mafija

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų laikytam Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) šiandien jau 65 metai. Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.

Prieš daugiau kaip 20 metų Pasvalio regione buvo susibūrusi „Pelėsių“ grupuotė. Jos „žygiai“ išsiskyrė ne tik įvairiais nusikaltimais, bet ir vienu drąsiu „pomėgiu“. „Pelėsių“ grupuotės nariai išgarsėjo tuo, kad mėgo „deginti“ (savaime suprantama netiesiogine prasme) išgėrusius policijos pareigūnus, rašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“. Štai, pavyzdžiui, 1996-ųjų lapkričio 3 d. prie Pasvalio autobusų stoties du piliečiai – Fantomas ir Pelėsis – sulaikė kitus du piliečius – Biržų ...

Amalfio pakrantėje buvo sulaikytas žmogžudyste kaltinamas Neapolio mafijos bosas, šeštadienį pranešė Italijos policija. Neapolyje veikiančios organizuoto nusikalstamumo grupuotės „Camorra“ Mazzarellos klano vadovas Robertas Mazzarella buvo sulaikytas Vjetri sul Marėje, sakoma policijos pranešime. R. Mazzarella „buvo apsistojęs prabangioje viloje Amalfio pakrantėje ir nesipriešino sulaikymui“, rašoma pranešime. Jame priduriama, kad tuo metu jis buvo su žmona ir dviem vaikais.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga. Tokią išvadą galima susidaryti perskaičius H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ eilutes apie jo pažintį su „zona“. „Kitą rytą buvau nuvežtas į valdybą, kurios rūsiuose buvo garsioji KPZ (išvertus iš rusų kalbos – laikinojo suėmimo kamera). Šiais laikais ją vadina areštine, – paaiškino H. Daktaras.

Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis buvusių Daškės draugų per kelerius metus buvo įkūrę savo gaujas, įsitraukę į kitas grupuotes, kai kas net prisišlieję prie ilgus metus konkurentais laikytų Vilijampolės Daktarų. Būdamas Pravieniškių kolonijoje R. Daškevičius praleido ir pelningiausiu tarp miesto banditų laikytą privatizavimą.

Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių su kurio pavarde teisėsauga sieja dešimtis sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Tačiau, kaip teigia išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henrikas Daktaras – už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - atvirai pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo Henytė.

Nors, anot tuometinės Lietuvos žiniasklaidos, policija į žudynių vietą atvyko per keturias minutes, bet prabėgo net 24 metai, o „Vilijos“ žudynių byla iki šiol lieka neišnarpliota. Ir, greičiausia, taip ir liks vadinamųjų „tamsiųjų bylų“ lentynoje. Šįkart nerašysime apie tai, kaip buvo bergdžiai ieškoma nusikaltėlių, kurie tą kruviną 1993-ųjų spalio 7-sios dieną sušaudė net penkis „daktarų“ grupuotės narius.

Šiemet sukaks 25 metai, kai buvo įvykdyta tikriausiai pati garsiausia ir profesionaliausiai parengta užsakomoji žmogžudystė Lietuvoje. Vienintelis snaiperio paleistas mirtinas šūvis pakirto anuomet ryškią mūsų šalies sporto asmenybę Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą 32 metų Remigijų Daškevičių, pagarsėjusį Daškės pravarde.

Sekmadienį po gaujų smurto bangos atsigauti negalinčio Ekvadoro policija turistų pamėgtame paplūdimyje rado pakabintas penkias žmonių galvas. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti penkios galvos, virvėmis pririštos prie dviejų medinių stulpų šalies pietvakariuose esančiame Puerto Lopezo paplūdimyje, kuriame mėgsta rinktis banginių stebėtojai.

Palydint į paskutinę kelionę nušautą sėbrą, trys panevėžiečiai, stovėdami prie karsto, net nenujautė, kad po kelių valandų patys pavirs lavonais. Kalbant apie „tulpinių“ nusikaltimus, kuriam laikui reiktų persikelti į Biržus. Ten vieną 1994-ųjų rugsėjo šeštadienį pokštelėję šūviai ne tik nutraukė šiame mieste veikusios „pašto karvelių“ gaujos vado Sigito Bareikos (33 m.) gyvybės siūlą, bet ir tapo dar žiauresnio nusikaltimo preliudija.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Prieš daugiau kaip 20 metų Pasvalio regione buvo susibūrusi „Pelėsių“ grupuotė. Jos „žygiai“ išsiskyrė ne tik įvairiais nusikaltimais, bet ir vienu drąsiu „pomėgiu“. „Pelėsių“ grupuotės nariai išgarsėjo tuo, kad mėgo „deginti“ (savaime suprantama netiesiogine prasme) išgėrusius policijos pareigūnus, rašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“. Štai, pavyzdžiui, 1996-ųjų lapkričio 3 d. prie Pasvalio autobusų stoties du piliečiai – Fantomas ir Pelėsis – sulaikė kitus du piliečius – Biržų ...

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau 30-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis. Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs „Kamuolinių gaujos“ bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų apkaltinamuosius nuosprendžius pripažinto pagrįstais.

1990-ieji – Lietuvoje vyrauja chaosas, kurio epicentre patogiai įsitaisęs organizuotas nusikalstamumas be rimtesnio pasipriešino kraunasi turtus. Mafija kelia baimę ne tik verslininkams, šaltkrėtis purto ir nusilpusią teisėsaugos sistemą. Bet 90-ųjų birželį įsteigiamas Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius ATAS įžiebia viltį, kad situacija netrukus gali pasikeisti.

„Vilniaus brigados“ ir Boriso Dekanidzės bylos nagrinėjimas ir paskelbimas sulaukė milžiniško susidomėjimo, net buvo transliuojamas per televiziją. Visi su nekantrumu laukė ir vylėsi, kad pagaliau bus parodytas tvirtas stuburas kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Taip ir nutiko. Borisas Dekanizdė sulaukė tuo metu griežčiausios bausmės – sušaudymo. Tiesa, B. Dekanizdės mirtis buvo apipinta įvairiomis sąmokslo teorijomis. Oficiali versija – sušaudymas Lukiškėse.

„Laukiniais 90-siais“ nepriklausomoje Lietuvoje saugiu jaustis negalėjo nei verslininkai, nei paprasti žmonės. Štai Vilniuje 1993-siais per parą buvo pavagiama apie 20 mašinų, įvykdoma apie 10 plėšimų ir apie 20 vagysčių iš butų ar automobilių. Sparčiai daugėjo ir nužudymų skaičiai. Sparnus siautėti banditams suteikė ne tik nusilpusi ir ant trapių pamatų iš naujo lipdoma teisėsauga, bet ir ženkliai pasenusi įstatyminė bazė.

Prabėgo beveik 30 metų po kruvinų „Svainijos“ įvykių Panevėžyje. 1996-ųjų Kūčių vakarą verslininkas Rima Okuličius nušovė keturis turto prievartautojus ir dar tiek pat sužeidė. Nors iškart R. Okuličius buvo pramintas „tautos didvyriu“, sugebėjusiu pasipriešinti įžūliai mafijai, bet vos po kelių savaičių sekę įvykiai privertė tuo labai suabejoti.

Italijos policija per plataus masto operaciją sučiupo penkerius metus ieškotą mafijos bosą. 39-erių Leonardo Gesualdo sulaikytas antradienio rytą Fodžos mieste pietiniame Apulijos regione. Jis priklausė vadinamajai „Società foggiana“. Ši organizuota nusikalstama grupuotė veikia pirmiausiai provincijos sostinėje Fodžoje ir jos apylinkėse. Jos nusikalstama veikla plati ir, be kita ko, apima ginklų prekybą, prostituciją, ginkluotus plėšimus, taip pat neteisėtą atliekų šalinimą.

Dar sovietmečiu garsiausiai Lietuvoje ir ne tik skambėjo Kauno „Daktarų“ grupuotės vardas. Nedaug atsiliko ir „Vilniaus brigada“, bet būtent kauniečių mafija tapo teisėsaugos taikiniu – numeris 1. Susivokus, kad kriminogeninė situacija šalyje drastiškai blogėja, nuspręsta sukurti 6-ąjį skyrių, kuris išsiskyrė savo kompetencijomis ir buvo orientuotas į kovą su klestinčiu organizuotu nusikalstamumu.

Sovietinio režimo žlugimas išlaisvino ekonominius procesus, kuriais suskubo pasinaudoti ne tik verslūs žmonės, bet ir nusikalstamos struktūros. Nors pagrindinės nusikalstamos grupuotės Lietuvos didmiesčiuose pradėjo formuotis dar iki „laukinių 90-ųjų“, tačiau mafija suklestėjo būtent tada, kai šalis žengė pirmuosius nepriklausomus žingsnius.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė. Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose. Konspiratoriai Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau kaip 25 metus į praeitį. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis buvusių Daškės draugų per kelerius metus buvo įkūrę savo gaujas, įsitraukę į kitas grupuotes, kai kas net prisišlieję prie ilgus metus konkurentais laikytų Vilijampolės Daktarų. Būdamas Pravieniškių kolonijoje R. Daškevičius praleido ir pelningiausiu tarp miesto banditų laikytą privatizavimą.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Marijampolės nusikaltėlius išgarsinusi grupuotė – vadinamieji „Raikinai“, buvo laikomi viena įtakingiausių gaujų Marijampolėje. Nors dar 1995 metais du gaujos vadeivos – Raimondas Burba, pravarde Raikinas, ir Nerijus Kanapka, dar vadinamas Tryduku arba Stalčiumi, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinami organizavę nusikalstamą gaują ir jos veiklą, šiandien teisėsaugininkai ir šiuo atveju, tarsi dviprasmiškai šaipytųsi net patys iš savęs, oficialiai linkę neigti buvus organizuotą nusikalstamą „Raikin...

Pravieniškių kalėjime bausmę atliekantis Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie savo už grotų bėgančias dienas. Henytė pasidalijo mintimis apie gyvenimą už grotų, kasdienę rutiną kalėjime, praeities klaidas, iš kurių dabar pasimokytų ir bėdoje palikusius bei be gailesčio išdavusius draugus. O nuotraukų galerijose galite pamatyti, kokiomis sąlygomis gyvena nuteistieji Lietuvoje.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Neoficialiais duomenimis, nusikalstama grupuotė „Vilniaus brigada“ susibūrė dar 1984-siais. Jos nariai vertėsi sukčiavimu, lošimo skolų „išmušinėjimu“ iš prasilošusiųjų, vagystėmis. Gaujos lyderiu tapo Borisas Dekanidzė. Nors policijos pareigūnai ne kartą bandė „susemti“ nusikaltėlius, dažniausia vėliau nukentėjusieji atsisakydavo savo pirminių parodymų arba atsiimdavo pareiškimus. Apie šios gaujos veiklą, pakilimus bei nuopolius, informacijos galima rasti įvairiuose šaltiniuose.

Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje prieš keletą dešimtmečių valdė ne tik Vilnių, bet ir turėjo svarų žodį kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Šis pasakojimas apie istorinius kriminalinius įvykius, nutikusius prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje. Todėl kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms įprastai likdavo tik nusikalstamo pyrago trupiniai.

Prabėgo beveik 30 metų, kai 1995-siais liepos 12-ąją, Vilniaus brigados lyderiui Borisui Dekanidzei buvo įvykdytas paskutinis mirties bausmės aktas nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau taip ir liko neatskleistos visos šio šiurpaus įvykio paslaptys. Praėjus trims metams 1998 metų pabaigoje Lietuvoje buvo panaikinta mirties bausmė Konstituciniam Teismui pasisakius, kad pagrindiniame šalies įstatyme, garantuojančiame žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti tokią bausmę.

Devynių klasių išsilavinimą turintis Vincas Šilys gaują subūrė 1990 metais. Šilio gaujos nariai, kartu su pačiu vadeiva priešakyje, teisme buvo kaltinami netikrų pinigų, amfetamino gamyba, reketu, nusikalstamos gaujos organizavimu. V. Šilys augo neturtingoje šeimoje. Tėvas gėrė, o motinai vienai teko išlaikyti penkis vaikus. Todėl Vincas nuo vaikystės gerai žinojo, kas yra beviltiškas skurdas.

Nusikaltėlių gaujos Marijampolėje aktyviausiai veikė apie 1990 – 1993 metus. Vėlesni dveji metai, kaip šmaikštauja pareigūnai, buvo „gaujų sodinimo metas“. Pirmieji už grotų atsidūrė vadinamieji „jakštai“, po to toks pat likimas ištiko „raikinus“, Žemę ir Londoną, Zazą.

Nuo 1990 metų kovo, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, per šalį nusirito iki šiol neištirtų susišaudymų ir sprogimų bangos, per kurias žuvo keli šimtai (neoficialių šaltinių teigimu, net per 400) asmenų. Dauguma šių žmogžudysčių įvykdyta įvairių kriminalinių nusikaltėlių gaujoms besidalijant įtakos zonas. Vien Vilniuje, pareigūnų teigimu, nenustatytos bemaž 200 žmonių nužudymo priežastys ir įtariamieji.

Panevėžio „tulpiniai“ visada garsėdavo savo žiaurumu. Taip, beje, buvo dar iki šios gaujos vadžias į savo rankas perimant šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atliekančiam Algimantui Vertelkai. Šios gaujos nariams nieko nereikšdavo nužudyti neįtikusį žmogų. O nusikaltimų pėdsakus jie dažnai slėpdavo žudydami net ir savo gaujos narius. Taip jie tikėjosi, kad kraupi tiesa neišlįs į dienos šviesą.

Po Apeliacinio teismo nuosprendžio už grotų atsidūrė 13 už sunkius nusikaltimus nuteistų „kamuolinių“ grupuotės narių. „13 asmenų jau pristatyti į įkalinimo įstaigą. Dar du vyrai (gim. 1980 m. ir 1973 m.) tebeieškomi“, – Eltą informavo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Trečiadienį judriame greitkelyje netoli Prancūzijos Grenoblio miesto savo automobilyje nušautas buvęs mafijos bosas, pranešė vietos valdžia ir su byla susipažinę šaltiniai. Jeanas-Pierre‘as Maldera (71) trečiadienį ryte mirė nuo šautinių žaizdų, nurodė civilinės gynybos tarnyba ir regiono prokuratūra.

Vienas pirmųjų, mįslingiausių ir iki šiol neatskleistų šešėliniui pasauliui priskiriamo Edmundo Tamulio nužudymas Rygoje Lietuvos operatyvininkų užrašuose užfiksuotas dar 1991-siais.  Apie E. Tamulio, Lietuvos ir Latvijos kriminaliniame pasaulyje geriau žinomo Algiuko ir Išsižiojėlio pravardėmis, gyvenimą sklandė begalė legendų. Aplinkiniai jį vadino ir Daktaru, nes palaikė ryšius su „daktarų“ gaujos atstovais. E. Tamulis ne kartą buvo teistas.

2000-aisiais užsakomoji žmogžudystė kaip problemos sprendimo būdas Kaune labai išpopuliarėjo. Tarpusavyje susirėmusios grupuotės neretai samdė žudikus, atvykusius iš buvusios SSRS. Neretai įvykdžiusį užsakymą žudiką nužudydavo tie, kurie jį ir buvo pasamdę. Tokiu būdu jie siekė paslėpti visus pėdsakus. Vizitine kortele tapo kontrolinis šūvis į aukos galvą, kad rezultatas būtų šimtaprocentinis.

Išskirtinė mafijos vadeivos iš Klaipėdos Sergejaus Begliko istorija – prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas vyras daug metų praleido saulėtoje Ispanijoje, iš kurios, kaip įtariama, dirigavo stambiam narkotikų prekeivių karteliui. Jau nuo kovo 10 d. TV3 žiūrovai apie tai daugiau išvys naujame, tikrų įvykių įkvęptame seriale „Gaujų karai. Ledlaužis“. Tai – istorija apie nusikaltėlį, užsienyje sukūrusį narkomafijos imperiją.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Klaipėdos kriminalinis vadeiva Sergejus Beglikas – vienas labiausiai Lietuvos kriminalistų ieškomų nusikaltėlių, kuris praėjusių metų gruodį buvo sulaikytas Ispanijoje. Ten mafijos vadeiva gyveno prabangiuose rūmuose, nepaisant to, kad dar 2020-siaisLietuvos teisėsauga buvo išdavusi Europos arešto orderį. O nuo kovo 10 d. žiūrovai per TV3 apie tai daugiau išvys naujame, tikrų įvykių įkvęptame seriale „Gaujų karai.