Praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja.
Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 56,9 atvejo 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 61 atvejį 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, pernai tuo pačiu metu (51-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo didesnis – 79,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Gydytojai pabrėžia, kad norintieji pasiskiepyti tą dar gali spėti padaryti pirmomis sausio dienomis, mat gripo epidemija piką dažniausiai pasiekia sausio antroje pusėje ir net vasarį. O imunitetui po vakcinos susiformuoti reikia bent 2 savaičių. Medikai pabrėžia – pasiskiepijęs žmogus gali susirgti, tačiau išvengs sudėtingų, net mirtinų komplikacijų.
Nors dar neseniai dėl didelio norinčiųjų pasiskiepyti antplūdžio valstybinių gydymo įstaigų atstovai tik gūžčiojo pečiais ir sakė vakcinų nebeturinčios, šiandien Valstybinė ligonių kasa ramina – dar gruodžio pirmomis dienomis buvo pristatyta nauja skiepų partija.
„Buvo pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko VLK. Per visą gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį – tai pirmas kartas, kai beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką.
VLK specialistai, gavę informaciją apie papildomą vakcinos poreikį iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), ieškojo ir rado galimybių operatyviai pristatyti papildomą vakciną į Lietuvą. Papildomoms gripo vakcinoms įsigyti prireikė 141 tūkst. eurų.
Norime pabrėžti, kad visos papildomos vakcinos jau pristatytos toms gydymo įstaigoms, kurios pateikė prašymus dėl poreikio. Tad pasiskiepyti norintys gyventojai, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją", – aiškino VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus patarėja Agnė Dmitrijevaitė.
VLK yra pasirašiusi pirkimo sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju dėl beveik 145 tūkst. dozių gripo vakcinos tiekimo (kurios pristatytos per du etapus spalį – lapkritį).
„Šis kiekis nurodytas pirkimo sutartyje ir atitiko gydymo įstaigų poreikį, kurį jos pačios, kaip ir kasmet, suplanavo dar 2019 m. sausio-vasario mėn. Tiekėjas, vykdydamas sutartį, į Lietuvą spalį pristatė 47 tūkst. dozių, kurias išvežiojo į gydymo įstaigas, likęs kiekis – šiek tiek daugiau nei 98 tūkst. dozių – Lietuvą pasiekė lapkričio pradžioje“, – aiškino A. Dmitrijevaitė.
Iš viso iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų 2019–2020 metų gripo sezonui buvo nupirkta ir pristatyta beveik 168 tūkst. gripo vakcinos dozių už beveik 1 mln. eurų. Vadovaujantis ministro patvirtinta Nacionalinę imunoprofilaktikos programa 2019–2023 metams, šiemet nupirkta keturvalentė vakcina nuo gripo.
Primenama, kad gripo vakcinų poreikį, skirtą rizikos grupių asmenų skiepijimui, ULAC nurodo pačios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tuomet patvirtinamas poreikis ir iš PSDF skiriama lėšų reikiamam gripo vakcinų kiekiui nupirkti.
Žiemą pasiskiepyti nevėlu
Portalui tv3.lt Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė yra pasakojusi, kad sveikiems pacientams, kurie nori pasiskiepyti nuo gripo, bet ir dėl įvairių priežasčių tą vis atideda, tikrai niekur „nepavėluos“ pasiskiepyti ir žiemą.
„Tiesiog pirmąsias dvi savaites po skiepo nereikėtų lankytis masinio susibūrimo vietose, kur didesnė žmonių koncentracija. Jeigu ir nespėtų visiškai susidaryti imunitetas, jau kažkiek vis tiek padėtų atsilaikyti prieš virusą“, – aiškino ji.
Gydytoja priminė, kad vyresnio amžiaus žmonėms geriau pasiskiepyti yra kiek vėliau.
„Kadangi vyresnių žmonių imunitetas išsilaiko trumpiau, o didžiausią gripo epidemijos pakilimą turime sausio, vasario, kovo mėnesiais, tai pasiskiepijus per anksti galima „išbarstyti“ imunitetą“, – aiškino gydytoja.
Skiepytis turėtų nesergantis, nekarščiuojantis, antibiotikų nevartojantis žmogus. Svarbu po skiepo bent dvi dienas nevartoti alkoholio. Taip pat persirgus sunkiomis ligomis būtų gerai bent porą savaičių pralaukti, nes tuo metu imuninė sistema yra jautri ir gali sureaguoti.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojama nupirkta gripo vakcina skiepijami rizikos grupių asmenys, kuriems susirgti gripu yra didžiausia tikimybė: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Be to, ligonių kasų kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Tad norintys pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys gyventojai taip pat turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Vis dėlto norintieji pasiskiepyti mokama vakcina nuo gripo tą gali padaryti ne visur – daugelis privačių gydymo įstaigų skiepijimo sezoną jau baigė. Tačiau tiek Vilniaus „Antėja“ laboratorijos, tiek Endemik klinikos atstovai tikino, kad mokamų vakcinų dar yra. Jų pasiūlyti galinti ir Antakalnio, Šeškinės poliklinikos.
„Endemik“ klinikoje skiepas kainuoja 18,90 eurų, Vilniaus „Antėja“ laboratorijoje keturvalentė „Fluarix tetra“ vakcina kainuoja 18 eurų. Poliklinikoje pasiskiepyti nuo gripo būtų galima už beveik 12 eurų. Svarbu tai, kad prieš skiepijantis būtina gauti šeimos gydytojo išrašą ir siuntimą.
ULAC, remdamasis naujausiu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimu, informuoja, kad dabartinis gripo sezonas (2019/2020m.) gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą. Šios prognozės siejamos su dabar daugelyje Europos šalių dominuojančia A tipo gripo viruso cirkuliacija: A tipo gripo virusas sudaro (71 proc.), o B tipo virusas trečdalį (29 proc.) šį gripo sezoną cirkuliuojančių virusų.
ULAC duomenimis, 2018–2019 sezono metu nustatytas 49 661 gripo atvejis, mirė 26 žmonės. Valstybės lėšomis pasiskiepijo kiek daugiau nei 129 tūkst. gyventojų, savo lėšomis – kiek daugiau nei 29 tūkst. žmonių.
Portalas tv3.lt jau rašė, kokio gripo galima tikėtis šiais metais.
Būtinos gripo profilaktikos priemonės:
• kruopščiai plauti rankas;
• laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo higienos;
• grūdintis, būti fiziškai aktyviems;
• gerti daug skysčių, valgyti daugiau vaisių ir daržovių;
• laikytis darbo ir poilsio režimo;
• vengti kontakto su sergančiu asmeniu;
• sergant neiti į darbą, o vaikų neleisti į ugdymo įstaigas.
