mafija
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mafija“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mafija“.
Štai kaip gaudė girtus policininkus – šiame miestelyje prasidėjo tikras chaosas
Prieš daugiau kaip 20 metų Pasvalio regione buvo susibūrusi „Pelėsių“ grupuotė. Jos „žygiai“ išsiskyrė ne tik įvairiais nusikaltimais, bet ir vienu drąsiu „pomėgiu“. „Pelėsių“ grupuotės nariai išgarsėjo tuo, kad mėgo „deginti“ (savaime suprantama netiesiogine prasme) išgėrusius policijos pareigūnus, rašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“.
Štai, pavyzdžiui, 1996-ųjų lapkričio 3 d. prie Pasvalio autobusų stoties du piliečiai – Fantomas ir Pelėsis – sulaikė kitus du piliečius – Biržų ...
„Viskas vyko kaip filme“ – paaiškėjo paskutinės skandalingos Daškės gyvenimo akimirkos
2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas.
Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.
Košmaras Šiauliuose – moterys įviliojo vyrą į spąstus ir nužudė
Kai dykvietėje netoli Šiaulių centro buvo atrastas negyvai užspardytas ir apiplėštas šiaulietis, kriminalistai nuogąstavo, kad nusikaltimas liks neatskleistas. Mat iš pradžių nepavyko surasti jokių nusikaltimo pėdsakų.
Bet kriminalistų pastangos užčiuopti siūlo galą davė savo vaisių. Netrukus buvo sulaikytos įtarimų sukėlusios moterys, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, viliodavo atsitiktinius vyrus į pasalą.
REKLAMA
REKLAMA
Šiaulių mafijos krikštatėvis Baranis apie influencerio karjerą ir dovaną Oksanai Pikul: „Iš Anglijos pirkta“
Šiaulių mafijos krikštatėvis, princas Vladas Baranauskas-Baranis kardinaliai pakeitė karjeros kryptį – tapo influenceriu. Kodėl nusprendė tapti nuomonės formuotoju, V. Baranauskas-Baranis pasakoja TV3 laidoje „Be Tabu“.
Baranis susikūrė „Facebook“ ir „Instagram“ ir ten kelia vaizdo įrašus iš savo gyvenimo. Vienas pirmųjų Vlado video – apie futbolą. Šią vasarą vyko pasaulio futbolo čempionatas, o Baranis iš karto žinojo, kad laimės ispanai.
„Būsi mano žmona“ – paaiškėjo neįtikėtina Lietuvos gangsterio ir nepilnametės istorija
Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.
Stovėjo prie karsto ir nė nenumanė, kad netrukus 3 karstų reikės jiems patiems
Palydint į paskutinę kelionę nušautą sėbrą, trys panevėžiečiai, stovėdami prie karsto, net nenujautė, kad po keleto valandų patys pavirs lavonais.
Kalbant apie „tulpinių“ nusikaltimus, kuriam laikui reiktų persikelti į Biržus. Ten vieną 1994-ųjų rugsėjo šeštadienį pokštelėję šūviai ne tik nutraukė šiame mieste veikusios „pašto karvelių“ gaujos vado Sigito Bareikos (33 m.) gyvybės siūlą, bet ir tapo dar žiauresnio nusikaltimo preliudija.
REKLAMA
REKLAMA
„Aras“ šturmavo butą Klaipėdoje – viduje slėpėsi pavojingas su žmogžudystėmis sietas ieškomasis
Klaipėdoje, viename Budelkiemio gatvės name, per „Aro“ pareigūnų šturmą nusišovė pusantrų metų ieškotas šiaulietis Alvydas Juodris. Policijos turimais duomenimis, šis asmuo pragyvenimui pasirinko samdomo žudiko profesiją.
Apie šią išskirtinę bendrą policijos ir „Aras“ pareigūnų operaciją galima rasti informacijos kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.
Štai kaip įsiplieskė Henriko Daktaro konfliktas su Džordana Butkute – Henytės grupuotės laikai Kaune
Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė.
Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.
Panevėžį siaubusių gaujų klestėjimo metai: pasipainioję jų kelyje „išnykdavo“ tarsi dūmas
Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Panevėžyje siautėjusios nusikalstamos grupuotės dėl įtakos, pinigų ir kontrabandos kanalų nevengė brutaliausių nusikaltimų.
Ypač kruvini buvo 1995–1996 metai, kai „tulpiniai“ šalino jiems trukdžiusius ar su kitomis grupuotėmis ryšius palaikiusius verslininkus.
Iš pradžių su konkurentais buvo susidorojama viešai, tačiau ilgainiui taktika pasikeitė. Žmonės pradėjo dingti be pėdsakų, o jų kūnai būdavo sunaikinami.
REKLAMA
REKLAMA
Tamsiausios mafijos bylos: neišaiškintos žmogžudystės ir veiksmo filmus menantys gaujų susirėmimai
Nuo 1990 metų kovo, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, per šalį nusirito iki šiol neištirtų susišaudymų ir sprogimų bangos, per kurias žuvo keli šimtai (neoficialių šaltinių teigimu, net per 400) asmenų. Dauguma šių žmogžudysčių įvykdyta įvairių kriminalinių nusikaltėlių gaujoms besidalijant įtakos zonas.
Vien Vilniuje, pareigūnų teigimu, nenustatytos bemaž 200 žmonių nužudymo priežastys ir įtariamieji.
Henrikas Daktaras sėdo į kalėjimą – netrukus pasipylė lavonai: 1 lyderio mirtis – pati garsiausia
2000-aisiais užsakomoji žmogžudystė kaip problemos sprendimo būdas Kaune labai išpopuliarėjo. Tarpusavyje susirėmusios grupuotės neretai samdė žudikus, atvykusius iš buvusios SSRS.
Neretai įvykdžiusį užsakymą žudiką nužudydavo tie, kurie jį ir buvo pasamdę. Tokiu būdu jie siekė paslėpti visus pėdsakus. Vizitine kortele tapo kontrolinis šūvis į aukos galvą, kad rezultatas būtų šimtaprocentinis.
Kruvina gaujos istorija: Vilniaus centre nugriaudėjo sprogimas – rastas bankininko kūnas
Lietuvos mafijos istorija yra neatsiejama nuo Valerijaus Januškevičiaus ir jo sėbrų nusikaltimų. Aukas jie rinkdavosi nežiūrėdami, ar tai paprasti žmonės, ar kokios nors kitos nusikalstamos grupuotės autoritetai.
Svarbu tik kad jie turėtų pinigų. Dėl jų banditai buvo pasirengę viskam: šaudyti, mušti, smaugti ar kitaip susidoroti su aukomis. Šiandien galime drąsiai teigti: krauju aplaistyti pinigai laimės neatnešė. Apie tai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.
REKLAMA
REKLAMA
Jį vadino nemirtinguoju – tik po daugelio metų paaiškėjo kraupus Maršalo likimas
Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus beveik 30-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis.
Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.
Klaipėdos mafijos žaidimai: po „darbelių“ Šiauliuose uždarytas visas miestas, o banditai paspruko
Klaipėdos mafija buvo viena nuožmiausių nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tiek Sigitas Gaidjurgis, tiek Alvydas Juodris-Benas norėjo, kad visuomenėje būtų kuo daugiau triukšmo ir atrodytų, jog policija nesugeba įvesti tvarkos.
Vieną 1996-ųjų vasaros dieną S. Gaidjurgis ir A. Juodris į Klaipėdos miesto parką susitikti pasikvietė Renatą Šadeikį ir Raimondą Minkų. Pokalbis buvo trumpas ir dalykiškas – S. Gaidjurgis paliepė R. Šadeikiui susprogdinti Olego Klepovo namą.
Buvęs komisaras griauna mitą apie sovietmetį – jau tada kūrėsi gaujos: viena tapo taikiniu Nr. 1
Dar sovietmečiu garsiausiai Lietuvoje ir ne tik skambėjo Kauno „Daktarų“ grupuotės vardas. Nedaug atsiliko ir „Vilniaus brigada“, bet būtent kauniečių mafija tapo teisėsaugos taikiniu – numeris 1.
Susivokus, kad kriminogeninė situacija šalyje drastiškai blogėja, nuspręsta sukurti 6-ąjį skyrių, kuris išsiskyrė savo kompetencijomis ir buvo orientuotas į kovą su klestinčiu organizuotu nusikalstamumu.
REKLAMA
REKLAMA
Kauno „verslininkų“ klanas: į kontrabandos žaidimus įsivėlė ir vokietis, ir tuometiniai konservatoriai
Šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų Meka tapęs Kaliningradas XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje veržliems kauniečiams atrodė įkvepiantis – nebent jie ne laiku būtų pasipainioję kulkos kelyje.
1998–2000 metais Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė ir jo dešiniąja ranka laikytas Rolandas Dromantas-Ilgas sėkmingai įsitvirtino šiame Rusijos mieste, kur verslas ir mafija glaudžiai tarpusavyje persipinę.
Kaune siautėjo „Daktarų“ pamaina: nusikaltimus vykdė ir 11-mečiai
Kalbant apie mafiją Kaune iki šiol visų žvilgsniai krypsta į Pravieniškių pataisos namuose bausmę iki gyvos galvos šiuo metu atliekantį Henriką Daktarą. Jis tapo kone organizuoto nusikalstamumo simboliu visoje Lietuvoje.
Nors Kaune po šalies nepriklausomybės atgavimo susibūrė ir daugiau grupuočių, bet visos jos daugiau ar mažiau jau yra nukeliavusios į kriminalines paraštes. Dauguma yra mirę (arba nužudyti), kiti leidžia dienas už grotų, o kai kurių vadeivų teismai tęsiasi iki šiol.
Panevėžio mafijos istorija: dieną – nusikaltimai, vakarais – bendros vaišės su pareigūnais
Panevėžys nuo kitų Lietuvos miestų visuomet skyrėsi viena su kita kovojančių organizuotų nusikalstamų grupuočių gausa.
Ar prisimenate, kaip XXI amžiaus išvakarėse buvo vadinamas Panevėžys? „Čikaga prie Nevėžio“. Šis miestas buvo tiesiog suraižytas korupcijos, intrigų, žmogžudysčių randais.
Policija čia dirbo tuščiomis apsukomis. Miestas nedidelis, todėl visi vienas kitą pažinojo. O ir į banditų gaujas jungėsi viename mikrorajone užaugę ir vienas kitą pažįstantys vyrukai.
REKLAMA
REKLAMA
Henrikas Daktaras prabilo apie savo pirmąjį teistumą: „Tik po šio smūgio supratau, kad per toli nužengiau“
Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso Henriko Daktaro, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas, pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė buvo H. Daktaro tėvo sesuo.
Ilgus metus ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios „daktarų“ gaujos pagrindas formavosi kiemo principu.
Henrikas Daktaras atvėrė savo kameros duris ir parodė kaip gyveno: „Bendravau su Vertelka ir Matijošaičiu“
Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras jau daugiau kaip 8 metus gyvena švelnesnio režimo sąlygomis. Daug metų siektas tikslas teismo sprendimu buvo įgyvendintas dar 2018-ųjų gegužę.
Naujienų portalas tv3.lt apsilankė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur šiuo metu bausmę atlieka iš tuometinio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus pervežtas H. Daktaras.
Į kamerą įžengęs Henrikas Daktaras sustingo – prisiminė 2 lemtingus tėvo žodžius
Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga. Tokią išvadą galima susidaryti perskaičius H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ eilutes apie jo pažintį su „zona“.
„Kitą rytą buvau nuvežtas į valdybą, kurios rūsiuose buvo garsioji KPZ (išvertus iš rusų kalbos – laikinojo suėmimo kamera). Šiais laikais ją vadina areštine, – paaiškino H. Daktaras.
REKLAMA
REKLAMA
Iki gyvos galvos įkalintas Henrikas Daktaras prabilo apie sukrečiančią vaikystę: „Užaugau baimėje“
Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių su kurio pavarde teisėsauga sieja dešimtis sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Tačiau, kaip teigia išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henrikas Daktaras – už rankos nepagautas, dar ne vagis.
„Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - atvirai pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo Henytė.
Du vyrai paniškai bijojo buvusio vadovo – netrukus abu dingo
Maždaug tuo pat metu kaip ir Sigitas Gaidjurgis savo gaują Klaipėdoje subūrė Aleksandras Sonas. Panašiu metu abu buvo ir sulaikyti. Vis dėlto jų nusikaltimų mastai gerokai skiriasi.
Korėjietis Aleksandras Sonas gimė Kazachstane, toli nuo jūros, tačiau likimo vingiai jį atvedė į tuometinį Leningradą. Čia perspektyvus jaunasis boksininkas baigė jūreivystės mokyklą ir gavo paskyrimą į Klaipėdą.
Kaip kiemsargis tapo žudikų vadu – Vilniuje gimė viena žiauriausių gaujų, žudė be gailesčio
Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė.
Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.
Konspiratoriai
Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.
REKLAMA
REKLAMA
Jis norėjo būti numeris 1: štai koks Remigijaus Daškevičiaus kelias nuo bokso čempiono iki mafijos
Kauno „Daškinių“ lyderio Remigijaus Daškevičiaus gyvenime nuolat figūravo skaičius „vienas“. Jo aplinkos žmonės ne kartą yra sakę, kad būdamas dar gyvas Daškė nuolat kartojo, jog pripažįsta tik pergalę ir, savaime suprantama, pirmąją vietą.
Tikėtina, kad šio garsaus sportininko ir mafijos vadeivos noras būti „numeriu 1“ atsisuko prieš patį R. Daškevičių. Jis buvo nušautas Vilniaus centre. Simboliška, vieninteliu tiksliu snaiperio šūviu į širdį.
Jis žinojo per daug: Klaipėdos nusikalstamo pasaulio žmogus, kurio likimas kelia klausimų
Prieš daugiau kaip du dešimtmečius Klaipėdoje kalbėta, kad kai kuriuos konkurentus Gaidjurginių gaujos „galva“ Sigitas Gaidjurgis įduodavęs policijai.
Nauda buvo abipusė – policija parodydavo, kad dirba, o konkurentams atsidūrus už grotų, Gaidjurginių valdžia mieste dar labiau sustiprėdavo. Ir taip elgėsi ne tik S. Gaidjurgis.
Apie dvigubus Klaipėdos mafijos atstovų žaidimus rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.
Iš skurdo į nusikalstamo pasaulio viršūnę: štai kaip Šilio gauja pavertė Telšius nusikaltimų epicentru
Devynių klasių išsilavinimą turintis Vincas Šilys gaują subūrė 1990 metais. Šilio gaujos nariai, kartu su pačiu vadeiva priešakyje, teisme buvo kaltinami netikrų pinigų, amfetamino gamyba, reketu, nusikalstamos gaujos organizavimu.
V. Šilys augo neturtingoje šeimoje. Tėvas gėrė, o motinai vienai teko išlaikyti penkis vaikus. Todėl Vincas nuo vaikystės gerai žinojo, kas yra beviltiškas skurdas.
REKLAMA
REKLAMA
Ši naktis sukrėtė Kauną: štai kaip į ligoninę susirinko Henrikas Daktaras ir visas gaujos „elitas“
1989 metai pasižymėjo tolesniu Kauno kriminalinių grupuočių veiklos plitimu, padidėjusiu banditų įžūlumu ir augančiu jų veiklos meistriškumu. Tuo metu viešose vietose Kauno valdovais jautęsi nusikaltėliai šiurkščiais veiksmais siekė įbauginti visuomenę.
Apie kriminogeninį Lietuvos TSR foną tuo metu byloja ir 1989-ųjų kovo 27-ąją Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Organizacinio inspekcinio skyriaus parengta slapta pažyma apie kovos su organizuotu nusikalstamumu Lietuvoje būklę.
Prabangus mafijos vadeivos gyvenimas užsienyje pribloškė net visko mačiusius: štai kur slėpėsi
Klaipėdos kriminalinis vadeiva Sergejus Beglikas – vienas labiausiai Lietuvos kriminalistų ieškomų nusikaltėlių, kuris 2024 metų gruodį buvo sulaikytas Ispanijoje. Ten mafijos vadeiva gyveno prabangiuose rūmuose, nepaisant to, kad dar 2020-siais Lietuvos teisėsauga buvo išdavusi Europos arešto orderį.
Kalbama, kad S. Beglikas yra vienas iš įtakingiausių ne Lietuvoje gyvenusių nusikalstamo pasaulio atstovų. Jis sugebėjo veikti tyliai, todėl apie jį žinoma pakankamai mažai.
Net neslėpė savo žiaurumo, žudė draugus – šokiruojantys liudijimai, kaip siautė banditai iš Kauno
Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“.
Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.
REKLAMA
REKLAMA
Prabangioje Palangos viloje jis gyveno kaip mafijos bosas – netrukus jo istorija baigėsi kulkomis
Vienas pirmųjų, mįslingiausių ir iki šiol neatskleistų šešėliniui pasauliui priskiriamo Edmundo Tamulio nužudymas Rygoje Lietuvos operatyvininkų užrašuose užfiksuotas dar 1991-siais.
Apie E. Tamulio, Lietuvos ir Latvijos kriminaliniame pasaulyje geriau žinomo Algiuko ir Išsižiojėlio pravardėmis, gyvenimą sklandė begalė legendų. Aplinkiniai jį vadino ir Daktaru, nes palaikė ryšius su „daktarų“ gaujos atstovais.
E. Tamulis ne kartą buvo teistas.
Po Henriko Daktaro šešėliu – kruvinų žmogžudysčių virtinė: kaip Kaunas virto sąskaitų suvedimo scena
Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau.
Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.
Jie manė, kad visi jau negyvi – štai kaip 1 „lavonas“ pabėgo ir sugriovė visą gaują
Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“.
Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.
REKLAMA
REKLAMA
Aiškėja Henriko Daktaro gaujos paslaptys: žudikai šaltakraujiškai suvarpė 4 vyrus ir jo žmonos giminaitį
Prieš daugiau kaip 30 metų, 1993-iųjų spalio 7-osios rytą, Kaune buvo įvykdyta masiškiausia mafijos pasaulio atstovų likvidavimo operacija. Tuomet Daktarų gaujos šulų tėvonijoje Vilijampolėje gyvavusio „Vilijos“ restorano patalpose buvo nušauti penki kauniečiai, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su garsiausios laikinosios sostinės kriminalinės „šeimos“ bosais.
Gaidjurginių iškilimas Klaipėdoje: kova dėl uosto, reketas ir pradingstantys žmonės
Klaipėdoje nusikalstama Gaidjurginių grupuotė nuolat „auginosi raumenis“ pritraukdami į gaują naujus narius. Plėtė savo veiklą užsiimdami reketu ar atviru plėšikavimu.
Kadangi daugelis nukentėjusių patys buvo įsivėlę į nešvarias machinacijas, skųstis teisėsaugininkams vengė. Jie ieškojo kitų mieste veikusių gaujų užtarimo, tačiau Sigitas Gaidjurgis siekė panaudoti ir jas.
„Žmonės jo bijojo“ – 1 sakinys apklausoje pribloškia: štai kaip veikė mafijos tėvas Gaidjurgis
Klaipėdos mafijos tėvu tituluojamas Sigitas Gaidjurgis – viena paslaptingiausių asmenybių kriminaliniame pasaulyje.
Straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše – unikalūs kadrai iš S. Gaidjurgio apklausos 2000-siais metais. Per ją mafijos vadeiva teigė, kad jokios grupuotės nebuvo. Jis esą vadovavo tik savo šeimai, savo žmonai.
REKLAMA
REKLAMA
Jis pats išsikasė duobę – netrukus joje ir buvo palaidotas: Klaipėdos mafijos paslaptys
Šiauliuose dingusio Raimondo Minkaus likimas ilgus metus buvo gaubiamas paslapties, tačiau vėliau paaiškėjo kraupi tiesa – vyras pats išsikasė duobę, kurioje netrukus ir buvo palaidotas. O viskas prasidėjo nuo to, kad šis asmuo buvo užsitarnavęs paties Klaipėdos mafijos tėvo Sigito Gaidjurgio pasitikėjimą.
Tąkart kartu su Alvydu Juodriu-Benu iš Šiaulių į Klaipėdą atvažiavo ir Raimondas Minkus. Jis, sėbrų vadinamas Ryžu ar Jurgiu, greitai įgijo S. Gaidjurgio pasitikėjimą ir tapo šio vairuotoju.
Čia prasidėjo Henriko Daktaro gaujos kelias, kuri vėliau šiurpino visą Lietuvą
Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso Henriko Daktaro, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas, pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė buvo H. Daktaro tėvo sesuo.
Ilgus metus ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios „daktarų“ gaujos pagrindas formavosi kiemo principu.
Kulka skriejo į galvą, bet jis liko gyvas – neįtikėtina Šiaulių „princo“ istorija
Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) ne kelis kartus pavyko išvengti mirties.
Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.
REKLAMA
REKLAMA
„Būčiau juos nužudęs visų akivaizdoje“ – štai kaip Daškės laidotuvėse brendo kruvinas planas ir pasala
Remigijaus Daškevičiaus-Daškės žūtis Vilniuje 2001-ųjų lapkričio pabaigoje sukėlė didelį rezonansą – tikriausiai tokio nebūta nė po vieno iš daugelio iki tol įvykdytų kriminalinio pasaulio autoritetų nužudymų.
Nepraėjus nė parai, visų Vilniaus ir Kauno operatyvinių grupių nariai pradėjo masinę R. Daškevičiaus aplinkos žmonių sulaikymo operaciją. Daugeliui ji visgi buvo netikėta.
Dekanidzės laikų Vilnius – „brigados“ šešėlyje augo kita baisi ir negailestinga gauja
Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje valdė ne tik Vilnių, bet turėjo svarų žodį ir kituose miestuose bei užsienyje.
Tad nieko keisto, kad kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms likdavo tik trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė.
Informacijos apie „Smauglių“ (iš pradžių vadinta „Udavų“, kas išvertus iš rusų kalbos reiškia smauglių rūšį – aut. past.
„Gyvenome laikais, kai verslininkus veždavo į mišką“ – prabilo, kaip Lietuva buvo banditų rojus
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo naujas etapas šalies istorijoje. Tuo suskubo pasinaudoti ne tik verslūs žmonės, bet ir banditai, kuriems 1990-ieji tapo klestėjimo metais.
Šiuo šaliai sudėtingu bei iššūkių kupinu laikotarpiu iš pradžių krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi buvo, o 1991-ųjų pradžioje ir krašto apsaugos ministru tapo Audrius Butkevičius.
Jis papasakojo, kodėl tuometinė Lietuva buvo tinkama terpė klestėti įvairaus plauko banditams.
REKLAMA
REKLAMA
Po laidotuvių – kruvina egzekucija: Panevėžio „tulpiniai“ šaudė savus ir šiurpino Lietuvą
Panevėžio „tulpiniai“ visada garsėdavo savo žiaurumu. Taip, beje, buvo dar iki šios gaujos vadžias į savo rankas perimant šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atliekančiam Algimantui Vertelkai.
Šios gaujos nariams nieko nereikšdavo nužudyti neįtikusį žmogų. O nusikaltimų pėdsakus jie dažnai slėpdavo žudydami net ir savo gaujos narius. Taip jie tikėjosi, kad kraupi tiesa neišlįs į dienos šviesą.
Pravieniškėse Daškė gyveno kaip bosas – brangūs gėrimai, maistas, televizija ir ne tik
„Zona“ – ne laisvė, ten kiti įstatymai. Sėdėjau Pravieniškių kolonijoje, turėjau autoritetą. Mane vienas „gaidys“ prie visų įžeidė, aš jį papjoviau – kitaip pats būčiau tokiu tapęs. Jei atleidai įžeidimą, neatsakei tuo pačiu įžeidusiam „zekui“ – viskas, tu „ožys“. Tenai kaip džiunglėse: išgyvena tas, kas stipresnis“, – taip yra sakęs vienas gerai žinomas buvęs Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo kolonijos kalinys.
„Jo veidas buvo baltas kaip popierius“ – po šūvių Daškė suprato siaubingą dalyką
Pamatyti Lietuvos mafijos gyvenimą iš arti prieš du ar tris dešimtmečius buvo itin rizikinga. Juolab, kad nusikalstamame pasaulyje dalyvavę žmonės tiesiog nedrįsdavo prabilti. Bet pasitaikė ir išimčių. Viena jų dalijamės su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Šįkart pateikiame kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ straipsnio ištraukas, kuriose ypatingas Remigijaus Daškevičiaus asmens sargybinio pasakojimas apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis planavo Daškės nužudymą.
REKLAMA
REKLAMA
Neprilygo net „Daktarai“ – šie Kauno banditai išsiskyrė beribiu žiaurumu: štai kas vyko
Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“.
Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.
Siaubo legendos Šiauliuose – štai kaip siautė nusikaltėliai, kurie šokiravo miestą
Šiaulių, tipiško Lietuvos provincijos miesto, bruožas – jį apipynusios legendos. Legendos gaubia 1236 metais prie Šiaulių įvykusį Saulės mūšį, legendos pasakojamos apie netoliese esančio Kryžių kalno atsiradimą.
Šiauliuose legendų nestokoja net miesto nusikaltėliai. Sovietmečiu legendos buvo pasakojamos apie spekulianto R. Šiukštos pasakiškus turtus. Vėliau legendiniu tapo Šiaulių „princų“ ketvertukas.
Ši siaubinga gauja buvo antra po „Vilniaus brigados“ – štai kodėl apie ją žinojo nedaugelis
Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje prieš keletą dešimtmečių valdė ne tik Vilnių, bet ir turėjo svarų žodį kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje.
Todėl kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms įprastai likdavo tik nusikalstamo pyrago trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė.
REKLAMA
REKLAMA
Nužudė 13 žmonių – štai kaip Vilniuje siautėjo paslaptinga gauja
Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė.
Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.
Konspiratoriai
Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.
Nepakluso mafijai – tada prasidėjo košmaras: ne tik automobiliai sprogo vienas po kito
Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius.
Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.