rima urbonaitė

Kauno apygardos teismui pirmadienį priėmus apkaltinamąjį nuosprendį Jonavos rajono merui, socialdemokratų žvaigždei Mindaugui Sinkevičiui, žlugo socialdemokratų viltys skirti jį rimtesnėms politinėms pareigoms: pavyzdžiui, siūlyti jį į premjerus, jeigu partijai pavyktų gerai pasirodyti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė Lietuvos publikai yra neblogai pažįstama, nes ketvirtus metus vadovauja Vyriausybei ir jau antrąkart kandidatuoja prezidento rinkimuose. Politikė yra žinoma kaip neieškanti žodžio kišenėje ir turinti greitą reakciją, tačiau I. Šimonytės, kaip ir kiekvieno žmogaus, karjeroje esama ir paslydimų. Daugeliu atvejų būtent klaidos ir bei reakcija į jas geriausiai atskleidžia asmenybę.

Iki prezidento rinkimų liekant vis mažiau laiko, atrodo, kad jie dar net neįsibėgėjo. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, nes daugelis tiki prezidento Gitano Nausėdos pergale – net jo konkurentai.  Visą Gitano Nausėdos kadenciją ir jo rinkiminę kampaniją politologė aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Nors Lietuvos prezidento rinkimai jau ant nosies, daugelis pasigenda kandidatų aktyvumo.

Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei trys savaitės, o rinkimai atrodo tik įsibėgėja. Tačiau politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, kad daugelis tiki prezidento Nausėdos pergale – net jo konkurentai. Štai pagal apklausas premjerė Ingrida Šimonytė kovoja dėl patekimo į antrą turą ir pergalė jai neprognozuojama. Politologė sako, kad premjerė susigadino savo gerą įvaizdį, o dabar daugelis ją mato pavargusią ir neretai piktą.

Gabrielius Landsbergis po 5 mėnesių pertraukos pagaliau susitiko su Gitanu Nausėda. Ar panašu, kad prezidentas ir ministras tikrai deda pastangas susitarti dėl ambasadorių ir kur link tie nesutarimai veda, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologė Rima Urbonaitė. Pokalbį G. Landsbergis vertina pozityviai, bet sprendimų dėl ambasadorių nėra.

Politologai sutaria, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas nedalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose ir remti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą yra logiškas žingsnis, kurį buvo galima nuspėti. Visgi jie mano, kad šis „socialdemokratų reveransas“ nebūtinai išpildys partijos lūkesčius. Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, socialdemokratai greičiausiai ėjo pragmatišku keliu, taupydami partijos resursus.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrą kartą patikėjo Ingrida Šimonyte ir išleido ją į lenktynes dėl Daukanto rūmų. Visgi ekspertai netiki premjerės šansais 2024 m. prezidento rinkimuose. Pasak jų, I. Šimonytė „susitepė valdžia“, jos reitingai prasti, tad net ir 2019 m. pasiektą rezultatą pakartoti bus itin sunku.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad sieks antrosios kadencijos. Ar rinkimų favoritas jau aiškus? O gal iššaus netikėtas „juodasis arkliukas“? Kokios intrigos mūsų laukia 2024 m. prezidento rinkimuose? Apie šią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad sieks antrosios kadencijos. Ar rinkimų favoritas jau aiškus? O gal iššaus netikėtas „juodasis arkliukas“? Kokios intrigos mūsų laukia 2024 m. prezidento rinkimuose? Apie šią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad prezidento posto siekiantis Ignas Vėgėlė rinkimuose turi neblogus šansus, tačiau teigia jo prisistatyme pasigendanti turinio. „I. Vėgėlė turi neblogus šansus patekti į populiariausiųjų ketvertuką. (...) Jis tikrai nebus šitų rinkimų uodegoje. Man jis yra šiek tiek juodasis arkliukas vis dar. Ar šitas arkliukas gali nujoti pakankamai toli? Manau, kad taip.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešai susipliekė Vyriausybės susitarime. Ar tai rodo vis aštrėjančius Laisvės partijos ir konservatorių santykius? Ar tai rinkimų kampanijos pradžia? Ar vis dar egzistuoja valdančioji koalicija?  Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Mykolo Romerio universiteto politologai – Rima Urbonaitė ir Virgis Valentinavičius.

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad ji grįš. Internete jau atsirado peticija, kurioje renkami parašai dėl D. Grybauskaitės dalyvavimo prezidento rinkimuose. Ar D. Grybauskaitė visgi galėtų ryžtis sugrįžimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Pirštinę Gitanui Nausėdai prezidento rinkimuose norėtų mesti ir konservatoriai, tačiau jų garsių pavardžių perspektyvos smarkiai ribotos. Ką atskleidžia naujausios gyventojų apklausos ir kokių staigmenų gali pažerti artėjantys Seimo rinkimai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologė Rima Urbonaitė.

Antradienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė savo metinį pranešimą, kuriame nepagailėjo kritikos Vyriausybei, tačiau ne kartą padėkojo parlamentui dėl vieno ar kito sprendimo. Politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad vis dėlto šalies vadovas tuo pačiu pasakydavo, kad tų sprendimų nebūtų be jo paties indėlio. Tai ekspertė vadina pasiruošimu artėjantiems rinkimams.

Seimas antradienį atmetė konservatorių sugalvotą scenarijų skelbti priešlaikinius parlamento rinkimus kaip atsaką į savivaldą krečiantį čekučių skandalą. Po nesėkme pasibaigusio balsavimo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad prie šio klausimo grįžtama nebus. Dabar jis tikina, jog ir Vyriausybė nebūtinai pasitrauks.

Visuomenė liko labai nustebusi, kai premjerė Ingrida Šimonytė, jau ne kartą gynusi savo ministrus, net ir po čekių skandalo pareiškė pasitikinti švietimo ministre, o po kelių dienų su Gabrieliumi Landsbergiu išplatino laišką, kuriame teigia, esą ministrė buvo sudeginta ant sakralinio laužo. Rinkėjai ėmė stebėtis, kur dingo konservatorių žadėti aukšti moralės standartai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją peršantis Gabrielius Landsbergis užsitraukė ne tik daugelio politikų ir rinkėjų nemalonę, bet susilaukė ir savo paties senelio Vytauto Landsbergio kritikos. Profesorius konservatoriams išplatino laišką, kuriame tvirtina, kad mandatą gavę politikai turi dirbti toliau. Pasak jo, „ritualinis susideginimas“ tik džiugins Lietuvos nedraugus. Viešai lyderius kritikuoja vis daugiau konservatorių, prabilo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, pagal kurią nuo kitos kadencijos žymiai padidės darbo užmokestis Seimo nariams, ministrams bei premjerui.

Šimonytė patenkino Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį palaiminti prezidentui. Premjerė nurodė, kad naujo kandidato į ministrus nesiūlys, nes nusprendė bet kokiu atveju baigti Vyriausybės darbą – arba su išankstiniais Seimo rinkimais, arba su atsistatydinimu. Toks ultimatumas jau spėjo nustebinti ir koalicijos partnerius ir opoziciją, premjerės elgesį kai kurie politikai jau lygina su mažo vaiko kaprizais. „Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.

Konservatorių prezidiumas nusprendė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei tam nebus pritarta – svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Kaip toliau klostysis ši situacija? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Buvusio Kauno miesto tarybos nario Povilo Mačiulio pasitraukimas iš prezidento patarėjo pareigų atrišo šalies vadovui Gitanui Nausėdai rankas, nes iki šiol jis negalėjo aštriau kritikuoti Vyriausybės dėl jos narių galimai neskaidriai naudotų lėšų dirbant savivaldoje, sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Kilus skandalui, kai paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigus dar dirbdama Kauno miesto taryboje galimai savinosi ir švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, penktadienį – valdančiųjų tyla. Pati ministrė iš posto nesitraukia, tačiau klausimų kelia ir premjerės Šimonytės elgesys. Prieš užimdama pareigas Šimonytė dievagojosi, kad susikompromitavusių ministrų jos Vyriausybėje nebus, o jei toks ar tokia nesitrauktų, esą atsistatydintų ji pati.

Besiplečiantis pinigų grobstymo savivaldybėse skandalas yra absoliutus cinizmas, sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, mokesčių mokėtojų pinigus nusisavinę politikai turėtų galvoti ne apie narystės partijose stabdymą, o apie mandato atsisakymą, pinigų grąžinimą ir baudžiamąją atsakomybę.

Išlaidas slepiantys politikai savivaldoje, sisteminės spragos įstatymuose, šimtai tūkstančių eurų nieko nepakeitusiems rinkimams.  Kas už visa tai turėtų prisiimti atsakomybę? Ką būtina pakeisti? Kaip politikų elgesys įtakos žmonių pasitikėjimą savivalda ir nacionaline valdžia? Kam ir kokias klaidas reikia išsitaisyti iki kitų metų rinkimų? MRU politologė Rima Urbonaitė ir visuomenininkas Andrius Tapinas apie visa tai diskutuos „Dėmesio centre“ šįvakar 19.30 val.

Po kone 30-ies metų Lenkų rinkimų akcijos vienvaldystės Vilniaus rajono meru oficialiai tapo socdemas Robertas Duchnevičius. Jo ir tarybos narių priesaikas laimino net dvasininkas, vienybės visiems įkvėpti bandė Česlovas Juršėnas, tačiau Lenkų rinkimų akcija nusiteikusi aiškiai demonstruoti, kas rajone turi daugumą. Partija tikina, kad socdemas meras vis dar nepasiūlo darbų programos, todėl taryba darbo normaliai vis dar nepradeda.

Savo komentarais apie stojimą į Komunistų partiją prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė dar daugiau klausimų, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, prezidentas painiojasi savo paties atsakymuose ir veliasi į sau labai nepalankią padėtį.

„Dėmesio centre“ – prezidento Gitano Nausėdos atsakymai, kodėl jis 1988 m., jau prasidėjus atgimimui, įstojo į komunistų partiją ir to nenurodė kandidatuodamas į prezidentus. Kaip tai gali pakeisti visuomenės požiūrį į prezidentą? Ar šis biografijos faktas gali sutrukdyti tapti prezidentu antrai kadencijai? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinsis M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Prieš antrąjį rinkimų turą dalies rajonų rinkėjams nėra aišku, iš kurių kandidatų jie galės rinktis. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) šalinant kandidatus, o teismui juos grąžinant, kyla chaosas. Kas čia vyksta, tv3.lt naujienų portalo laidoje diskutavo buvusi VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė ir politologė Rima Urbonaitė. Ponia Matjošaityte, atrodo, kad Anykščių ir Visagino rinkėjai kiekvieną dieną sprendžia, ką rinksis, iš vis naujų kandidatų. Vieną dieną iš vienos poros, kitą iš kitos.

Olego Šurajevo elgesys Seime kelia diskusijas ir aistras. Komiko ir visuomenininko elgesį ir patekimo į Seimą aplinkybes jau aiškinasi ir Seimo kanceliarija, ir policija. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad nors komiko elgesys kelia abejonių, kai kurie politikai taip pat pademonstravo, kad neatitinka aukštų tautos atstovams keliamų elgesio standartų.  Antradienį O. Šurajevas Seime filmavo jo kritikuojamus parlamentarus, uždavinėjo jiems klausimus ir palydėjo komentarais.

Rinkimų chaosas tęsiasi – anksčiau iš antrojo turo pašalinti Dalia Štraupaitė ir Kęstutis Tubis grąžinti. Ar VRK pirmininkė turėtų prisiimti atsakomybę? Ar tai nepakenks pasitikėjimu rinkimais ir demokratija? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šiemet priderėjo nemenkas skaičius politikos naujokų, kurie nusprendė iškart tapti merais ar savivaldybių tarybų nariais. Tačiau dalis jų, panašu, net neįsivaizduoja, kas yra politika ir su kuo ji valgoma. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Partijos ir rinkiminiai komitetai rinkėjus prie balsadėžių viliojo ne tik pažadais, bet ir labai žinomais veidais: sportininkais, aktoriais, dainininkais ir kitomis į politiką nusprendusiomis pasukti įžymybėmis.

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Jau šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miestų merus ir tarybų narius. Turbūt mažiausiai intrigos žada Kaunas, kur pergalę tiek apžvalgininkai, tiek patys kauniečiai žada dabar mero kėdę šildančiam Visvaldui Matijošaičiui. Kauno gyventojų simpatijų dabartinis vadovas nepraranda net krečiant įvairiausiems skandalams. Politologė Rima Urbonaitė dėl to meta akmenį į konservatorių daržą.

Su informacijos apie Kristijonui Bartoševičiui gręsiančius kaltinimus nutekinimu susijęs skandalas – nieko naujo Lietuvos politinėje padangėje. Nuskambėjo ne vienas atvejis, kai košės prisivirę politikai slėpdavo tiesą iki paskutinės sekundės, o priremti prie sienos užkirsdavo kelią bet kokioms komisijų sudarymo galimybėms. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Su kiekvienais savivaldos rinkimais socialdemokratų pozicijos didžiuosiuose šalies miestuose vis silpnėja. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per pastaruosius savivaldos rinkimus socdemų kandidatų sąrašai rinko nedaug balsų, o kadangi kalbama apie narių skaičiumi didžiausią partiją visoje Lietuvoje, tokie rezultatai atrodo itin nejaukiai.

Buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus istorija pareikalavo net neeilinės Seimo sesijos. Bet ar ji mus bent kiek priartino prie tiesos? Apie tai – TV3 žinių „Dienos komentaro“ pokalbis su politologe Rima Urbonaite. Kas šioje istorijoje jums kelia didžiausia graudulį? Turiu pripažinti, kad istorija, aišku, neeilinė. Istorija jau yra teisėsaugos darbas. Didžiausią graudulį kelia ne teisėsaugos darbas, bet tai, kas vyksta pačiame Seime, kiek buvo sugebėta šitą klausimą politizuoti.

Į savivaldybių merus ir tarybas kandidatuoja 109 milijonieriai, o turtingiausiu išlieka valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio turtas viršija 26 milijonus eurų. Daugiausia kandidatų milijonierių – būtent valstiečių ir konservatorių gretose. Politologams toks verslininkų potraukis valdžiai kelia abejonių, kokiu tikslu jie nori užimti kėdes savivaldoje. Gūžčioti verčia ir teistų kandidatų skaičius, tokių – net pusė tūkstančio.

Dabartiniam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui nusprendus nebebandyti ir vėl tapti sostinės vadovu, intrigos, kas jį pakeis, tik daugėja. Favoritu įvardijamas ilgametis Vilniaus vadovas Artūras Zuokas, kuris prieš tai dukart pralaimėjo R. Šimašiui. Politologai tikina, kad vilniečiai esą rinksis dešiniųjų kandidatą, tačiau abejonių kelia tiek liberalų, tiek ir kitų dešiniųjų rinkėjų nusivylimas dabartinio mero antra kadencija. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Vilniaus mero rinkimų netikėtumu tapo Mykolas Majauskas. Jam paskelbus apie savo kandidatūrą, konservatorių rinkėjams teks labai pagalvoti už ką balsuoti. Tuo labiau, kai pats politikas skelbiasi, kad už jį balsuotų daugiau rinkėjų nei už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Valdą Benkunską. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mykolas Majauskas – antrą kartą laimę tapti Vilniaus meru bandantis Seimo narys.

Į antrą vietą prezidentiniuose reitinguose pasroviui įplaukusiam Ignui Vėgėlei politiniai vandenys drumsčiasi. Naujausia apklausa rodo, kad politikos naujoko populiarumas pasmuko, jį vėl lenkia premjerė Šimonytė. Politologai tai vertina vienareikšmiškai – Vėgėlė laimę bando kapstydamasis praeityje, tačiau žmones kamuoja jau kitos problemos nei skiepai ir kaukės. Ne ką mažiau klaustukų ir dėl pačios Šimonytės.

Nedidelių politinių partijų išnykimas iš žemėlapio nėra nematytas dalykas. Kaip pavyzdį galima prisiminti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. O pastaruoju metu prasti ženklai ryškėja Laisvės partijos horoskope. Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino konservatorių sprendimą Mykolą Majauską atleisti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo pareigų ir pašalinti iš konservatorių partijos. Jis teigė, kad nėra sąžininga per parlamentarą „pervažiuoti volu“. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė įvertino tokį prezidento pasisakymą. Savo nuomonę apie jį išsakė ir konservatorių partijos narė Paulė Kuzmickienė.

Rusija užpuolė Ukrainą pražudydama dešimtis tūkstančių nekaltų civilių. Vis tik nuo Krymo aneksijos Ukraina ruošė tiek kariuomenę, tiek savanorius, nes buvo suprasta, kad iš tokios kaimynės gali sulaukti bet ko. Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje daug kam kilo klausimas, o kaip karui esame pasiruošė mes. Dabar aišku viena, kad norint pasiruošti kuo geriau, pradėti ruoštis reikia kuo anksčiau.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Opozicija jau surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas vyksta ne tik fronte, bet ir informacinėje erdvėje. Propaganda nepaiso sienų ir iš vienos valstybės lengvai keliauja į kitas. Kokia propaganda plinta Lietuvoje, kokius pasakojimus Rusija bando tiražuoti, kaip juos atpažinti ir neapsigauti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos specialistas ir atsargos karininkas kovai su dezinformacija Mažvydas Kunevičius.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas iš 21 nepaprastosios padėties susirinkimo praleido 10. Taip pat esą buvo pagautas meluojantis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbinta politologė Rima Urbonaitė teigė, kad tai kelia labai daug klausimų, o R. Pocius vis labiau atrodo įklimpęs.