Apie tai, ar po „sistemos supurtymo“ viskas liks, kaip buvę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.
Po vakar dienos balsavimo ir Ingridos Šimonytės pareiškimo, jūsų požiūriu, ar aišku dėl to, kas dabar bus?
R. Bogdanas: Šimonytė, kiek ją pažįstu, yra žmogus, siekiantis konkrečių rezultatų, tuo ji panaši į Grybauskaitę. Ji dabar turėjo kelis labai aiškius tikslus. Švietimo srityje, kaip sakė Nerija Putinaitė, ministrė Šiugždinienė dirbo daugiausiai iš paskutinio dešimtmečio ministrų ir jos pastangomis buvo pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo reformų iki 2030 m., kad nebūtų taip, jog pasikeitus valdžiai viskas būtų pradėta iš naujo. Šį tikslą sustabdė.
Toliau, Vyriausybėje seniai guli parengtas mokesčių reformos projektas, bet jis nekeliauja į Seimą, nes negalima surinkti daugumos. Mokesčių reforma, kuri yra sukurta skaidrinti sistemą ir yra Europos Komisijos reikalavimas Lietuvai, yra būtina sąlyga, jog mes, tai yra Lietuva, gautų lėšų iš ES gaivinimo fondo. Tai yra 2,2 mlrd. eurų. Šį konkretų tikslą ir vėl strigdo. Kai pagalvoji, kaip jai užkerta galimybę pasiekti tai, kas yra reikalinga šaliai, galų gale I. Šimonytė ir sako, jeigu taip, tada bučkis.
Visada galvoju, kad net blogose situacijose reikia ieškoti gerų išeičių. Viena išeitis – Šimonytė gali pasiekti tai, ką ji norėtų pasiekti taip: arba ji išeina, arba Seimas praleidžia mokesčių reformą. Tai būtų įmanoma su koalicija. Manau, jog tai viena iš galimybių. Politikoje niekada nebūna taip, kad kažkoks vienas svertas suveikia. Veikia daug svertų ir kai jų yra daug, tik tada įvyksta pokytis. Jeigu Šimonytei kažkokie dalykai stabdys darbą, ji gali pasakyti „viso gero“. Ji nesėdės darbe dėl to, kad sėdėtų.
Kodėl galvojate, jog dar nėra aišku, kokią Vyriausybę turėsime?
R. Urbonaitė: O kas, jei I. Šimonytė visomis pastangomis prezidiume įtikinės ją paleisti? Ar mes tikri, kad ji dabar nenori padėti atsistatydinimo pareiškimo? Šitas noras niekur nedingo ir jeigu ji dės pastangas, ar kalbės ultimatumų kalba, mes galime turėti jos atsistatydinimą, o jei mes turime jos atsistatydinimą, tada atsistatydina visa Vyriausybė.
Tada mes turime prezidentą, kuris gavęs pranešimą apie tai, paveda laikinai eiti pareigas ministrams ir arba tam pačiam, arba kitam asmeniui laikinai eiti premjero pareigas. Tada prezidentas turi 15 dienų pateikti naują ministro pirmininko kandidatūrą, šią kandidatūrą teikia tvirtinti Seimui. Jis turėtų teikti tą kandidatūrą, kuri sutarta Seimo daugumos.
Konstitucinio teismo nutarimai implikuoja, jog čia prezidento manevro laisvė nėra visiškai be jokių ribų, tai reiškia, kad jam reikės dirbti su Seimu, ieškoti bendros koalicijos. Bet mes nežinome, kas būtų, jei kelis kartus Seimas nepritartų prezidento teiktai ministro pirmininko kandidatūrai. Tada dirba laikinoji Vyriausybė, bet tada reikia teikti ir teikti naujas kandidatūras, reikia ieškoti sprendimų.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
