pasienyje ar prie svarbių valstybinės reikšmės strateginių objektų. Jeigu tokie visi dalykai kaip Lenkijoje pradės kartotis ir mūsų teritorijoje, reikia pradėti gynybinę karinę operaciją: dislokuoti padalinius, pasiruošti stebėti, papildomai stebėti oro erdvę ir taip toliau.
Čia visi buvo nepasiruošę, nes nesitikėjo. Ir Lenkija nebuvo pasiruošusi, ir mes nebuvome pakankamai pasiruošę priemones, kuriomis galima numušinėti į Lietuvą skrendančius dronus. Lietuvos kariuomenė jas turi“, – komentavo V. J. Žukas.
Prieš savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė manantis, kad NATO šalys turėtų numušinėti Rusijos lėktuvus, pažeidusius NATO šalių oro erdvę. O JAV valstybės sekretorius Marco Rubio komentavo, kad išlieka JAV įsipareigojimas dirbti su savo sąjungininkais, kad NATO būtų apginta.
Visgi tai nereiškia, kad Lietuva turi laukti, kol jai padės NATO partneriai, įsitikinęs V. J. Žukas. Jo teigimu, patiems reikia ruoštis blogiausiam scenarijui su tokia ginkluote, kokią turime.
„Aišku, mes neturime savo aviacijos, neturime geros savo priešraketinės ginkluotės, bet dabar yra padarytos tam tikros išvados, paskelbtas NATO planas (Rytų sargybinis), kokios priemonės čia bus dislokuotos. Kada, dabar sunku pasakyti, bet visada reikia būti nusiteikusiems blogam arba blogiausiam scenarijui, ką darytume, jeigu būtume vieni“, – tvirtino buvęs kariuomenės vadas.
„Jeigu provokacijos toliau tęsiasi, reikia imtis priemonių. Reikia pradėti nuo savęs. Nesitikėk nieko ir daryk, kas įmanoma su tuo, ką turi. <...> Jeigu nieko nedarai, tik prašai, gali negauti ir nieko“, – apibendrino jis.
Oro gynybą mato kaip prioritetą
Lietuvai šimtu procentu apsiginti nuo dronų atakų būtų sudėtinga, sako atsargos pulkininkas, Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kūrėjas Saulius Guzevičius. Net kariaujančios Ukraina ir Rusija, kaip sako pašnekovas, nepajėgia apsiginti nuo visų oro atakų, nes nuolat naudojami įvairūs technologiniai sprendimai, kombinuotos atakos, kai dronų spiečiai kombinuojami su raketomis ir pan.
„Natūralu, kad mes neturime tiek patirties, kiek Ukraina ir ta pati Rusija. Tai būtų sudėtingas iššūkis. Juolab, kad akivaizdžiai ir pačios Krašto apsaugos ministerijos vadovybės yra aiškiai pasakyta: mūsų dangus yra skylėtas“, – kalbėjo S. Guzevičius.
„Aš manau, kad čia labai svarbu atsispirti nuo šio pasakymo ir daryti tinkamus sprendimus. Tai yra visa gynyba turėtų būt daugiasluoksnė, kurios, deja, tokios, kokia būtų reikalinga, nėra. Nei pas mus, ką mes matome akivaizdžiai, nei pas mūsų kaimynus“, – pabrėžė jis.
Visgi ko reikia, kad sugebėtume apsiginti nuo dronų, taip ir kitų skraidančių objektų, kiek įmanoma geriau? Tam, anot S. Guzevičiaus, reikia įvairių priemonių: skraidančių objektų detekcijos (aptikimo) sistemos, robotinių sistemų, dronų „perėmėjų“ ir kt.
Tai, ką turime arba turėsime, labiausiai priklauso nuo esamo ir būsimo gynybos biudžeto, kurį šį rudenį turės sudėlioti naujoji socialdemokratų Vyriausybė.
„Čia labai svarbus esamas ir būsimas didelis Lietuvos gynybos biudžetas – kas už tai bus įsigyjama? Oro gynyba yra vienas iš prioritetų, mano įsitikinimu. Lygiagrečiai reikėtų kurti savo dronų sistemas ir pačius įvairiausius dronus, ne tik FPV, bet ir tolimosios žvalgybos, artimosios žvalgybos dronus „perėmėjus“, – kalbėjo S. Guzevičius.
Primename, kad Lietuva įsipareigojo 2026–2030 m. gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pigiau, bet efektyviau
Lietuva nuolat įsigyja papildomos ginkluotės ir technikos, kad sustiprintų savo kariuomenę. Visgi dažnai per viešuosius pirkimus KAM įsigyjamos priemonės (pavyzdžiui, raketinės sistemos HIMARS arba vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS) yra skirtos naikinti galingesnius objektus nei dronai: lėktuvus, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir kt.
Taigi milijonus eurų kainuojanti įranga arba nebus skirta naikinti priešo dronus, arba jų naikinimas kainuos labai brangiai. Tam geriau turėti pigesnes, bet efektyvias priemones. Viena iš jų – S. Guzevičiaus paminėti dronai „perėmėjai“, skirti naikinti priešo dronus.
„Norėčiau pabrėžti, kad tai turbūt pati efektyviausia sistema. Ji taikyta todėl, kad brangiomis oro gynybos raketomis šaudyti į pigius šachedo tipo dronus yra labai neefektyvu. Čia būtų tiesiog pinigų deginimas“, – sakė atsargos pulkininkas.
„Žiūrint, kokiu azimutu ateina smūginis priešo dronas ir į ką jis nutaikytas, esant labai pavojingai krypčiai, galima naudoti ir kitas priemones, bet geriau turėti pigias. Tai yra būtent dronus „perėmėjus“ ir mobilias ugnies grupes, kurios gali arba slopinti priešininkų droną, arba suklaidinti jo signalą, arba tiesiog su kulkosvaidžiais numušti tuos dronus“, – paaiškino jis.
Taip pat, anot atsargos pulkininko, svarbu naudoti ir elektronines priemones: dronų signalų slopinimo, dronų klaidinimo. Dronų aptikimui būtina patobulinta detekcijos sistema, kad radarai aptiktų ir žemame aukštyje skrendančius dronus, kurie dabar praslysta pro kariuomenės akis.
Paklausus S. Guzevičiaus, ar, jo žiniomis, Lietuva turi dronų „perėmėjų“ ir yra pasirengusi juos naudoti, atsargos pulkininkas akcentavo, kad tai yra norima ateitis, tačiau ją įgyvendinti ne taip parasta.
„...tam reikia sukurti kovinius pilotų vienetus, kurie bus tinkamai apmokyti ir įsigyti dronai „perėmėjai“, kurie turėtų veikti tandeme su žvalgybiniais dronais ir lokacinėmis sistemomis“, – komentavo jis.
„Tai yra ateitis, aišku, norima, kad jį įvyktų kuo greičiau, bet tam reikia skirti ir lėšų, ir valios, kad kuo greičiau tai būtų įgyvendinta“, – pridūrė S. Guzevičius.
Savo ruožtu V. J. Žukas pažymi, kad technologijos labai greitai keičiasi, todėl reikia nepamiršti – tai, kas efektyvu šiandien, rytoj gali nebeveikti.
„Tai, kas buvo vakar efektyvu, kitą dieną tampa nebeefektyvu, ir vėl galvojama, kaip surasti priemonių prieš priešo dronus. Visą laiką iš abiejų pusių vyksta intensyvus priešdroninių priemonių [tobulinimo] procesas, kaip galima kovoti. Iš tikrųjų, tas, kas gerai šiandieną, rytoj gali būti jau pasenę“, – komentavo buvęs kariuomenės vadas.
Ažubalis: dronų „perėmėjų“ neturime arba turime mažai
Po to, kai į Lenkiją įskrido 19 dronų, NATO generalinis sekretorius pareiškė: yra kuriama nauja operacija ir bus siunčiami papildomi pajėgumai į pafrontės valstybes.
„Bet čia man iš karto ir kyla klausimas – ten buvo pasakyta, kad tai bus siunčiami tradiciniai [pajėgumai], tai reiškia, ne dronai. Reiškia, dronų „perėmėjų“ NATO valstybės neturi tiek, kad galėtų aprūpinti. Ir čia šiuo atveju aš galiu sakyti, kad lygiai tas pats daugiau ar mažiau yra ir Lietuvoje, ir Lenkijoje.
Tik yra tas skirtumas, kad štai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pasakė, kad jie jau siunčia savo kareivius mokytis iš ukrainiečių, kaip kovoti su dronais. Aš nežinau, ar tikrai Lietuva turi dronų „perėmėjų“, – TV3 Žinioms sakė buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Kai vasarą dronai buvo įskridę į Lietuvą, „perėmėjai“ nebuvo pakelti, dronų taip pat niekas nenumušinėjo.
„Pagal ukrainiečius, vienai dienai idealiu atveju jiems reikia 1500 dronų „perėmėjų“. Tai Lietuva, žinoma, mažesnė valstybė, bet faktas tas, kad mes ir vienu, ir kitu atveju, kada buvo dronai įskridę, nepakėlėm tų „perėmėjų“. Reiškia, mes jų neturim arba turim mažai, neduok Dieve, gal ir nelabai mokam naudotis“, – komentavo A. Ažubalis.
Kiek Lietuva turi dronų „perėmėjų“, paklausėme KAM. Gavę komentarą, straipsnį papildysime.
Praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai Lenkijos oro erdvę kirto 19 dronų, trys rusų MiG-31 naikintuvai apie 12 minučių skraidė Estijos oro erdvėje. Dėl šio incidento NATO pakėlė savo naikintuvus.
Rusija paneigė, kad jos lėktuvai pažeidė NATO oro erdvę, ir įspėjo, esą tokius kaltinimus reiškiančios šalys rizikuoja „įtampos eskalacija“.
Lietuva žengia žingsnį pirmyn – kurs ne tik dronų sieną
Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė KAM siūlomam planui dėl oro gynybos stiprinimo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Jo teigimu, per VGT posėdį aptarti du pagrindiniai klausimai: vienas – apie oro gynybos stiprinimą, kitas – apie divizijos projekto įgyvendinimo pažangą.
„Kalbant apie oro gynybos stiprinimą, buvo pritarta KAM pasiūlytam planui, kuris bus įgyvendintas“, – sakė D. Matulionis.
„Dėl divizijos įgyvendinimo jokių vėlavimų nėra. Galime konstatuoti, kad visi reikalingi įsigijimai yra vykdomi, karių komplektavimas taip pat vyksta“, – tęsė jis.
Taip pat, anot prezidento patarėjo, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė svarstyti savo pajėgumų vystymą Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugai.
„Per kitą VGT nuspręsta pateikti integruotos oro gynybos koncepciją ir numatyti papildomas priemones kritinės infrastruktūros objektams apsaugoti“, – komentavo D. Matulionis.
Didins pajėgumus
Naujausiu vertinimu, Lietuva atitinka tą oro gynybos koncepciją, kurią turi ukrainiečiai, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Aišku, tam tikrose srityse mes esame pradiniuose etapuose“, – pripažino ji.
„Toliau lipdome sistemą tokiu principu, kad pridedame papildomus pajėgumus atskirose srityse, tai yra nuo radarų iki tam tikrų kitų sensorių, kinetinių ir nekinetinių efektorų, kurių pajėgumus plečiame“, – komentavo ministrė.
Jos teigimu, šiuo metu didelis prioritetas teikiamas antridroninių sistemų įsigijimui.
„Kalbant apie antidroninės gynybos stiprinimo svarbą, tai yra ypač skubus prioritetas, stengiamės kuo greičiau judėti. (...) Sutartys dėl kelių rūšių radarų, tam tikrų papildomų sensorių, antidroninių sistemų bus pasirašytos artimiausiomis savaitėmis“, – dėstė D. Šakalienė.
Ilguoju laikotarpiu yra suplanuoti trumpojo nuotolio ir kitų gynybos sistemų įsigijimai. Esant papildomam finansavimui, anot D. Šakalienės, KAM galėtų vykdyti papildomus pirkimus.
Planuose – ir dronų sienos kūrimas.
„Tarptautinio bendradarbiavimo srityje taip pat aptarėme, kad toliau intensyviai dirbsime su Rytų flango sargybos ir dronų sienos iniciatyva ir sieksime finansavimo iš Europos Sąjungos dotacijų, o ne paskolų, ypač ne nacionalinių pavidalu, nes tai yra bendro pasienio apsauga“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Toliau dirbame su Rytų sargybos iniciatyva. Artimiausiomis savaitėmis turėtų būti daugiau informacijos apie tai, kokie resursai bus skiriami ir kaip jie bus dislokuojami“, – dėstė ministrė.
Ji pridūrė, kad Lietuva taip pat dirba su JAV dėl pratybų ir kitų formatų organizavimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
