Du aršūs konkurentai – to paties likimo: kodėl jie neveda savo partijų į Seimą

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis. 

Ramūnas Karbauskis. Gabrielius Landsbergis (nuotr. Fotodiena.lt)

Iki šiol jau kelios partijos yra viešai pareiškusios, kad būtent jų partijų pirmininkai bus sąrašo lyderiai šių metų Seimo rinkimuose. Jau aišku, kad Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą ves Gintautas Paluckas, o Lietuvos liberalų sąjūdį – Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Slėptis už kitų“

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) sąrašo lyderio rolę nusprendė patikėti ne partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, o Seimo narei konservatorei Ingridai Šimonytei, kuri nėra TS-LKD narė.

G. Landsbergis tokį pasirinkimą argumentavo sakydamas, kad „krizių, populizmo ir apatijos laikotarpiais mums reikia politikų, kurie savo kompetencija, aiškiu kalbėjimu ir svarbiausia – tvirtu vertybiniu stuburu padėtų susigrąžinti pasitikėjimą valstybe“.

REKLAMA

Analogiškai visai neseniai pasielgė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, savo sąrašo lyderiu išrinkdama premjerą Saulių Skvernelį. Tokį pasirinkimą LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis aiškino politiko žinomumu ir visuomenės palaikymu.

Tiesa, kiek anksčiau R. Karbauskis yra sakęs, kad, jei S. Skvernelis nesutiktų vesti partijos sąrašo rinkimuose, jis pats būtų sąrašo lyderiu.

Matydamas, kad ne visas partijas rinkimuose ves jų pirmininkai, G. Paluckas savo „Facebook“ paskyroje juokavo: „Madoj, nūnai, slėptis už kitų. Pajėgių eiti vesti nereikia“.

(Ne)populiarūs lyderiai

Vis dėlto konservatorių ir valstiečių pasirinkimą rinkimų sąrašo lyderio vietą patikėti ne partijų pirmininkams, o nepartiniams politikams galima paaiškinti paprasčiausiais reitingais.

Naujausi visuomenės nuomonės reitingai rodo, kad G. Landsbergis – vienas iš trijų nepalankiausiai visuomenės vertinamų politikų. G. Landsbergį 26 proc. respondentų vertina palankiai, 64 proc. nepalankiai, rodo Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15–25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Nuo vasario politiko palaikymas krito 8 procentiniais punktais.

Gabrielius Landsbergis

„Baltijos tyrimai“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė pastebi, kad G. Landsbergis visada buvo nepopuliariausių politikų aukštumose. Jos teigimu, pastaraisiais mėnesiai partijos lyderio palaikymas krito, nes visuomenė galėjo pasigesti jo aktyvumo valdant pandemijos sukeltą krizę.

„Galbūt dėl to, kad aktyvumo trūko. Jeigu žiūrime vertinimus, tai labiausiai nuo vasario mėnesio pasikeitė I. Šimonytės, G. Landsbergio ir prezidento Gitano Nausėdos reitingai. Tie, iš kurių kaip ir tikėtasi, matyt, didesnio aktyvumo ar žodžio, o gal ir oponavimo tam, ką Vyriausybė darė. 

Žmonės aiškiai matė ne Seimo, o Vyriausybės žmones. Iš Seimo pozicijos, pavyzdžiui, Viktoro Pranckiečio nesimatė. Praktiškai iš politikų buvo matomi Aurelijus Veryga ir S. Skvernelis, ir Linas Linkevičius, dar Vilius Šapoka truputį. O kitų politikų ar partijų atstovų, ar opozicijos praktiškai nebuvo, tas ir atsiliepė“, – tv3.lt kalbėjo R. Ališauskienė.

Tuo metu R. Karbauskis šiuo metu septintoje vietoje tarp nepalankiausiai vertinamų šalies politikų. 31 proc. respondentų jį vertina palankiai, 59 proc. – nepalankiai. Vis dėlto R. Ališauskienė pastebi, kad karantino metu partijos lyderio reitingas kiek pagerėjo.

„Pagerėjo keturių žmonių – S. Skvernelio, A. Verygos ir Viktoro Uspaskicho. V. Uspaskichas šitoje vietoje truputį iškrenta iš konteksto, bet jis pradėjo rinkiminę kampaniją baigiantis karantinui. Po karantino buvo programos pristatymas, tai, matyt, į tai sureagavo. O R. Karbauskis vis tiek, jis dėl įvaizdžio pagerinimo turėtų būti dėkingas A. Verygai ir Skverneliui, vis tiek jo partijos žmonės“, – sakė sociologė.

<a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'>Ramūnas Karbauskis</a></a></a></a></a> (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Pirmoje vietoje pagal nepalankiausią visuomenės vertinimą – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (16 proc. respondentų jį vertina palankiai, 61 – nepalankiai). Antroje vietoje – Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis (24 proc. vertina palankiai, 55 proc. – nepalankiai). 

Patys sau išsikasė duobę

Dalies partijų sprendimą sąrašo lyderio poziciją patikėti ne partijos pirmininkui, o žmogui iš šalies Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sieja būtent su itin prastais dalies pirmininkų reitingais.

„Yra pakankamai rimta politinių partijų problema dėl to, kad mes galime matyti, kaip šitos partijos ir jų rinkiminės kampanijos yra pakabintos ant vienų asmenų, kurie nėra nei partijų nariai, nei partijų vadovai. Tokia situacija yra ir konservatorių atveju, ir valstiečių atveju. Tai kažką gero pasako apie tuos pačius asmenis, kad jie yra tokie svarbūs, kad jie yra rimti žaidėjai. 

Bet apie politines partijai tai nepasako tiek daug gero. Mes matome, kad yra problema, kad tradiciškai partijų vadovai yra traktuojami kaip ir potencialūs premjerai sėkmės atveju. Dabar, ką mes matome, kad realiai partijų vadovai visai visuomenėje nepriimami kaip galimi premjerai“, – tv3.lt kalbėjo R. Urbonaitė.

Jos teigimu, problema, kad dalies partijų vadovai yra nevertinami kaip potencialūs premjerai, yra ir partijų silpnumo pasekmė, ir pasekmė to, kad ilgą laiką partijos rinkimuose bandė pritraukti nepartinius žmones iš šalies. Būtent taip nutiko, kai 2016 metais LVŽS pakvietė S. Skvernelį į savo gretas ir užleido jam sąrašo lyderio poziciją.

„Tai dabar prisižaista iki to, kad partijos tampa pakabintos ant tam tikrų asmenų apsisprendimo, nepartinių asmenų, kurie ir tampa pagrindiniu deguonies šaltiniu“, – pastebėjo R. Urbonaitė.

LVŽS savo rinkimų sąrašą vesti patikėjo S. Skverneliui, nors dar prieš Covid-19 pandemiją visuomenė jį, kaip politiką, vertino labiau neigiamai nei teigiamai. Anot R. Urbonaitės, valstiečiai paprasčiausiai nebeturėjo iš ko rinktis.

„Galima iškelti tokį klausimą su gana aiškiu atsakymu – kas iš valstiečių dabartinės frakcijos potencialiai galėtų tapti sėkmės atveju premjeru be Sauliaus Skvernelio? Atsakymas nėra sudėtingas, manau. Tiesiog kol kas tokių žmonių nėra ir jie per šiuos ketverius metus tokių žmonių ir nesugebėjo užsiauginti. Neatsirado ryškių asmenybių jų gretose, išskyrus turbūt kelis, bet jų ryškumą nulemia ne kažkoks pasirengimas, o kiti dalykai“, – sakė politologė.

Rima Urbonaitė

Nėra kuo pakeisti pirmininkus

Paklausta, ar tokiu atveju visuomenėje, o kartais ir partijos gretose nepopuliarūs pirmininkai neturėtų pasitraukti iš pirmininko posto, R. Urbonaitė pastebi, kad nebūtinai yra, kuo tokius pirmininkus pakeisti.

„Norinčių į pirmininkus yra, bet galinčių tai daryti tinkamai yra tikrai nelabai daug. Tai čia yra tokia problema. Nes, tarkime, Gintautą Palucką partija vertina gerai. Bet kalbant apie pirmininką-potencialų premjerą, jau kyla kitos problemos. Aišku, galbūt ir yra dabar ta formulė bandyti būti pirmininku, kuris partijos viduje yra priimamas, o į premjero postą siūlyti kažką kito“, – svarstė politologė.

Tiesa, ji pripažįsta, kad po šiųmečių rinkimų ne vienos partijos vadovui gali tekti pergalvoti savo vadovavimą ir galbūt pasitraukti. 

„Socdemai yra neblogoje pozicijoje teoriškai, bet, jeigu rinkimai susiklostytų ne taip palankiai ir galbūt net pats Gintautas Paluckas kokioje vienmandatėje praloštų, kiltų daug klausimų dėl jo lyderystės. Nes partijos pirmininkas turi būti lyderis ne tik partijos gretose, jis turi būti lyderis, turintis autoritetą visuomenėje. Gintautas Paluckas šito autoriteto vis dar neturi“, – sakė R. Urbonaitė.

Anot politologės, nesėkmės rinkimuose atveju atsakomybę turėtų prisiimti ir partijos pirmininkas ir sąrašo lyderiu pasirinktas asmuo.

„Šiaip tai turėtų abu. Nes šiuo atveju G. Landsbergis siūlo Šimonytei vesti sąrašą, tai vadinasi, jau jis prisiimti dalį atsakomybės. Tiek vienas, tiek kitas turėtų tai daryti. Tokiu atveju, kaip dabar potencialiai matome su konservatoriais“, – kalbėjo politologė.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.


Rašyti komentarą...
I
Ineta
2020-07-16 11:13:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu jo Simonyte vel privadovautu ,kaip anaismetais su Kubiliumi ,o dabar su Landzbrrgiuku.Idomu kuo jie taip verziasi i valdzia.Matyt patiko pensininku pensijas naudoti .Zmones atsibuskit
Atsakyti
-7

G
Gal
2020-07-16 13:25:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
todėl,kad pas juos kiti tikslai,ne Lietuvai dirbti,bet savo kapitalą didinti,o tai geriau atlikti už kito nugaros.
Atsakyti
-3

N
Nu jo
2020-07-16 15:31:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Straipsnio neskaiciau, bet i antrastes klausima galiu vis tiek atsakyti: pirmas - per daug gudrus (cia apie Karbauski), kitas - per daug durnas ( cia apie broileri).
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų