Algirdas Igorius, LRT laida „Savaitė“
Prieš pat sausio 13-ąją parlamento vadovė Loreta Graužinienė netikėtai įregistravo Seime įstatymo projektą, kuriuo buvusios Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui siūloma suteikti valstybės vadovo statusą ir numatyti prezidento turimas privilegijas.
Vos prieš porą mėnesių ta pati L. Graužinienė buvo nurodžiusi suskaičiuoti, kiek kainuoja profesoriaus apsauga, mat teisiškai apsauga negali būti skiriama. Ne visi Seimo nariai tiki Darbo partijos ir jos pirmininkės nuoširdumu, kad išties siekiama to, kas viešai deklaruojama. Konservatorių partijos vicepirmininkas Jurgis Razma sako, kad siūlymai ir balsavimas parodys, ko iš tikrųjų siekia L. Graužinienė ir jos vadovaujama Darbo partija. Jis nuogąstauja, kad gali būti siekiama pažeminti V. Landsbergį, kuris ne kartą kritikavo šią partiją ir jos buvusį lyderį.
Keisti įstatymus būtų nekorektiška
Vilniaus Universiteto docentas Vaidotas Vaičaitis teigia, kad 1990-aisiais, 1992-aisiais Aukščiausios Tarybos Pirmininkas de facto vykdė valstybės vadovo funkcijas. Tačiau, esą būtų nekorektiška taisyti Prezidento ir Prezidento rentos įstatymus. Be to, 2002-aisiais Konstitucinis Teismas šią dilemą jau yra sprendęs.
„Konstitucine, teisine prasmėmis visi kiti pareigūnai ar buvę pareigūnai negali būti prilyginami prezidentui, nes jis pagal Konstituciją – tiktai vienas toks išskirtinis pareigūnas“, – sako dr. doc. V. Vaičaitis.
Pasak valdančiųjų socialdemokratų partijos frakcijos nario Juliaus Sabatausko, neįmanoma persikelti laiko mašina ir po 22-ejų metų, kada baigėsi Aukščiausiosios Tarybos kadencija, pakeisti tuomet asmenų turėtus statusus, taip, kaip ir kunigaikščių, praėjus kuriam laikui, negalėtume vadinti prezidentais.
„Ta logika vadovaujantis reikėtų imti ir keisti laikinąjį pagrindinį įstatymą. Deja, mes gyvename 2014 metais, dabar galioja LR Konstitucija, priimta tautos referendumu 1992-aisiais. Ir, deja, ta pati Konstitucija yra aiškiai pasakiusi, kad į visus tuos klausimus atsako Konstitucinis Teismas, kuris jau pasisakė prieš 12 metų“, – naujai įregistruotą įstatymo projektą komentuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
2009-aisiais prezidentu paskelbė generolą
Tačiau panašus precedentas jau yra buvęs, kai 2009-aisiais kovo 11-ąją Seimas Partizanų ginkluotųjų pajėgų vadą generolą Joną Žemaitį pripažino ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. Pasak konstitucinės teisės specialisto V. Vaičaičio, generolas gali būti vadinamas valstybės vadovu, bet ne prezidentu.
„Pagal deklaraciją, 1949 metų generolas J. Žemaitis būtų galėjęs laikinai eiti prezidento pareigas tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę“, – pabrėžia teisininkas.
Jam pritaria ir J. Sabatauskas: „Lietuva tuo metu buvo aneksuota ir okupuota. Jo paskelbimas prezidentu po daugelio metų irgi neatitinka tų kriterijų. Negalime, praėjus dešimtmečiams, keisti ir įvardinti tuos žmones ar tuos reiškinius taip, kaip mes dabar juos suprantame.“
Konservatoriai balsuos „už“
Jau dabar aišku, kad, svarstant L. Graužinienės siūlymą Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti prezidento statusą ir prezidentines privilegijas, Seime kils daug ginčų, nes frakcijos šiuo klausimu turi skirtingas nuomones. Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcija, be abejo, palaikytų tokį siūlymą.
„Pasirūpinti savo buvusių vadovų statusu turėtų būti valstybės garbės reikalas, tuo labiau tokių vadovų, kurie yra esmingiausiai prisidėję prie nepriklausomybės atkūrimo“, – įsitikinęs Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas J. Razma
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas sako, kad būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimą.
„Nebūtinai tas kelias, kuris pasirinktas, yra teisingiausias, nes prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Tiesiog reikėtų įstatymu atskirai numatyti, kokios yra konkrečios Aukščiausios Tarybos Pirmininko garantijos. Tai būtų vienetinis atvejis“, – kitokį situacijos sprendimo būdą pateikia Eligijus Masiulis.
Tuo metu socialdemokratai šį klausimą žada aptarti frakcijoje.
„Aš labai abejoju, ar frakcija balsuotų už šį projektą“, – nurodo J. Sabatauskas.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys spėja, kad šiuo klausimu frakcijoje kils įtemtų diskusijų.
„Kyla tam tikrų minčių, pamąstymų, ar tai – prasminga. Tuo labiau, kad žiūrime į vieno žmogaus klausimą. Aš pats nesu didelis tokių privilegijų ir įstatymų“, – tvirtina V. Gapšys.
Įžvelgia galimą pažeminimą
Parlamentaras J. Razma abejoja Seimo Pirmininkės nuoširdumu teikiant projektą V. Landsbergiui suteikti prezidento statusą.
„Jeigu jau dabar V. Gapšys kalba priešingai nei Darbo partijos pirmininkė, tai panašu, jog čia iš tikrųjų esama politinių žaidimų. Galime turėti situaciją, kad eilinį kartą šis valstybei be galo nusipelnęs žmogus gali būti ir pažemintas“, – nuogąstauja J. Razma
Politologas Lauras Bielinis sako, kad gali atsitiktai taip, kad menamas siekis išaukštinti V. Landsbergį galiausiai virs karikatūra.
„Galime teigti, kad tai – ne visai siekis padėti, išaukštinti arba pakelti V. Landsbergio statusą. Rezultatu gali tapti savotiška valstybės, visuomenės ir V. Landsbergio santykio karikatūra“, – pastebi L. Bielinis.
Panašu, jog Seimo Pirmininkė, inicijuodama diskusijas ir siūlydama V. Landsbergiui prezidentines privilegijas, priešingai – gali panaikinti dabar teikiamą apsaugą ir transportą, paaiškėjus, kad tam nėra teisinio pagrindo.
Konservatorius J. Razma baiminasi, jog gali būti siekiama suvesti sąskaitas su tiesiai kalbančiu ir kritikos Darbo partijai bei jos buvusiems ir esamiems lyderiams negailinčiu V. Landsbergiu.
Be to, „darbiečiai“, būdami tikri, kad konservatorių elektoratas ir taip niekada už juos nebalsuos, atkreips galimo savojo elektorato dėmesį į egzistuojančią neteisybę ir kovą su privilegijomis. Pastaruoju metu L. Graužinienė panašią retoriką yra itin pamėgusi, pavyzdžiui, kad, įsivedus eurą, žmonės ims badauti. O kur dar sukeltas chaosas Seime ir galimybė pasisakyti visiems ir apie bet ką, tik ne apie tai, kas svarbu gyventojams ir valstybei.
