Kritikos amerikiečiams žeria kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji sako iš arti stebėjusi NATO aroganciją, diktuojamą būtent Amerikos, kuri vertė sąjungininkus pirkti brangią amerikiečių ginkluotę, nors dabar paaiškėjo, kad reikėjo ne jos.
Prezidentė rėžė be užuolankų
D. Grybauskaitė pasisakė griežtai – šį kartą apie visą NATO aljansą.
„Per 10 metų savo kadencijos metų mačiau NATO aroganciją ir pranašumo jausmą. Tuomet manėme, kad esame pranašesni: turėjome geriausią įrangą, geriausius karinius pajėgumus. O po to gavome praktiškai popierinius dronus ir bandėme juos numušti lėktuvais, kainavusiais šimtus milijonų“, – kalba D. Grybauskaitė.
Anot prezidentės, Aljansas iki šiol nesugeba išmokti Ukrainos karo pamokų, nors vis dar įsivaizduoja esąs gerokai pranašesnis už rusų karo mašiną.
„Tai daugiausia kilo iš mūsų didžiausio partnerio. Mums buvo nurodyta pirkti įrangą, investuoti į labai brangią techniką, kuri buvo naudojama daugiausia trečiojo pasaulio pratybose. Niekas nežino, kokiais tikslais. Tai vis dar vyksta“, – sako prezidentė.
D. Grybauskaitė sako, kad Aljansas vis dar nesimoko iš ukrainiečių, kurie, jos vertinimu, dabar turi stipriausią kariuomenę Europoje. Ji kritikuoja, kad Vakarai ir toliau nori gaminti bei pirkti brangią ginkluotę. O ji, prezidentės teigimu, gali padėti nebent atgrasyti, bet ne kovoje ant žemės.
„Problema yra ta, kad Vladimiras Putinas nebuvo atgrasytas nei Ukrainoje, nei kitur. Jis nėra atgrasytas nei Europos, nei Jungtinių Valstijų. Tai reiškia, kad dabar mūsų prioritetas yra ne atgrasymas, o gynyba. Tai – visiškai kitokia situacija, kurioje dabar esame“, – pasakoja D. Grybauskaitė.
Ketina paramą nutraukti
Ilgą laiką Europos saugumu rūpinosi būtent Amerika, bet dabar Donaldas Trumpas reikalauja, kad europiečiai pasirūpintų savimi – ir toliau perkant amerikietišką ginkluotę. Europos pinigų Vašingtonas nori, bet žiūri, kaip sutaupyti mūsų žemyne.
Pentagonui peržiūrint išlaidas, ant plauko pakibo ir Baltijos saugumo iniciatyvos programa – ją norima nutraukti. Mūsų politikai ir diplomatai bando perkalbėti amerikiečius.
„Mes per senatorius, per Kongreso narius siekiame, kad būtų skirtas finansavimas. Tačiau, žinoma, žinome, kad viską lems administracijos sprendimai ir panašiai. Mes žinome, kad JAV pozicija tokia – jūs už savo saugumą turite susimokėti“, – kalba Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Pagal šią iniciatyvą Lietuva kasmet vidutiniškai gaudavo paramos už maždaug 60 mln. eurų. Vyriausybės nariai sako, kad tai nėra tokia suma, dėl kurios verta „draskytis marškinius“.
„Kai žiūrime į pinigus bendrame mūsų biudžete, suprantame, kad tai yra „mizeris“ – tai nėra dideli pinigai. Tačiau yra ir kita dalis – politinė, simbolinė“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Dėl finansavimo teks pasistengti
Politikai ramina – sprendimas nutraukti finansinę paramą dar nereiškia, kad Amerika nusisuka nuo Lietuvos ar Baltijos šalių.
„JAV pozicija yra labai aiški: jie finansiniuose klausimuose nemato didelės ideologijos, nemato didelės užsienio politikos, kai kalbama apie Europą. Europą jie mato kaip stiprų partnerį, kuris gali padaryti „ekstra“ ir dar daugiau“, – pasakoja K. Budrys.
„Labai vertiname Baltijos saugumo iniciatyvą – ji yra labai svarbi. Tačiau mūsų svarbiausias, kertinis tikslas yra pajėgų buvimas, ir būtent ten šiuo metu dedame didžiausias pastangas. Žiūrime, kokius dar papildomus sprendimus galėtume pasiūlyti“, – kalba krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Norėdamas sutaupyti Europoje ir daugiau dėmesio skirti Kinijai, Pentagonas peržiūri ne tik finansines programas, bet ir karių skaičių žemyne. Kitaip tariant – žiūri, kiek ir iš kokių šalių galėtų juos išvesti.
„Galima turbūt pajuokauti ironiškai, kad Rusija mums padeda – savo elgesiu ji rodo tiek nepatikimumą, tiek papildomą grėsmės suvokimą JAV administracijos akimis“, – sako D. Šakalienė.
„Amerika nemėgsta lūzerių – tai turime ir patys įsisavinti. Jei darome daug, gausime geresnę partnerystę. Ta linkme ir dirbame“, – pasakoja K. Budrys.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
