linas linkevičius

Socialiame tinkle „X“ fiksuojamas masinis įsilaužimas į vartotojų paskyras, tarp jų – ir į Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje Lino Linkevičiaus. Programišiai taip pat įsibrovė į žymių žmonių, įmonių, organizacijų paskyras. „Tai yra nulaužta paskyra“, – skelbiama visų paskyrų, į kurias buvo įsibrauta, žinutėse.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh nužudymas Teherane ne tik gali išplėsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose, bet ir turės neigiamos įtakos Irano reputacijai. „Tai smūgis pačiam Iranui, jų patikimumui, jų įvaizdžiui, nes jie neapsaugojo savo svečio, kuris atvyko į prezidento inauguraciją“, – „Delfi“ TV laidoje teigė L. Linkevičius.

Dainų konkurse „Eurovizija“ šiemet Lietuvai atstovausiantis Silvester Belt gegužės 5-osios popietę praleido Lietuvos Respublikos Garbės konsulate Švedijoje. Dainininką šiltai priėmė ambasadoriai, sutiko lietuvių bendruomenė. „Luktelk“ Malmėje skambėjo švedų kalba – dainos priedainį simboliškai sudainavo susirinkusieji. Silvestro Beltės šokėjai mokė kūrinio choreografijos, galiausiai svečiams buvo patiekti gėrimai ir lietuviškos vaišės.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius ironiškai atsiliepė apie vadinamąjį Krymo (Kerčės) tiltą.  Socialiniame tinkle X diplomatas užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus gali sugriauti neteisėtai pastatytą statinį. „Jei kas nors dar nespėjo nufotografuoti Kerčės tilto, vadinasi, laiko dar yra“, – rašė L. Linkevičius. Rusija suskubo reaguoti Kremliaus reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad „NATO artėjimas prie Rusijos sienų ir priešiška Aljanso šalių retorika yra priežastis imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti“.  Kalbėdamas apie tariamus grasinimus „neutralizuoti“ Kaliningradą, jis pažymėjo, kad Kaliningradas yra Rusijos regionas ir taip bus visada.

Švedijos narystės NATO procese JAV vaidmuo „labai svarbus“, o gynybos pokyčiai Šiaurės regione – ne tik lūžis Suomijai ir Švedijai, „bet ir mums visiems“, sako paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje Linas Linkevičius.

Po beveik trejus metus trukusios „atšalimo“ pertraukos buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje. Prezidentas Gitanas Nausėda dekretą dėl šio paskyrimo pasirašė gruodžio 19 dieną. Pagal jį, L. Linkevičius naujas pareigas pradės eiti sausio 15 dieną. L. Linkevičius užsienio reikalų ministro pareigas ėjo dvi kadencijas iš eilės – nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų.

Amerikos Senate respublikonai padarė tai, ką ir žadėjo – užblokavo paramos Ukrainai skyrimą. Bidenas prieš pat balsavimą dar kreipėsi į politinius oponentus siūlydamas susitarti ir nepasiduoti Putinui, bet tai nepadėjo. Amerikiečiai paramą dar gali patvirtinti, bet Kyjivo atsargos nenumaldomai senka. Ukrainiečiai lieja apmaudą, o Kremlius dėl to neslepia džiaugsmo.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar siūlyti į ambasadorius Švedijoje skirti buvusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Jei tam pritars Ministrų kabinetas, o vėliau ir šalies vadovas, L. Linkevičius šias pareigas pradėtų eiti nuo kitų metų sausio 15 dienos.

Buvusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių siūloma skirti Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje. Tai nurodoma trečiadienį Užsienio reikalų ministerijos registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Jį ambasadoriumi siūloma skirti nuo kitų metų sausio 15 dienos. Ambasadorių skyrimo procesas viešu paprastai tampa Vyriausybei įregistravus teisės aktų projektus, susijusius su kandidatūros teikimu prezidentui.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. Ar reikėtų įvesti naują mokestį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. „Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Jau praėjusią savaitę Lietuvą ir kitas Baltijos šalis gąsdino nepagrįstas kiekis pranešimų apie užminuotus pastatus. Tokių laiškų sulaukė net mokymo įstaigos – mokyklos ir darželiai, iš kurių buvo evakuojami vaikai.   Ko siekiama vienu metu siunčiant sprogimais grasinančius pranešimus visose Baltijos šalyse? Ir kiek tikėtina, kad gali būti imamasi kitokių puolimų, TV3 žinių „Dienos komentare“ pasakojo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Dešimtys lietuvių iš Izraelio pasiekė Lietuvą. Grįžo ir keliasdešimties piligrimų grupė. Jie neslepia, kad į Lietuvą grįžo ne tik su Dievo, bet ir klebono, kuris juos globojo, pagalba.  Apie tai, kaip lietuviai pabėgo iš karo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Jiezno klebonas Rolandas Bičkauskas.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakankamai „atšalo“, kad galėtų vadovauti ambasadai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjo jau ne metai, o visi treji, ir manau, kad turėdamas tokią patirtį ir, man atrodo, visiškai aišku, kad politinėje veikloje jis kaip ir nebeketintų dalyvauti, manau, kad susidarė tokios prielaidos, kad ponas L. Linkevičius galėtų užimti vienos iš ambasadų vadovo vietą“, – BNS Lenkijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.

Prezidento Gitano Nausėdos prieš kelerius metus nustatytas „atšalimo“ laikotarpis buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui baigiasi – jo kandidatūra jau svarstoma tarp ketinamų skirti ambasadorių. BNS žiniomis, jai trečiadienį pritarta Seimo Užsienio reikalų komitete (URK). Svarstymų dėl eksministro kandidatūros oficialiai nepatvirtina nei Seimo URK nariai, nei kandidatūrą teikianti Užsienio reikalų ministerija.

Rugsėjo pradžioje Rumunijos pasienyje nukritus Rusijos kariniam dronui, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad NATO turėtų į tai sureaguoti ir duoti tam tikrą atsaką. „Turi būti daugiau nei susirūpinimas, nes susirūpinimas Rusijai nedaro jokio įspūdžio – jį daro tik konkretūs veiksmai ant žemės“, – lrt radijui pirmadienį teigė L. Linkevičius. Jis pabrėžia, kad NATO atsakas neprivalo būti karinis – anot jo, yra įvairių būdų pasiųsti žinutę.

Jungtinės Valstijos ilgai buvo paramos Ukrainai lyderės. Tačiau artėjant prezidento rinkimams Respublikonų stovykloje vyrauja nuotaikos, kad reikia mažinti paramą Ukrainai. Birželį atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. respublikonų sako, jog JAV Ukrainai skiria per daug paramos.

Jungtinės Valstijos ilgai buvo paramos Ukrainai lyderės. Bet ar artėjantys JAV prezidento rinkimai ir skeptiškos respublikonų kandidatų ir jų simpatikų nuotaikos Ukrainos atžvilgiu gali kardinaliai pakeisti situaciją? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Rytų Europos studijų...

Ambasadorius ypatingiesiems pavedimams, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius aštriai sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad karas esą nesibaigs tol, kol Vakarai nenustos bandę nugalėti Rusiją. „Lavrovas vėl grasina, kad karas nesibaigs tol, kol Vakarai nustos bandyti nugalėti #Rusiją. Pavargome aiškinti, kad Rusija niekam nereikalinga, niekas nenori turėti nieko bendro ir net šlykštisi ją liesti.

Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime nuskambėjo gera žinia apie Švedijos narystę Aljanse. Kokių dar svarbių žinių – ir gerų, ir blogų – mums atneša šis išskirtinis Vakarų sąjungininkų pasitarimas? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalba buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Atvykote tiesiai iš ten, kur dabar vyksta NATO viršūnių susitikimas.

NATO aljanso vadovų susitikimai iš išorės atrodo kaip gerai sureguliuoti renginiai, bet iš tiesų uždaruose posėdžiuose pasitaiko įvairiausių nutikimų, apie kuriuos viešai nepranešama. Paprastai siekiama, kad dėl pagrindinio dokumento – vadovų deklaracijos ar komunikato – būtų suderėta dar iki viršūnių susitikimo ambasadorių lygyje, tačiau pasitaiko atvejų, kad derėtis tenka net prezidentams ar premjerams. O tada pasakoma visko.

Lietuvos politikai jau daugiau nei metus negali pasirašyti susitarimo dėl užsienio politikos, ilgą laiką vyko vyko aršios diskusijos dėl vokiečių brigados, skaldo ir skirtingi požiūriai į Kiniją. Ar sugebėsime susitarti viduje prieš liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja du buvę užsienio reikalų ministrai – Audronius Ažubalis ir Linas Linkevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Naciai pasižymėjo metodiškai naikindami kitas tautas, o apie Holokaustą žino visas pasaulis. Tačiau rusai tai darė dar šimtus metų iki Hitlerio ir jų galvose Rusijos viršenybė prieš kitas tautas seniai įsišaknijusi, o Putino režimas sėkmingai perėmė iš Hitlerio daugybę kitų dalykų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Prancūzijos prezidento pasisakymai dėl Europos saugumo ir Jungtinių Valstijų sukėlė reakcijų bangą. Kiek reali Emmanuelio Macrono puoselėjama Europos strateginės autonomijos idėja ir kokios galime sulaukti Jungtinių Valstijų reakcijos, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Vladimiro Putino pareiškimas, kad iki liepos Baltarusijoje dislokuos taktinį branduolinį ginklą, sukėlė nemažai šurmulio. Netruko pasigirsti teorijų, kad iki šio rudens tuo ginklu bus smogta Lietuvai ir Lenkijai. Kiek tokie svarstymai realūs, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Pastaruoju metu girdime įvairių teorijų.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešai apkaltino Rusijos Federaciją nuolat bandant pavogti istorinę Ukrainos tapatybę. „Kyjivas buvo anksčiau už Maskvą, bet Rusija nuolat vagia Ukrainą. Siekdama pavogti istorinę tapatybę, ji pavogė nuopelnus laimėjus Antrąjį pasaulinį karą, pavogė vietą [Jungtinių Tautų] Saugumo Taryboje, o dabar vagia teritoriją. Tai nėra supervalstybė, tai super problema“, – „Twitter“ rašė Linkevičius.

Praėjusią savaitę Vokietija paskelbė, kad tiek leis kitoms šalims, tiek pati tieks Ukrainai „Leopard 2“. Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į Ukrainą siųs savo tankus „Abrams“. Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ buvę užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Petras Vaitiekūnas diskutavo, kaip ši nauja ginkluotė pakeis karo eigą ir ar galime tikėtis, kad bus siunčiami naikintuvai.

Trečiadienį Vokietija paskelbė, kad tiek leis kitoms šalims, tiek pati tieks Ukrainai „Leopard 2“. Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į Ukrainą siųs savo tankus „Abrams“. Kaip ši nauja ginkluotė pakeis karo eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę užsienio reikalų ministrai: Linas Linkevičius ir Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Antradienį Lenkijos kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina, krito raketa, pražudžiusi du civilius. Dėl įvykio NATO ambasadoriai pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Nors tyrimas vis dar vyksta ir pareigūnai neskuba kaltinti Rusijos, ekspertai perspėja, kad rusams net ir neprisidėjus prie šio įvykio, tai dar nereiškia, kad ateityje gali neįvykti kas nors panašaus, todėl elgtis reikia kietai.

Po to, kai Kremliaus pakalikai Ramzanas Kadyrovas ir Jevgenijus Prigožinas viešai supeikė Rusijos kariuomenės vadovybę, Vladimiras Putinas suteikė Kadyrovui aukštesnį karininko laipsnį.  TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įvardijo kelias galimas tokio poelgio priežastis.  Ar tai reiškia, kad Putinas pradėjo veikti prieš savo paties generolus? Man pirma mintis, kad jis taip pasielgė todėl, jog jo nepradėtų pulti.

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.

NATO viršūnių susitikimas Madride keičia Europos karinį veidą. Tiek Lietuva, tiek mūsų kaimynai sulauks daugiau karių ir karinės technikos iš JAV. Tai leidžia jaustis ramiau, kai dėl apriboto prekių tranzito į Kaliningradą, Rusija vis dar grasina Lietuvai ir kalba apie totalinį karą su Aljanso šalimis. Tačiau neramina gandai, kad Europos Komisija visgi nusileis Kremliui ir leis atidaryti tranzitą per Lietuvą.

Kaliningrado tranzitas įžiebė konfliktą tarp dviejų prezidentų. Dalia Grybauskaitė negirdi griežtos Gitano Nausėdos pozicijos derantis su Europos valstybių lyderiais dėl sankcionuotų prekių tranzito į ir iš Kaliningrado. G. Nausėda kerta atgal, aiškina, kad D. Grybauskaitė nieko nežino ir išvadino prezidentę profesoriaus Vytauto Landsbergio kopija.

Uždraudus tranzitu gabenti Europos Sąjungos sankcijų sąraše esančias prekes į Kaliningradą, iš pykčio virpantis Kremlius vadina tai grubiausiu tarptautinės teisės pažeidimu ir žada reaguoti. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ramina ir sako, kad Ukrainoje vargstančiai Rusijai būtų neracionalu kelti bangas NATO teritorijoje. Pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Sankcionuotų prekių tranzitui į Kaliningradą draudimas sukėlė tikrą audrą.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį ir privertė imtis agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu. Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...

NATO mums suteikia saugumo garantą ir prireikus būtų imtasi visų gynybos veiksmų, tačiau ramiai jaustis negali niekas, teigė Linas Linkevičius. Buvęs užsienio reikalų ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad nepaisant visko NATO pagalba abejoti neturėtume. Ar mes galime būti linksmi ir sakyti, kad karas ne pas mus, mes NATO nariai ir esame saugūs? Krykštauti niekam nėra priežasčių, juo labiau, kad agresorius kėsinasi į visos Europos saugumo pamatus, visą sistemą.

Šiomis dienomis vyksta virtinė aukščiausio lygio susitikimų. Ketvirtadienį Briuselyje apie karą Ukrainoje kalbėjosi NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto lyderiai. Šiuo tikslu į Europą atvyko Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

Jau daugiau nei tris savaites niekaip paimti Ukrainos negalintis Vladimiras Putinas išvis sužvėrėjo – raketomis ėmė žudyti ką tik gimusius kūdikius ir besilaukiančias mamas, tam, kad įvarytų baimę ukrainiečiams ir priverstų juos kapituliuoti. Kokių dar taktikų gali imtis Kremlius, aptarė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Pasaulis atsidūrė per vieną žingsnį nuo katastrofos, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusų kariai apšaudė didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šis įvykis turėtų pagaliau pažadinti Vakarų lyderius, vis dar nesiryžtančius tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ukraina prieš visą Rusiją kovoja viena.

Atskirų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų bendravimas su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka kenkia Bendrijos vienybei ir gali būti išnaudotas Minsko režimui siekiant politinės naudos, sako Lietuvos ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.

Į naująjį TV3 sezoną laida „Pasaulis pagal moteris“ grįžta su trenksmu. Jau pirmojoje sezono laidoje žiūrovų lauks neeilinis pokalbis su be galo stipria moterimi, kuriančia istoriją. Būtent taip galima pavadinti Svetlaną Cichanouskają – anglų kalbos mokytoją, kuri netikėtai tapo politike. Laidoje viešės ir dar vienas ypatingas svečias, padėsiantis atskleisti šios moters asmenybę – buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuva jau nupirko atgalinius bilietus beveik 20-čiai nelegaliai į Lietuvą patekusių irakiečių, jie sutiko savanoriškai grįžti į savo šalį, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.  „Naujas pozityvus posūkis – Irako piliečiai, nelegaliai patekę į šalį birželį, jau pradėjo palikti Lietuvą savanoriškai, kai Lietuvoje apsilankė aukšto lygio Irako užsienio reikalų ministro delegacija – jie įtikino kai kuriuos žmones palikti Lietuvą savanoriškai.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.