Bet 90-ųjų birželį įsteigiamas Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius ATAS įžiebia viltį, kad situacija netrukus gali pasikeisti. Kol Lietuvos teisėsaugos sistema krūpčiojo išgirdusi „Vilniaus brigados“ vardą, ATAS kovotojai tapo vienintele jiems pasipriešinti galinčia jėgos struktūra.
Plačiau apie akistatas su „Vilniaus brigada“ ir ATAS vykdytas išskirtines užduotis interviu naujienų portalui tv3.lt papasakojo buvęs Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Saulius Guzevičius.
Papasakokite plačiau apie Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrių (ATAS). Kas tuo metu jums buvo žinoma apie šios jėgos struktūros tikslus ir misiją?
Iš tikrųjų reiktų pradėti nuo savanorių, tų pačių pirmųjų savanorių, kurie net nebuvo tada formalizuoti. Tiesiog po Kovo 11-sios, kai praėjo kelios savaitės, paaiškėjo, kad tas Nepriklausomybės atkūrimas nebus taip paprastai įgyvendintas.
Ir atsimenu atsirado ant stulpų tokie lapeliai, su Vyčiu nedideliu ir su užrašu, kad ateina sunkūs laikai ir Lietuvai vėl reikia savanorių. Balandžio mėnesį mes su Sauliumi Tulevičiumi, mano geriausiu draugu, nueiname ir užsirašome į tuometinius savanorius. Ir tada prasideda budėjimai, svarbių strateginių objektų apsauga.
Pirmas mūsų budėjimas vyko LRT Radijo ir televizijos komitete. Vėliau Spaudos rūmai, kur jau nuolatinį postą turėjome. 1990 m. balandžio-gegužės mėnesiais visa tai vyksta. Ir jau gegužės mėnesį kviečia Audrius Butkevičius į Krašto apsaugos departamentą, o Artūras Skučas kviečia į Vadovybės apsaugą.
Tada jau yra įkuriama vadovybės tarnyba pavadinimu Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius. Ir tada mus pakviečia. Gegužės 16 d. jau mes esame priimami. Nuo tada prasideda mano tarnyba ATAS.
Kokie buvo pirmieji žingsniai?
Smagūs. Nes mes jau nuo jaunystės dar su Antakalnio chebra sėdėdami Sapiegynėje kalbėdavome apie tą dieną, kai atkursime Lietuvą. Mes to jau tada norėjome, apie tai svajojome ir tai atrodė kaip tolima svajonė. Ir po to tuos skelbimus pamatėme, kad reikia savanorių ir pasakėme, kad be mūsų nieko nebus. Ir tu supranti, kad čia jau mūsų laikas.
Kokie reikalavimai buvo keliami ATAS skyriaus pareigūnams?
Pradžioje į savanorius tiesiog atėjo vyrai, kuriems ne vis vien. Labai įvairių žmonių susirinko. Nepaprastai įvairių. Ir klasiokų atėjo, ir draugų iš Antakalnio, patys įvairiausi žmonės. Vėliau jau į ATAS buvo stengiamasi atrinkti motyvuotus žmones. Be abejo visa ta atranka ir susidarė iš pokalbių. Buvo ieškoma tarp sportininkų žmonių, kurie sportuojantys, kurie būtų fiziškai pasirengę. Prisijungė ir profesionalūs sportininkai.
Kuo ARAS skyrėsi nuo ATAS?
ARAS atsiranda po 1991 metų sausio 8 d. įvykių, kai buvo bando užimti Aukščiausiąją Tarybą, bet to padaryti nepavyko. Ir tą naktį skilo OMON’as. Lietuviai atsiskyrė nuo OMON’o ir taip yra sukuriamas ARAS – Lietuvos policijos specialusis padalinys. Ir jo funkcijos – kova su terorizmu ir su organizuotu nusikalstamumu.
O Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius, pagrindinė jo funkcija, yra vadovybės apsauga. Tiek asmeninė, tiek strateginių objektų. Ir daug vėliau, kai suprantama, kad asmeninės apsaugos neužteks, nes atsitinka patys įvairiausi dalykai, yra sukuriamas ketvirtas būrys. Šio būrio užduotis ir tikslas yra būti pasirengus reaguoti į netikėtus išpuolius bei į tai, ko mes nežinome, kas atsitiks.
Kokių išpuolių pasitaikė praktikoje?
Suprantama, kad aktyviausiai tai buvo sausio Rusijos agresija, vėliau Pučas. Ir žinoma tas kriminalinis elementas siautėjantis, todėl kad policija buvo ką tik persiformavusi iš milicijos, dar kaip minėjau čia buvo Rusijos jėgos struktūros. Todėl vidaus reikalų sistema nesijautė labai užtikrintai, o reikėjo duoti griežtą atkirtį bet kokiems išpuoliams ir bet kokiems trukdymams saugoti tuometinę Lietuvos vadovybę.
Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su „Vilniaus brigada“?
Manau, kad visi Vilniuje žinojo apie „Vilniaus brigadą“. Jie jautėsi visiškai nebaudžiami ir įsivaizdavo, kad jie čia viską valdo. Natūralu, nes KGB su tokiom organizuotom struktūrom visada turėjo tam tikrą santykį. Jie savo norėjo daryti būtent per nusikaltėlius. Todėl viena akis buvo primerkiama į nusikaltėlių veiklą.
Policija buvo neseniai performuota ir dar veikiant sovietinėms struktūroms nuo kariuomenės iki kitų organizacijų, o tai leido nusikaltėliams jaustis nebaudžiamiems. Natūralu, kad jiems labai nepatiko, jog atsiranda dar kažkokia struktūra, kuriems visiškai nusispjaut į bet kokias įtakas. Buvome pavaldūs tiesiogiai Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir tas tiesioginis pavaldumas leido veikti greitai, ryžtingai bei rezultatyviai.
Kalbama, kad ATAS ne kartą teko susidurti su sostinėje siautėjusia „Vilniaus brigada“. Kaip atrodė tie susirėmimai?
Vienas tokių ryškesnių pavyzdžių, tai buvo susidūrimas naktiniame Vilniuje, tai jiems labai nepatiko. Jie apdaužė vieno iš mūsų darbuotojų automobilį. Buvo nuspręsta reaguoti greitai ir veržliai. Skubiai išsikviestas budintis prokuroras ir buvo vykdoma „brigadinių“ paieška per visą Vilnių.
Žinojome, kad jų štabas yra „Lietuvos“ viešbutis, bet ten jų neradome. Tačiau per tuometines prostitutes pavyko viską išsiaiškinti. Jos nutekino mums informaciją, kur juos dabar galima surasti. Tą ir pavyko padaryti. Buvo išguldyta visa jų grupė, kuri apdaužė tą mūsų darbuotojo automobilį.
Čia pat buvo iškviesta ir policija, kurie dar tada, kai atvyko ekipažas, juos visus pažinojo. Bandė mums sakyti, kad gal čia nereiktų, čia mūsų pažįstami. Sakėme, kad tuoj jus pačius sulaikysime ir nuvešime. Ir tada jie buvo nuvežti į nuovadą, skirtos bausmės. Vienas iš narių gavo 18 parų ir tai buvo tiems laikams nematyti dalykai. Teko ir buožes panaudoti, griežtus veiksmus ir parodyti, kad čia nebus žaidžiama.
Kiek dabar prisimenu, tai jie bandė iš pradžių skųstis prokuratūrai. Visokios abdukcijos buvo išsiimtos. Prokuratūra jiems pasakė, kad jūs gal baikit su jais. Todėl, kad jiems čia nusispjaut ant OMON’o, KGB, tai jūs tuo labiau nelįskit skersai kelio, nes blogai baigsis. Viskas ir baigėsi. Jie suprato, kad geriau nelįsti į akis. Mūsų idėja ir visa filosofija buvo, kad reikia su valstybės gynimu tvarkytis ir su čia esančia Rusijos kariuomene, o čia dar kažkas čia mums painiosis pakeliui. Ir jie šita suprato, kad geriau nereikia.
Koks dar susidūrimas įstrigęs su brigada?
Vieną kartą buvo supainiotos buto durys. Ir vienas iš „Vilniaus brigados“ narių su kažkokia prostitute įsilaužė ne į tą butą. Ten vienas iš mūsų kolegų kaip tik gyveno. Ir vėl sulaikyti tie patys žmonės, vėl išguldyti, ir vėl atvežti ir apklausiami. Pats komiškumas tame, kad ten nebuvo piktybinis išpuolis, o jiems tiesiog nelaimingas atsitiktinumas.
Kokia ATAS atomazga ir palikimas?
1993 metais buvo performuojamas Apsaugos skyrius ir perkeliamas į Vidaus reikalų sistemą. Vidaus reikalų ministerijoje atsirado Vadovybės apsaugos departamentas. Kuris šiai dienai yra grįžęs prie pirminio pavadinimo – Vadovybės apsaugos tarnyba.
Bet iš ATAS’o dar atsiranda iš pradžių Ypatingos paskirties tarnyba, kai mes 9 nueinam pas pulkininką leitenantą Arvydą Pocių ir pasiūlome jam pradėti kurti Specialiųjų operacijų pajėgas. Šiai dienai Lietuvos kariuomenėje yra 4 pajėgų rūšys: Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialių operacijų pajėgos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
