Plačiau apie tai, kaip jaunos Lietuvos vos nesužlugdė sausio 8-osios perversmas, įvairūs ekspertai diskutuoja TV3 laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“.
Pokalbyje dalyvauja Nepriklausomybės Akto signataras Arūnas Degutis, Aukščiausio Tarybos gynėjas Saulius Guzevičius ir tuometinis pirmosios Vyriausybės švietimo ir kultūros ministras Darius Kuolys.
1991-aisiais kainų kilimas tapo vienu pagrindinių įtampos šaltinių. Dėl ekonominės blokados, energijos brangimo ir pereinamojo laikotarpio į rinkos ekonomiką valstybė buvo priversta kelti kainas. Sovietų Sąjunga nutraukė subsidijas, todėl prekių ir paslaugų savikaina išaugo.
Organizavo perversmą
Šį žingsnį Kremliaus propaganda išnaudojo politiniais tikslais – siekiant sukelti nepasitenkinimą ir parodyti, jog Lietuvos valdžia esą nekompetentinga bei nesugeba pasirūpinti savo piliečiais. Perėjus į rinkos ekonomiką kainos turėjo pakilti apie 1,5 karto, tačiau įvairios gamyklos kainas specialiai pakėlė 4 kartus.
„Sausio 4 d. Vyriausybės posėdyje mes buvome įtikinėjami (...) kuo greičiau šį sprendimą priimti, nes kitaip yra valstybės bankrotas. Tas sprendimas buvo priimtas remiantis Seimo įpareigojimais ir ekonominiais argumentais“, – tuometinės valdžios sprendimą pagrindė D. Kuolys.
Vyriausybės sprendimai kelti kainas sukėlė visuomenės pasipiktinimą, kurį iš karto išnaudojo prosovietinės jėgos. Kazimieros Prunskienės atsistatydinimas 1991 m. sausio 8 d. parodė valdžios trapumą ir suteikė propagandai papildomų argumentų apie tariamą „valdžios krizę“ Lietuvoje. Tą pačią dieną prie Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje susirinko keli tūkstančiai žmonių.
D. Kuolio teigimu, tik po daugelio metų buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus atskleidė, kad apie planuojamą perversmą informacijos turėjo likus porai savaičių iki sausio 8 d., tačiau perduoti šios informacijos premjerei nespėjo.
„Jeigu mes būtume žinoję, kad VSD turi informacijos, kad ketinamas perversmas, mes būtume atidėję kainų kėlimą. (...) Bet atidėjimas nežinia, ar būtų ką nors pakeitęs. Nes scenarijus jau buvo mums paruoštas. Jeigu ne kainos, būtų buvę kas nors kito. Tai akivaizdu, kad sovietų imperija buvo nutarusi Lietuvos eksperimentą baigti“, – teigia D. Kuolys.
Mitinge dalyvavo provokatoriai, KGB pareigūnai
Tądien prie Aukščiausios Tarybos protestuoti susirinko įvairūs žmonės – vienus tikrai piktino pakilusios kainos, tačiau jei nebūtų specialiai organizuotas valstybės perversmas, tokio tipo mitingas nebūtų įvykęs taip organizuotai. O kita dalis žmonių buvo atvežti iš pramonės įmonių, daugiausia – rusakalbiai darbininkai.
„Akivaizdu, kad tai buvo suorganizuota. (...) Mes sužinojome, kad rengiamas šis dalykas keletą dienų prieš ir jau buvo pakeltas budėjimo režimas. (...) Žinoma, kad veikė „Jedinstvo“, penkta kolona, visiškai prorusiška organizacija. Matėsi ir toliau stovintys smogikai, manoma, kad tai galėjo būti iš kariškių, KGB specialiųjų vienetų suformuota grupė, kurie ir stūmė visą minią.
Žinoma, į pirmą eilę buvo išstumiamos moterys, kurios tiesiog buvo stumiamos tiesiai ant mūsų. Mes, išėję be jokių ginklų, didesnė dalis su kostiumais ir kaklaraiščiais, ką galėjo padaryti, tai tik susikibti už parankių ir bandyti sustabdyti tą minią. Pirmos valandos dar buvo ramesnės ir su atėjusiom merginom dar ir paflirtuodavo stovintys, nes jos net nežinojo, kodėl čia atėjo – taip liepė cecho viršininkas. (...)
Matėsi sluoksniais – moterys – pažeidžiamiausia grandis, tada provokatoriai, kurie stovi priekyje ir stumia moteris tiesiai ant mūsų ir šaukia: „žiūrėkite, muša moteris“, ir už jų stovi smogikai, kurie visą minią įsiūbuoja ir stumia“, – sausio 8-ąją prisimena S. Guzevičius.
Įžanga tam, kas įvyko Sausio 13-ąją
Protestai buvo nukreipti ne tik prieš kainų didinimą, bet ir prieš pačią Lietuvos valdžią. Maskvos palaikomos jėgos tikėjosi, kad šie mitingai taps pretekstu „tvarkos atkūrimui“ ir sovietinės kontrolės sugrąžinimui. Iš esmės tai buvo bandymas sukelti chaosą, diskredituoti valdžią ir paruošti dirvą galimam perversmui.
„Pirmas 3 valandas teko atlaikyti šią bangą vieniems. Buvo vienas kitas policininkas, bet iš pradžių nebuvo atsiųsta pagalba. Kodėl taip įvyko? Na, nežinau. Bet po poros valandų, kai nepavyko mūsų sienos pralaužti, tada buvo atsiųstas „Omon“, – prideda S. Guzevičius.
Sausio 8-oji tapo savotiška įžanga į tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Pirmiausia buvo pasitelktos politinės ir propagandinės priemonės, o netrukus – karinė jėga. Kainų klausimas čia buvo tik priedanga gilesniam tikslui – sužlugdyti nepriklausomą Lietuvos valdžią ir atkurti Maskvos įtaką.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Laidą „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ žiūrėkite šį pirmadienį 19:30 val. Per TV3 televiziją.
TIESIOGINĘ LAIDOS TRANSLIACIJĄ STEBĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
