Projektas, kainavęs daugiau nei 200 mln. eurų, turėtų atsipirkti po 30 metų. Tačiau elektriniai traukiniai pradės kursuoti tik kitąmet, nes iki šiol nėra elektrifikuota trasa Vilnius–Klaipėda.
Naujas etapas
Iš po dūmų uždangos, skambant muzikai, į Vilniaus geležinkelio stoties peroną įrieda pirmasis, visiškai naujutėlis, šveicariško kapitalo įmonės „Stadler Polska“ elektrinis traukinys. Lietuvos geležinkelių parkas iš viso pasipildys 9 elektriniais ir 6 elektrobateriniais traukiniais.
„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad tokio masto traukinių pirkimo iki šiol nėra buvę, todėl šis pokytis žymi naują etapą nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istorijoje, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Naujasis elektrinis traukinys talpins daugiau keleivių – iki 200. „Lietuvos geležinkeliai“ žada, kad keleiviai keliaus tvariau ir patogiau: traukinys erdvesnis, yra daugiau vietos kojoms, įrengtos rozetės, traukinyje yra bistro zona, daugiau vietos skirta ir dviračiams.
„Iš tikrųjų, tai nėra žingsnis į priekį – tai keliolika žingsnių į priekį: ir komfortas, ir dydis, ir technologinis išpildymas. Kaip matėme, traukinys pritaikytas ir asmenims su negalia“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas.
Numatomas šio traukinio maršrutas – Vilnius–Klaipėda. Tačiau keleivius į Klaipėdą šis traukinys gabens tik kitų metų pabaigoje, atlikus visus reikalingus bandymus. Į Klaipėdą, žadama, keleiviai nuvyks per kiek daugiau nei 4 valandas. „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad, atnaujinus traukinių parką, augs ir keliautojų skaičius – kaip nutiko Estijoje.
Bus galima išbandyti 2026
Naujieji 15 traukinių trečdaliu papildys bei pakeis kai kuriuos iki 40 metų tarnaujančius traukinius. Naujasis modelis gali išvystyti 160 km/h greitį, tačiau dėl pasenusios ir netinkamos infrastruktūros Lietuvoje tokiu greičiu jis dar nevažiuos. Kelionių naujuoju traukiniu teks palaukti ir dėl neužbaigtų elektrifikacijos darbų.
„Turime trasą Vilnius–Klaipėda. Dalies darbų – vadinamojo Vilniaus mazgo – jau pabaigta. Poliai iki pat Klaipėdos sustatyti, beliko užtempti laidus. Planuojama visus darbus ir bandymus užbaigti iki kitų metų rugsėjo, o traukinius paleisti – spalį“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ grupės generalinis direktorius Evaldas Lazauskas.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, elektrinio traukinio eksploatacijos kaštai ketvirtadaliu mažesni nei dyzelinio. Vis dėlto 15 naujų traukinių ir jų aptarnavimo iki 2037-ųjų kaina siekia apie 225 mln. eurų. Skaičiuojama, kad projektas atsipirks per 30 metų.
„Tikimės, kad su aptarnavimu ir mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis, lyginant su dyzeliniais traukiniais, projektas bus naudingas. Jeigu jis nebūtų atsiperkantis, bankai mums neskolintų“, – sako E. Lazauskas.
Bankai „Lietuvos geležinkeliams“ paskolino pinigų traukiniams įsigyti iš įmonės, kuri anksčiau tiekė techniką ir Baltarusijos bei Rusijos geležinkeliams ir vis dar tęsia veiklą Baltarusijoje. „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija jokių ribojimų ar pažeidimų sutarčiai sudaryti nenustatė.
Traukinių gamybos sutartys sudarytos su Europoje registruota Šveicarijos bendrove. Elektriniai traukiniai gaminami Lenkijoje, juos gamina įmonė „Stadler Polska“, o elektriniai lokomotyvai – Ispanijoje, įmonėje „Stadler Valencia“. Sudarant sutartis užtikrinta, kad gamyboje nebus naudojamos rusiškos ar baltarusiškos kilmės dalys ar žaliavos, taip pat nebus dalijamasi jokia informacija.
Iki 2026 m. Lietuvoje bus elektrifikuotas 731 km ruožas, tai sudarys apie 28 proc. viso „Lietuvos geležinkelių“ tinklo. Kitomis kryptimis tvarias keliones užtikrins elektrobateriniai traukiniai, kurie dalį kelio įveiks naudodami kontaktinį tinklą, o likusią – baterijose sukauptą energiją.
Elektrobateriniai traukiniai kursuos maršrutais Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Marcinkonys (Varėna).
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
