Darbo portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė dalinosi, kad pagal darbo pasiūlymus būtų sudėtinga nustatyti, kokie atlyginimai yra siūlomi jaunimui, nes amžius gali diskriminuoti darbuotojų paieškos kriterijus. Dėl to, kalbant apie atlyginimus, ji sako, kad lengviau yra remtis realiai gaunamais, o ne darbo skelbimuose nurodomais atlyginimais.
Pasirodo, atlyginimų tyrimo „Manoalga.lt“ duomenimis, darbuotojų iki 24 metų atlyginimo vidurkis į rankas buvo 1 539 eurų, o intervalas 1 096 – 1 863 eurų (į rankas).
Kaip teigė R. Karavaitienė, „Sodros“ duomenimis, apie pusė darbuotojų iki 24 metų amžiaus uždirba nuo 1 039 iki 2 000 eurų (bruto), penktadalis uždirba iki minimalaus mėnesinio užmokesčio, penktadalis 2 000 – 3 000 eurų (bruto), ir 6 proc. – daugiau nei 3 000 eurų.
Kokių specialistų trūksta labiausiai?
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė rašė, kad šiais metais mechanikos, elektros, elektronikos, statybos inžinerijos technikų, gamybos meistrų ir brigadininkų, cheminių gaminių gamybos įrenginių operatorių, oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojų yra ieškoma daugiausiai.
R. Karavaitienė taip pat įvardijo, kokiose profesijose yra daugiausiai ieškoma darbuotojų.
„Daugiausiai trūkstamų darbo vietų yra programuotojams, gamybos linijų operatoriams, inžinieriams (statybos, gamybos, transporto), klientų aptarnavimo specialistams, vyr.buhalteriams, logistikos/transporto vadybininkams, šaltkalviams, mechanikams, gamybos darbininkams, pardavėjams, pardavimų vadybininkams, skyrių/padalinių vadovams (IT, technikos, statybos, finansų, gamybos, pardavimų), duomenų analitikams, finansų analitikams“, – komentavo ji.
Ateityje reikės daugiau mokytojų, medicinos darbuotojų
Kaip teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai M. Jankauskienė, ateityje reikės daugiau gydymo ir priežiūros specialistų – reikės daugiau medicinos darbuotojų, ypatingai slaugos ir priežiūros srityje. Augs mokytojų paklausa. Dėl mažėjančios pedagogų bendruomenės jau dabar yra susiduriama su mokytojų trūkumu.
Pavyzdžiui, šiuo metu vidutinis ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių klientų amžius – 41 m., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbu besidominčio – 44 m., o trečdalis ikimokyklinio, pradinio ar pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų – 50 m. ir vyresni asmenys.
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių 50-ies metų ir vyresnių asmenų yra du kartus daugiau nei tokio darbo pageidaujančio jaunimo (asmenų iki 30 m.). Šešiasdešimtmečiai (60 m. ir vyresni) sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį ieškančių pedagogo darbo: norinčių įsidarbinti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojais – 12 proc., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – 13 proc.
Kitas darbo rinkos ypatumas – didėjantis nuolatinio mokymosi poreikis (žinių atnaujinimas, mokymasis dirbti naujais įrankiais, nauji metodai, DI ir kt.). Dirbtinis intelektas neišvengiamai pakeis darbo rinką.
Trumpalaikėje perspektyvoje – galimi atleidimai, DI viską apsunkins
Išnykimo tikimybę, anot M. Jankauskienės, turi tokios profesijos kaip: klientų aptarnavimo atstovai, registratūros darbuotojai, buhalteriai ir finansų analitikai, draudimo agentai, marketingo/reklamos specialistai, vertėjai.
Jos teigimu, įmonės ieško kaštų mažinimo – dalis pareigybių gali tapti nebereikalingos. Ne visi darbuotojai yra pasiruošę pokyčiams – tie, kurie nesidomi naujomis technologijomis, rizikuoja prarasti konkurencingumą.
Ilgalaikėje perspektyvoje galimai atsiras naujų profesijų. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto treneriai, duomenų analitikos specialistai, etikos ir reguliavimo ekspertai, DI užklausų inžinierius, DI edukatorius/mokymo specialistas, mašininio mokymo inžinierius, DI produktų vadovas, DI konsultantas.
Abiturientai renkasi socialinius, IT, sveikatos ir kitus mokslus
„CV-Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė, paklausta, kokį profesinį kelią dažniausiai renkasi abiturientai, ji atsakė, kad populiariausios studijų kryptys nelabai keičiasi nuo praėjusių metų. Norintys įgyti aukštąjį išsilavinimą dažniausiai renkasi socialinius, informacinių technologijų (IT), sveikatos, vadybos, inžinerijos, ugdymo mokslus.
Anot specialistės, nors daugiausiai darbo skelbimų yra gamybos, paslaugų ir IT srityse, didžiausias studentų perteklius pastebimas rinkodaros, komunikacijos ir administravimo srityse.
„Įvertinus Lietuvos darbo rinkos specifiką ir sudėtį, artimiausiais metais išliks stabiliai aukšta transporto, medicinos, švietimo, technikos, technologijų ir IT, finansų, tvarumo ir energetikos srities darbuotojų paklausa. Labai gerai darbo rinkoje paklausos ir pasiūlos neatitikimą atspindi vienam darbo skelbimui tenkantis kandidatų kiekis.
Pavyzdžiui, šiuo metu „CV-Online“ tinklapyje daugiausiai darbo pasiūlymų (po kelis šimtus) skirta gamybos, paslaugų, IT, inžinerijos, finansų srities darbuotojams, tačiau didžiausi kandidatų srautai koncentruojasi kitose srityse: rinkodaros, komunikacijos, žmogiškųjų išteklių, valdymo, kultūros/meno, administravimo“, – dalinosi pašnekovė.
Studentų studijų pasirinkimų pokyčiai
Pasak R. Karavaitienės, pokyčiai, renkantis studijų programas, yra nežymūs. Šiek tiek padaugėjo besirenkančiųjų inžinerijos, IT ir matematikos mokslus. Taip pat šiek tiek sumažėjo besirenkančiųjų humanitarinius, menų ir žemės ūkio mokslus, tačiau, jei ši tendencija išliks, ateityje studijuojančiųjų pasiskirstymas geriau atitiks darbo rinkos poreikius.
„Pokyčiai renkantis studijų programas nėra labai ryškūs. Vos keliomis procentinėmis dalimis į vieną ar kitą pusę pasistumdė abiturientų kiekiai pagal studijų programas. Šiemet nors ir nežymiai, bet šiek tiek daugiau abiturientų (procentine išraiška) rinkosi inžinerijos mokslus, IT, matematikos ir ugdymo mokslus.
Nedidele dalimi sumažėjo pasirinkusių humanitarinius, menų, žemės ūkio mokslus. Skirtumai nėra drastiški, tačiau jei toks pokytis laikysis dar kelis metus, artėsime prie labiau subalansuoto ir darbo rinkos poreikius atliepiančio studijuojančių pasiskirstymo“, – akcentavo pašnekovė.
R. Karavaitienė atkreipė dėmesį, kad bene pats reikšmingiausias pokytis yra tai, kad šiemet gerokai daugiau abiturientų rinkosi studijas ne aukštosiose, o profesinėse mokyklose (inžinerijos, paslaugų, sveikatos priežiūros profesijas).
Specialistės nuomone, tai, kad keičiasi požiūris į profesinį mokymą ir jį vis dažniau renkasi ne tik abiturientai, bet ir persikvalifikavimo galimybėmis besinaudojantys brandūs darbo rinkos dalyviai, yra teigiamas išsilavinimo struktūros pokytis.
Paklausiausios profesijos didmiesčiuose
Kaip pastebėjo, M. Jankauskienė, 2025 m. II ketvirtį daugiausiai darbo pasiūlymų keliuose didmiesčiuose pateikta šių profesijų atstovams.
Čia pavaizduota 2025 m. II ketvirtį daugiausiai darbo pasiūlymų Vilniaus apskrityje.
Čia pavaizduota 2025 m. II ketvirtį daugiausiai darbo pasiūlymų Klaipėdos apskrityje.
Čia pavaizduota 2025 m. II ketvirtį daugiausiai darbo pasiūlymų Kauno apskrityje.
ŠMSM teigimu, daugiausiai populiarumo sulaukia medicina, teisė, ekonomika
Remiantis ŠMSM Komunikacijos skyriaus informacija, jie teigė, kad įprastai universitetuose populiarios yra socialinių mokslų, sveikatos mokslų, informatikos, inžinerijos, verslo ir viešosios vadybos studijų kryptys. Kolegijose, be šių studijų krypčių, yra populiarūs ir pedagogikos mokslai.
Tiesa, daugiausiai studentų pritraukiančios studijos yra tokios kaip medicina, teisė, ekonomika ir t.t.
„Konkrečiai daugiausia studentų pritraukia universitetinės medicinos, teisės, ekonomikos, programų sistemų, specialiosios pedagogikos ir logopedijos, teisės, statybos inžinerijos, veterinarinės medicinos studijų programos.
Taip pat pritraukia koleginės slaugos, tarptautinio verslo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, socialinio darbo studijų programos“, – rašė jie.
Studijų pasirinkimo tendencijos: nuo pedagogikos iki inžinerijos
Pasak ŠMSM atstovų, darbo rinkai neva reikia įgijusiųjų ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir profesinę kvalifikaciją. Artimiausiu metu paklausiausios išliks inžinerijos, informacijos ir ryšio technologijų, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės, paslaugų sektoriaus profesijos.
ŠMSM prie darbo rinkos poreikių prisitaiko įvairiais būdais: pagal rinkos poreikius arba skirdami stipendijas.
„Valstybės finansuojamas vietas tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio mokymo sektoriuose nustatome pagal valstybės, darbo rinkos poreikius. Pavyzdžiui, šiemet buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius slaugos, medicinos rezidentūros studijose, į jas siekiant pritraukti daugiau stojančiųjų.
Siekiant populiarinti pedagogikos studijas jau keletą metų skiriamos kelių šimtų eurų stipendijos pasirinkusiesiems prioritetines pedagogikos specializacijas (matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką)“, – papasakojo ŠMSM Komunikacijos skyrius.
Tiesa, į valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų planavimą ŠMSM yra įtraukusi regionų darbdavių atstovus, kurie kasmet kviečiami teikti savo siūlymus dėl kvalifikuotų darbuotojų poreikio konkrečiame regione: „Atsižvelgdamos į siūlymus, profesinio mokymo įstaigose veikiančios tarybos planuoja mokymo programų pasiūlą, nusistato valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų skaičius“, – paaiškino ŠMSM atstovai.
Jaunuoliai iš regionų turi tokias pat galimybes renkantis studijas
ŠMSM įvertino situaciją regionuose ir ar jaunuoliai iš mažesnių miestų taip pat turi tokias pat galimybes rinkti perspektyvias studijų programas.
„Aukščiausių akademinių rezultatų pasiekia ir į aukštąsias mokyklas stoja abiturientai tiek iš didmiesčių, tiek iš regionų mokyklų. Užtikrinant vienodas sąlygas siekti aukštojo išsilavinimo visiems to norintiems ir tam pasiruošusiems, pernai inicijavome antrąją konkursinę eilę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.
Tai yra atskira konkursinė eilė jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų grupių, ja naudotis gali stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai (kai abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę), turintieji neįgalumą, taip pat turintieji praktinės veiklos patirties ir trumpųjų studijų absolventai“, – patikino jie.
Kaip teigė ŠMSM, šiemet pagal šią eilę studijuoti valstybės finansuojamose vietose yra priimti 357 studentai, tai – 74 studentais daugiau nei pernai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
