Atvykote tiesiai iš ten, kur dabar vyksta NATO viršūnių susitikimas. Sakykite, kokios geresnės, o gal ir blogesnės naujienos girdisi iki šiol, išskyrus tai, kad Švedija taps NATO nare?
Jau ir tai labai džiugu, nes vakar, kai girdėjome visus pareiškimus, komentarus, buvo sunku patikėti, nors ir tada sakiau, kad įtampa visada būna iki paskutinės minutės. Čia toks turkų stilius ir pabaiga gali būti sėkminga, bet ne visada žinosime, o dažniausiai nežinosime, kas ten buvo pažadėta. Na, bet svarbiausia pats rezultatas tikrai pakėlė nuotaiką.
O žinote, kas buvo pažadėta?
Aš tikrai nežinau. Švedijos premjero pareiškimo, kad jie įsipareigoja vykdyti tuos įsipareigojimus, to tikrai nepakako Erdoganui.
Bet ir šito NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimai labai panašūs, kuriuos buvo įsipareigoję vykdyti ir anksčiau. Aš kalbu apie 2 proc. gynybai ir apie tuos 300 tūkst. greito reagavimo karius. Panašu, kad dabar apie tai nebus nuspręsta.
Šiuo aspektu lūžis jau yra įvykęs. Pavyzdžiui, dėl regioninių planų jau buvo sutarta iki tol. Aišku, tai yra tik rėmas, kurį reikia užpildyti turiniu, o tai nėra paprasta. Oro policija, pavyzdžiui, mes žinome kas ten ką keis per sekančius du metus, tai čia taip pat bus sudėtos labai konkrečios pajėgos į visą tą regioninį planą. Taip pat, kas yra tos gynybos elementas – tai rotacinis gynybos modelis. Kas mums yra labai svarbu, kad oro policija transformuotųsi į oro gynybą. Dabar įvyko lūžis Vokietijoje, na, gal dar ne iki galo, gal dar tik žodžiais, įsipareigojimais, bet vis tiek – tai didžiulis lūžis.
Mes vis kalbame apie lūžius, bet ne apie rezultatą. Rezultatas toks, kad po Krymo aneksijos Rusijos išlaidos gynybai padidėjo 10 kartų daugiau, negu Vakarų sąjungininkų išlaidos gynybai, tai mes turėtume žiūrėti ir lyginti.
Rezultatas irgi buvo. Pavyzdžiui, kai net Donaldas Trumpas mosikavo kumščiu visiems ir grasino, tai po jo šitų grasinimų gynybos biudžetai išaugo įvairiose šalyse, reiškiasi, juda tie dalykai. Jie juda vangiai, lėtai ir šitas krūvis neturėtų būti tik ant amerikiečių pečių. Tai gerai, kad prezidentas Bidenas mandagesnis, bet šiaip to negali būti, turime dalintis.
Mandagus prezidentas Bidenas sakė, kad svarstys Ukrainos narystę NATO tada, kai baigsis karas. Kaip čia yra, ką jis turi galvoje?
Čia kaip kas supranta. Gal teisingiau tai būtų formuluoti, kol Ukraina bus išlaisvinta. Tai būtų tiksliau, apie ką mes kalbame, nes Ukraina nežada eiti į Rusiją, ji nori išvalyti savo okupuotą, aneksuotą teritoriją. Ir tai būtų statusas, kad Ukraina kontroliuoja savo sienas ir po to būtų galima spręsti apie kitus politinius žingsnius, tame tarpe ir integraciją į NATO, tokia seka, o ne atvirkščiai. Pavyzdžiui, jeigu dabar kvietimas yra, bet priimti karo metu negalima ir patys ukrainiečiai tą supranta, bet jie nori matyti kas po to, kas jų laukia po karo.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
