mafija
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mafija“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mafija“.
Prabangus mafijos vadeivos gyvenimas užsienyje pribloškė net visko mačiusius: štai kur slėpėsi
Klaipėdos kriminalinis vadeiva Sergejus Beglikas – vienas labiausiai Lietuvos kriminalistų ieškomų nusikaltėlių, kuris 2024 metų gruodį buvo sulaikytas Ispanijoje. Ten mafijos vadeiva gyveno prabangiuose rūmuose, nepaisant to, kad dar 2020-siais Lietuvos teisėsauga buvo išdavusi Europos arešto orderį.
Kalbama, kad S. Beglikas yra vienas iš įtakingiausių ne Lietuvoje gyvenusių nusikalstamo pasaulio atstovų. Jis sugebėjo veikti tyliai, todėl apie jį žinoma pakankamai mažai.
Net neslėpė savo žiaurumo, žudė draugus – šokiruojantys liudijimai, kaip siautė banditai iš Kauno
Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“.
Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.
Prabangioje Palangos viloje jis gyveno kaip mafijos bosas – netrukus jo istorija baigėsi kulkomis
Vienas pirmųjų, mįslingiausių ir iki šiol neatskleistų šešėliniui pasauliui priskiriamo Edmundo Tamulio nužudymas Rygoje Lietuvos operatyvininkų užrašuose užfiksuotas dar 1991-siais.
Apie E. Tamulio, Lietuvos ir Latvijos kriminaliniame pasaulyje geriau žinomo Algiuko ir Išsižiojėlio pravardėmis, gyvenimą sklandė begalė legendų. Aplinkiniai jį vadino ir Daktaru, nes palaikė ryšius su „daktarų“ gaujos atstovais.
E. Tamulis ne kartą buvo teistas.
REKLAMA
REKLAMA
Po Henriko Daktaro šešėliu – kruvinų žmogžudysčių virtinė: kaip Kaunas virto sąskaitų suvedimo scena
Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau.
Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.
Jie manė, kad visi jau negyvi – štai kaip 1 „lavonas“ pabėgo ir sugriovė visą gaują
Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“.
Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.
Aiškėja Henriko Daktaro gaujos paslaptys: žudikai šaltakraujiškai suvarpė 4 vyrus ir jo žmonos giminaitį
Prieš daugiau kaip 30 metų, 1993-iųjų spalio 7-osios rytą, Kaune buvo įvykdyta masiškiausia mafijos pasaulio atstovų likvidavimo operacija. Tuomet Daktarų gaujos šulų tėvonijoje Vilijampolėje gyvavusio „Vilijos“ restorano patalpose buvo nušauti penki kauniečiai, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su garsiausios laikinosios sostinės kriminalinės „šeimos“ bosais.
REKLAMA
REKLAMA
Gaidjurginių iškilimas Klaipėdoje: kova dėl uosto, reketas ir pradingstantys žmonės
Klaipėdoje nusikalstama Gaidjurginių grupuotė nuolat „auginosi raumenis“ pritraukdami į gaują naujus narius. Plėtė savo veiklą užsiimdami reketu ar atviru plėšikavimu.
Kadangi daugelis nukentėjusių patys buvo įsivėlę į nešvarias machinacijas, skųstis teisėsaugininkams vengė. Jie ieškojo kitų mieste veikusių gaujų užtarimo, tačiau Sigitas Gaidjurgis siekė panaudoti ir jas.
„Žmonės jo bijojo“ – 1 sakinys apklausoje pribloškia: štai kaip veikė mafijos tėvas Gaidjurgis
Klaipėdos mafijos tėvu tituluojamas Sigitas Gaidjurgis – viena paslaptingiausių asmenybių kriminaliniame pasaulyje.
Straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše – unikalūs kadrai iš S. Gaidjurgio apklausos 2000-siais metais. Per ją mafijos vadeiva teigė, kad jokios grupuotės nebuvo. Jis esą vadovavo tik savo šeimai, savo žmonai.
Jis pats išsikasė duobę – netrukus joje ir buvo palaidotas: Klaipėdos mafijos paslaptys
Šiauliuose dingusio Raimondo Minkaus likimas ilgus metus buvo gaubiamas paslapties, tačiau vėliau paaiškėjo kraupi tiesa – vyras pats išsikasė duobę, kurioje netrukus ir buvo palaidotas. O viskas prasidėjo nuo to, kad šis asmuo buvo užsitarnavęs paties Klaipėdos mafijos tėvo Sigito Gaidjurgio pasitikėjimą.
Tąkart kartu su Alvydu Juodriu-Benu iš Šiaulių į Klaipėdą atvažiavo ir Raimondas Minkus. Jis, sėbrų vadinamas Ryžu ar Jurgiu, greitai įgijo S. Gaidjurgio pasitikėjimą ir tapo šio vairuotoju.
REKLAMA
REKLAMA
Čia prasidėjo Henriko Daktaro gaujos kelias, kuri vėliau šiurpino visą Lietuvą
Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso Henriko Daktaro, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas, pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė buvo H. Daktaro tėvo sesuo.
Ilgus metus ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios „daktarų“ gaujos pagrindas formavosi kiemo principu.
Kulka skriejo į galvą, bet jis liko gyvas – neįtikėtina Šiaulių „princo“ istorija
Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) ne kelis kartus pavyko išvengti mirties.
Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.
„Būčiau juos nužudęs visų akivaizdoje“ – štai kaip Daškės laidotuvėse brendo kruvinas planas ir pasala
Remigijaus Daškevičiaus-Daškės žūtis Vilniuje 2001-ųjų lapkričio pabaigoje sukėlė didelį rezonansą – tikriausiai tokio nebūta nė po vieno iš daugelio iki tol įvykdytų kriminalinio pasaulio autoritetų nužudymų.
Nepraėjus nė parai, visų Vilniaus ir Kauno operatyvinių grupių nariai pradėjo masinę R. Daškevičiaus aplinkos žmonių sulaikymo operaciją. Daugeliui ji visgi buvo netikėta.
REKLAMA
REKLAMA
Dekanidzės laikų Vilnius – „brigados“ šešėlyje augo kita baisi ir negailestinga gauja
Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje valdė ne tik Vilnių, bet turėjo svarų žodį ir kituose miestuose bei užsienyje.
Tad nieko keisto, kad kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms likdavo tik trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė.
Informacijos apie „Smauglių“ (iš pradžių vadinta „Udavų“, kas išvertus iš rusų kalbos reiškia smauglių rūšį – aut. past.
„Gyvenome laikais, kai verslininkus veždavo į mišką“ – prabilo, kaip Lietuva buvo banditų rojus
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo naujas etapas šalies istorijoje. Tuo suskubo pasinaudoti ne tik verslūs žmonės, bet ir banditai, kuriems 1990-ieji tapo klestėjimo metais.
Šiuo šaliai sudėtingu bei iššūkių kupinu laikotarpiu iš pradžių krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi buvo, o 1991-ųjų pradžioje ir krašto apsaugos ministru tapo Audrius Butkevičius.
Jis papasakojo, kodėl tuometinė Lietuva buvo tinkama terpė klestėti įvairaus plauko banditams.
Po laidotuvių – kruvina egzekucija: Panevėžio „tulpiniai“ šaudė savus ir šiurpino Lietuvą
Panevėžio „tulpiniai“ visada garsėdavo savo žiaurumu. Taip, beje, buvo dar iki šios gaujos vadžias į savo rankas perimant šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atliekančiam Algimantui Vertelkai.
Šios gaujos nariams nieko nereikšdavo nužudyti neįtikusį žmogų. O nusikaltimų pėdsakus jie dažnai slėpdavo žudydami net ir savo gaujos narius. Taip jie tikėjosi, kad kraupi tiesa neišlįs į dienos šviesą.
REKLAMA
REKLAMA
Pravieniškėse Daškė gyveno kaip bosas – brangūs gėrimai, maistas, televizija ir ne tik
„Zona“ – ne laisvė, ten kiti įstatymai. Sėdėjau Pravieniškių kolonijoje, turėjau autoritetą. Mane vienas „gaidys“ prie visų įžeidė, aš jį papjoviau – kitaip pats būčiau tokiu tapęs. Jei atleidai įžeidimą, neatsakei tuo pačiu įžeidusiam „zekui“ – viskas, tu „ožys“. Tenai kaip džiunglėse: išgyvena tas, kas stipresnis“, – taip yra sakęs vienas gerai žinomas buvęs Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo kolonijos kalinys.
„Jo veidas buvo baltas kaip popierius“ – po šūvių Daškė suprato siaubingą dalyką
Pamatyti Lietuvos mafijos gyvenimą iš arti prieš du ar tris dešimtmečius buvo itin rizikinga. Juolab, kad nusikalstamame pasaulyje dalyvavę žmonės tiesiog nedrįsdavo prabilti. Bet pasitaikė ir išimčių. Viena jų dalijamės su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Šįkart pateikiame kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ straipsnio ištraukas, kuriose ypatingas Remigijaus Daškevičiaus asmens sargybinio pasakojimas apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis planavo Daškės nužudymą.
Neprilygo net „Daktarai“ – šie Kauno banditai išsiskyrė beribiu žiaurumu: štai kas vyko
Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“.
Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.
REKLAMA
REKLAMA
Siaubo legendos Šiauliuose – štai kaip siautė nusikaltėliai, kurie šokiravo miestą
Šiaulių, tipiško Lietuvos provincijos miesto, bruožas – jį apipynusios legendos. Legendos gaubia 1236 metais prie Šiaulių įvykusį Saulės mūšį, legendos pasakojamos apie netoliese esančio Kryžių kalno atsiradimą.
Šiauliuose legendų nestokoja net miesto nusikaltėliai. Sovietmečiu legendos buvo pasakojamos apie spekulianto R. Šiukštos pasakiškus turtus. Vėliau legendiniu tapo Šiaulių „princų“ ketvertukas.
Ši siaubinga gauja buvo antra po „Vilniaus brigados“ – štai kodėl apie ją žinojo nedaugelis
Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje prieš keletą dešimtmečių valdė ne tik Vilnių, bet ir turėjo svarų žodį kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje.
Todėl kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms įprastai likdavo tik nusikalstamo pyrago trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė.
Nužudė 13 žmonių – štai kaip Vilniuje siautėjo paslaptinga gauja
Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė.
Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.
Konspiratoriai
Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.
REKLAMA
REKLAMA
Nepakluso mafijai – tada prasidėjo košmaras: ne tik automobiliai sprogo vienas po kito
Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius.
Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.
Tulpinių gaujos šokiruojantys nusikaltimai ir žudynės – štai kaip drebino Panevėžį
Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau kaip 30 metus į praeitį. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis.
Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.
Pasprukęs „lavonas“ ir žudymo metodai, kurie šokiravo Lietuvą – ši gauja pranoko net „Daktarus“
Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“.
Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.
REKLAMA
REKLAMA
Šūviai vidury baltos dienos ir nužudymų užsakymai – aiškėja kruvina Šiaulių „princo“ gyvenimo istorija
Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų laikytam Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) šiandien jau 65 metai.
Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.
Be gailesčio „degino“ girtus pareigūnus – paaiškėjo, kas slepiasi už „Pelėsių“ gaujos
Prieš daugiau kaip 20 metų Pasvalio regione buvo susibūrusi „Pelėsių“ grupuotė. Jos „žygiai“ išsiskyrė ne tik įvairiais nusikaltimais, bet ir vienu drąsiu „pomėgiu“. „Pelėsių“ grupuotės nariai išgarsėjo tuo, kad mėgo „deginti“ (savaime suprantama netiesiogine prasme) išgėrusius policijos pareigūnus, rašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“.
Štai, pavyzdžiui, 1996-ųjų lapkričio 3 d. prie Pasvalio autobusų stoties du piliečiai – Fantomas ir Pelėsis – sulaikė kitus du piliečius – Biržų ...
Italijoje sulaikytas žmogžudyste kaltinamas mafijos bosas: slapstėsi virš metų
Amalfio pakrantėje buvo sulaikytas žmogžudyste kaltinamas Neapolio mafijos bosas, šeštadienį pranešė Italijos policija.
Neapolyje veikiančios organizuoto nusikalstamumo grupuotės „Camorra“ Mazzarellos klano vadovas Robertas Mazzarella buvo sulaikytas Vjetri sul Marėje, sakoma policijos pranešime.
R. Mazzarella „buvo apsistojęs prabangioje viloje Amalfio pakrantėje ir nesipriešino sulaikymui“, rašoma pranešime.
Jame priduriama, kad tuo metu jis buvo su žmona ir dviem vaikais.
REKLAMA
REKLAMA
Nužudytas bokso federacijos vadovas: paaiškėjo, kas vyko prieš pat mirtiną snaiperio šūvį
2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas.
Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.
„Neprisipažink, sūnau“ – Henrikas Daktaras prakalbo apie tėvo žodžius ir šokiruojančias detales iš kameros
Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga. Tokią išvadą galima susidaryti perskaičius H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ eilutes apie jo pažintį su „zona“.
„Kitą rytą buvau nuvežtas į valdybą, kurios rūsiuose buvo garsioji KPZ (išvertus iš rusų kalbos – laikinojo suėmimo kamera). Šiais laikais ją vadina areštine, – paaiškino H. Daktaras.
Lemtinga klaida – Henriko Daktaro konfliktas su kauniečiu milijonieriumi sužlugdė jo planus
Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis buvusių Daškės draugų per kelerius metus buvo įkūrę savo gaujas, įsitraukę į kitas grupuotes, kai kas net prisišlieję prie ilgus metus konkurentais laikytų Vilijampolės Daktarų.
Būdamas Pravieniškių kolonijoje R. Daškevičius praleido ir pelningiausiu tarp miesto banditų laikytą privatizavimą.
REKLAMA
REKLAMA
„Kitokio gyvenimo ir nemačiau“ – Henrikas Daktaras prabilo apie siaubingą vaikystę ir brolio likimą
Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių su kurio pavarde teisėsauga sieja dešimtis sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Tačiau, kaip teigia išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henrikas Daktaras – už rankos nepagautas, dar ne vagis.
„Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - atvirai pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo Henytė.
„Tokio žiauraus nusikaltimo Lietuvoje dar nėra buvę“ – prakalbo apie siaubingas žudynes
Nors, anot tuometinės Lietuvos žiniasklaidos, policija į žudynių vietą atvyko per keturias minutes, bet prabėgo net 24 metai, o „Vilijos“ žudynių byla iki šiol lieka neišnarpliota.
Ir, greičiausia, taip ir liks vadinamųjų „tamsiųjų bylų“ lentynoje. Šįkart nerašysime apie tai, kaip buvo bergdžiai ieškoma nusikaltėlių, kurie tą kruviną 1993-ųjų spalio 7-sios dieną sušaudė net penkis „daktarų“ grupuotės narius.
Paskutinės Remigijaus Daškevičiaus gyvenimo akimirkos ir paslaptys – paaiškėjo, koks buvo snaiperio šūvis
Šiemet sukaks 25 metai, kai buvo įvykdyta tikriausiai pati garsiausia ir profesionaliausiai parengta užsakomoji žmogžudystė Lietuvoje.
Vienintelis snaiperio paleistas mirtinas šūvis pakirto anuomet ryškią mūsų šalies sporto asmenybę Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą 32 metų Remigijų Daškevičių, pagarsėjusį Daškės pravarde.
REKLAMA
REKLAMA
Šriupus radinys turistų pamėgtame paplūdimyje: tai – perspėjimas gaujoms
Sekmadienį po gaujų smurto bangos atsigauti negalinčio Ekvadoro policija turistų pamėgtame paplūdimyje rado pakabintas penkias žmonių galvas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti penkios galvos, virvėmis pririštos prie dviejų medinių stulpų šalies pietvakariuose esančiame Puerto Lopezo paplūdimyje, kuriame mėgsta rinktis banginių stebėtojai.
Mafijos šulo laidotuvės buvo tik įžanga – pakeliui namo laukė mirtini spąstai
Palydint į paskutinę kelionę nušautą sėbrą, trys panevėžiečiai, stovėdami prie karsto, net nenujautė, kad po kelių valandų patys pavirs lavonais.
Kalbant apie „tulpinių“ nusikaltimus, kuriam laikui reiktų persikelti į Biržus. Ten vieną 1994-ųjų rugsėjo šeštadienį pokštelėję šūviai ne tik nutraukė šiame mieste veikusios „pašto karvelių“ gaujos vado Sigito Bareikos (33 m.) gyvybės siūlą, bet ir tapo dar žiauresnio nusikaltimo preliudija.
„Investuodavo į moteris kaip į automobilius“ – štai koks buvo mafijos moterų gyvenimas: tarp prabangos ir trapumo
Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.
REKLAMA
REKLAMA
Šūviai naktį Pasvalyje: „Pelėsių“ gauja taikėsi į išgėrusius policininkus
Prieš daugiau kaip 20 metų Pasvalio regione buvo susibūrusi „Pelėsių“ grupuotė. Jos „žygiai“ išsiskyrė ne tik įvairiais nusikaltimais, bet ir vienu drąsiu „pomėgiu“. „Pelėsių“ grupuotės nariai išgarsėjo tuo, kad mėgo „deginti“ (savaime suprantama netiesiogine prasme) išgėrusius policijos pareigūnus, rašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“.
Štai, pavyzdžiui, 1996-ųjų lapkričio 3 d. prie Pasvalio autobusų stoties du piliečiai – Fantomas ir Pelėsis – sulaikė kitus du piliečius – Biržų ...
Lemtinga klaida – Naujųjų naktį įsiplieskė Henriko Daktaro konfliktas su Džordana Butkute
Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė.
Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.
„Tulpinių“ paslaptys išaiškėjo: iš pradžių žudė triukšmingai, o vėliau aukos dingdavo tyliai
Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau 30-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis.
Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.
REKLAMA
REKLAMA
LAT nusprendė, kad „Kamuolinių gaujos“ nariai nuteisti pagrįstai, bausmes kiek sumažintos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs „Kamuolinių gaujos“ bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų apkaltinamuosius nuosprendžius pripažinto pagrįstais.
Ypatingas skyrius, kurio vengė net „Vilniaus brigada“ – patarė nesipainioti ATAS po kojomis
1990-ieji – Lietuvoje vyrauja chaosas, kurio epicentre patogiai įsitaisęs organizuotas nusikalstamumas be rimtesnio pasipriešino kraunasi turtus. Mafija kelia baimę ne tik verslininkams, šaltkrėtis purto ir nusilpusią teisėsaugos sistemą.
Bet 90-ųjų birželį įsteigiamas Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius ATAS įžiebia viltį, kad situacija netrukus gali pasikeisti.
„Akyse matėsi neviltis“ – paskutinį pokalbį su mirti pasmerktu Borisu Dekanidze prisiminė buvęs prokuroras
„Vilniaus brigados“ ir Boriso Dekanidzės bylos nagrinėjimas ir paskelbimas sulaukė milžiniško susidomėjimo, net buvo transliuojamas per televiziją.
Visi su nekantrumu laukė ir vylėsi, kad pagaliau bus parodytas tvirtas stuburas kovoje su organizuotu nusikalstamumu.
Taip ir nutiko. Borisas Dekanizdė sulaukė tuo metu griežčiausios bausmės – sušaudymo. Tiesa, B. Dekanizdės mirtis buvo apipinta įvairiomis sąmokslo teorijomis.
Oficiali versija – sušaudymas Lukiškėse.
REKLAMA
REKLAMA
Kruvini „Vilniaus brigados“ laikai – buvęs kriminalinės policijos komisaras atvėrė paslapties šydą
„Laukiniais 90-siais“ nepriklausomoje Lietuvoje saugiu jaustis negalėjo nei verslininkai, nei paprasti žmonės.
Štai Vilniuje 1993-siais per parą buvo pavagiama apie 20 mašinų, įvykdoma apie 10 plėšimų ir apie 20 vagysčių iš butų ar automobilių. Sparčiai daugėjo ir nužudymų skaičiai.
Sparnus siautėti banditams suteikė ne tik nusilpusi ir ant trapių pamatų iš naujo lipdoma teisėsauga, bet ir ženkliai pasenusi įstatyminė bazė.
Kruvinos Kūčios „Svainijoje“ – 4 nužudyti: kaip mirtini šūviai pakeitė mafijos veidą?
Prabėgo beveik 30 metų po kruvinų „Svainijos“ įvykių Panevėžyje. 1996-ųjų Kūčių vakarą verslininkas Rima Okuličius nušovė keturis turto prievartautojus ir dar tiek pat sužeidė.
Nors iškart R. Okuličius buvo pramintas „tautos didvyriu“, sugebėjusiu pasipriešinti įžūliai mafijai, bet vos po kelių savaičių sekę įvykiai privertė tuo labai suabejoti.
Italijos policija sučiupo penkerius metus ieškotą mafijos bosą
Italijos policija per plataus masto operaciją sučiupo penkerius metus ieškotą mafijos bosą. 39-erių Leonardo Gesualdo sulaikytas antradienio rytą Fodžos mieste pietiniame Apulijos regione.
Jis priklausė vadinamajai „Società foggiana“. Ši organizuota nusikalstama grupuotė veikia pirmiausiai provincijos sostinėje Fodžoje ir jos apylinkėse. Jos nusikalstama veikla plati ir, be kita ko, apima ginklų prekybą, prostituciją, ginkluotus plėšimus, taip pat neteisėtą atliekų šalinimą.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos mafijos pėdsakais: taikinys „Nr. 1“ – Kauno „Daktarai“ ir 6-ojo skyriaus vaidmuo
Dar sovietmečiu garsiausiai Lietuvoje ir ne tik skambėjo Kauno „Daktarų“ grupuotės vardas. Nedaug atsiliko ir „Vilniaus brigada“, bet būtent kauniečių mafija tapo teisėsaugos taikiniu – numeris 1.
Susivokus, kad kriminogeninė situacija šalyje drastiškai blogėja, nuspręsta sukurti 6-ąjį skyrių, kuris išsiskyrė savo kompetencijomis ir buvo orientuotas į kovą su klestinčiu organizuotu nusikalstamumu.
„Laukiniai 90-ieji“ Lietuvoje – policijos veterano akimis: „Žmonės kartais pradingdavo nuo žemės paviršiaus“
Sovietinio režimo žlugimas išlaisvino ekonominius procesus, kuriais suskubo pasinaudoti ne tik verslūs žmonės, bet ir nusikalstamos struktūros.
Nors pagrindinės nusikalstamos grupuotės Lietuvos didmiesčiuose pradėjo formuotis dar iki „laukinių 90-ųjų“, tačiau mafija suklestėjo būtent tada, kai šalis žengė pirmuosius nepriklausomus žingsnius.
Kai Kaune liejosi kraujas: štai kaip vyko gaujų karai, boksininkų žūtys ir paslaptingi susidorojimai
Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau.
Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.
REKLAMA
REKLAMA
Dar žiauresnė gauja už „Vilniaus brigadą“ – kiemsargiu dirbęs samdomas žudikas guldė vieną po kito
Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė.
Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.
Konspiratoriai
Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.
„Kamuolinių“ gaujos paslaptys: štai kaip jie sugebėjo ilgai išlikti šešėlyje
Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais.
Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.