rima urbonaitė

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, BNS kalbinti politikos ekspertai mano, jog Konstitucija turėtų būti keičiama juos įteisinant, bet tam gali būti sudėtinga sutelkti politinę valią. „Aš manau, kad turbūt turėtų atsirasti konsensusas, kad tiesioginių merų rinkimų reikia, bet kur gali būti iššūkis, tai sutarti dėl teksto, kuris būtų tame 119 straipsnyje, kaip jis turi būti pakeistas.

Premjerės Ingridos Šimonytės teiginys, kad pajutusi, kad konservatorių frakcija jos nebepalaiko, keltų klausimą dėl tolimesnio vadovavimo Vyriausybei, sukėlė nemažai emocijų ir diskusijų. Šias kalbas paaštrino ir smarkiai kritę tiek ministrės pirmininkės, tiek valdančiųjų reitingai. Tiesa, ekspertai įsitikinę, kad tai nėra realus ketinimas.

Nors dauguma naujienų pastaraisiais mėnesiais sukasi aplink koronavirusą ir jo valdymą, itin didelę dalį informacinio lauko užima ir Laisvės partija bei jos pasiūlymai. Pirmą kartą į Seimą patekusios politinės jėgos idėjos sulaukia daugybės prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje. Ekspertai teigia, kad Laisvės partijos veikloje matomas lengvas chaosas, o nesantaikos kibirkščių gali kilti ne tik su koalicijos partneriais, bet ir partijos viduje.

Nors pastaraisiais mėnesiais daugelis naujienų susijusios su koronavirusu ir karantinu, didelę dalį informacinio lauko užima ir diskusijos dėl Laisvės partijos siūlomų projektų. Partnerystė, Tautinių mažumų įstatymas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, pataisos dėl neapykantos kalbos. Visi šie klausimai sukėlė diskusijų virtinę viešojoje erdvėje, tiesa, nuo kai kurių Laisvės partija jau atsitraukė.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Netylant diskusijoms, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) – premjerė ar prezidentas – ekspertai tai įvertino kaip natūralų politikų pasistumdymą smėlio dėžėje. Visgi įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento gali paaštrėti. Puse lūpų kalbama apie galimą parlamentinį tyrimą dėl prezidento veiklos, o kai kurių politikų lūpose jau nuskambo žodis „apkalta“. Ne pirmą savaitę netyla diskusijos dėl to, kas turėtų vykti į EVT.

Ministrų kabineto formavimas lėtai stumiasi į priekį. Prezidentas paskirtajai premjerei užsimena apie jam netinkančius kandidatus, o I. Šimonytė kalba, kad gali būti svarstoma ir apie ministerijų persidalijimą tarp koalicijos partnerių. Ekspertai mano, kad prezidentas neturi viršyti savo įgaliojimų, o Vyriausybės tvirtinimas turėtų vykti greičiau, ypač, kai už lango siaučia pandemija.

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda turėtų susitikti su visai kandidatais į ministrų postus ir netrukus paskelbti savo verdiktą. Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, jog preizdentui atmetus kurį nors kandidatą į ministrus centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Šį pirmadienį aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ svečiuosis žurnalistas, publicistas Andrius Užkalnis ir politologė Rima Urbonaitė, kurie kalbės apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia atėjus naujai valdžiai. Į ką tik išrinktą Seimą žengs visas būrys laisvės ištroškusių Laisvės partijos narių, kurie sieks daugybės laisvių. Laisvės – kanapei, laisvės – vienos lyties santuokoms, laisvės alkoholiui, laisvės šaldomiems embrionams, laisvės.... lūšims Latvijoje ir dar daug visokių kitokių laisvių.

Dauguma politinių partijų savo rinkimų programas pristatė dar vasarą, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) delsė. Vis tik po ilgo laukimo partija savo puslapyje paskelbė programą. Tačiau tai ne partijos kurta vizija, kaip ji, jei laimėtų rinkimus, dirbtų ketverius metus, o Vyriausybės ir atskirų ministerijų parengti valstybiniai dokumentai.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Tautinių mažumų gynėjai Seime – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – į 2016 m. parlamento rinkimus ėjo su glėbiu pažadų pasirūpinti labiausiai nuskriaustais. Tačiau politikoje, kaip pastebi politologai, neveikia principas „tam davė, tam davė“, todėl dalis „lenkų“ frakcijos pažadų taip ir liko popieriuje.

Politologų nuomone, metinis Gitano Nausėdos pranešimas buvo gana šabloninis, atitinkantis tokių kalbų žanrą. Ekspertai pasigedo konkretesnių minčių, kurias užgožė šabloninės frazės. Pasak jų, gerovės valstybė vis dar yra svarbiausias G. Nausėdos retorikos akcentas, o pirmasis jo metinis pranešimas – tarsi atskaitos taškas, kuris parodys, ar per prezidento kadenciją jam pavyks pasiekti gerovę Lietuvoje.

Birželį Lietuvoje jau bus siūloma atšaukti nuo kovo 16 d. paskelbtą karantiną. Visgi, dalis ribojimų virs rekomendacijomis ir žmonių prašoma samoningumo saugant savo ir kitų sveikatą. Nepaisant to, jau netrukus gyventojus vis gausiau pasieks įvairios papildomos ir naujos išmokos, žarstomi pažadai, kaip bus stiprinamas verslas. Pokalbis apie tai, kuri politinė partija per pandemiją susikrovė didžiausius politinius dividendus su politologe Rima Urbonaite.

Įtakingų verslo organizacijų atstovų sulaikymas, ekspertų nuomone, rodo, kad susitarimai tarp politikų ir interesų grupių vis dar vyksta „po kilimu“. Politologai tvirtina, kad rezonansinis įvykis gali būti naudojamas artėjančiai rinkimų kampanijai, o įtakingų verslo asmenų sulaikymas gali būti ne tik teisėsaugos tyrimo, bet ir vykstančių povandeninių politinių kovų išdava.

Iš valdančiųjų pusės nesiliauja skrieti priekaištai Prezidentūrai. Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ginantis valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis tikina, kad Prezidentūra per patarėjus veikė prieš ministrą J. Narkevičių. Tačiau šalies vadovas G. Nausėda puolė ginti savo komandą. Politologai šioje istorijoje taikiniu mato ne prezidento patarėjus, o patį G. Nausėdą ir įvardijo versiją, kodėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilo nesutarimai.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atrodo nepajudinamas kaip uola, bet koks skandalas jam - tarsi vanduo nuo žąsies. O valstiečių lyderiai nieko nepaisydami mūru stoja už ministrą, nesvarbu kas benutiktų. Tad kodėl premjeras Saulius Skvernelis taip gina savo ministrą? Ekspertai tvirtina, kad šaknys slypi kur kas giliau nei asfaltuojamas keliukas, vedantis į premjero namus.

Prezidento Gitano Nausėdos kantrybė baigėsi: davęs laiko Jaroslavui Narkevičiui išsispręsti problemas, šiandien jis pareiškė, kad terminas baigėsi ir ministras privalo trauktis iš posto. Tačiau nei Narkevičiui, nei už jį mūru stojantiems „valstiečiams“ Prezidento patarėjo žodžiai įspūdžio nepadarė. Valdantieji tvirtina, kad prieš Lenkų rinkimų akciją vykdomas organizuotas puolimas.

Praėjo lygiai šimtas dienų nuo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai imasi vertinti, kaip prezidentui pavyko susidoroti su iššūkiu vadovauti valstybei. Vieni jų vis dar nemato skirtumo tarp ekonomisto G. Nausėdos ir prezidento G. Nausėdos, kiti atkreipia dėmesį, kad tai, kas jam padėjo laimėti rinkimus, dabar tapo pagaliu ratuose.

Naujienų portalo tv3.lt studijoje pokalbis tema „Kas mūsų laukia kituose Seimo rinkimuose?". Interviu viešnia – politologė Rima Urbonaitė. Visą pokalbį stebėkite gyvai.

Lipdyta ir perlipdyta valdančioji koalicija vėl turi naujus partnerius – nuo R. Žemaitaičio pabėgusius ir savo frakciją įkūrusius buvusius „tvarkiečius“. Keturios frakcijos suraitė parašus po „tarpfrakciniu“ susitarimu, kuris, beje, niekuo nesiskiria nuo ankstesnių sutarčių. Naujoji frakcija su V. Kamblevičiumi priešakyje ir toliau atkakliai tvirtina postų nenorintys, tik… niekas tuo netiki.

„Valstiečių“ gretose toliau verda principinė kova. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jau surinkti net Seimo narių parašai siekiant atleisti iš pareigų Viktorą Pranckietį. Pastarajam tai – nė motais, už Pranckietį mūru stoja ir Saulius Skvernelis. Ir politologai, ir patys politikai vis garsiau prabyla, kad trintis gali baigtis paprasčiausiu „valstiečių“ partijos skilimu.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui nepasiduodant valstiečių lyderio spaudimui ir neatsistatydinant iš savo pareigų, šiandien Kauno rajone susirinko valstiečių ir žaliųjų partijos taryba, kuri spręs nepaklusnaus parlamento vadovo likimą. Tiesa, valstiečių partijoje nuotaikos nekokios, tad prognozuoti rezultatą itin sunku.

Ilgai žadėta koalicijos sutartis tarp valstiečių ir dar trijų partijų taip ir nepasirašyta. Terminas pratęstas dar daugiau kaip savaitei. Ironiška, tačiau pagalius į ratus valstiečiams kaišioja ne kas kita, o dabartiniai jų partneriai socialdarbiečiai. Ramūno Karbauskio ir Gedimino Kirkilo gvardijos dabar nepasidalija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstiečiai grasina, kad, jei socialdarbiečiai nenusileis, postai sėkmingai bus išsidalyti ir be jų.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose didelis didmiesčių gyventojų aktyvumas gali būti palankus konservatorei Ingridai Šimonytei, sako BNS kalbinti politologai. „Įdomu, kaip atrodo Vilnius ir matau, kad Vilnius net aplenkė vidurkį, tai yra 60 procentų. Didmiesčiai ir ypač Vilnius, buvo labiau vis dėlto už I. Šimonytę – bent jau ką rodė sociologinės apklausos“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Balsai jau skaičiuojami, o dabar metas prognozėms. Į antrąjį turą neabejotinai išeis viena iš trijų galimų kandidatų porų, susidedanti iš Gitano Nausėdos, Ingridos Šimonytės ir Sauliaus Skvernelio. O jų galimybės vienas prieš vieną – labai skirtingos. Taigi pažvelkime, kuris kandidatas kuriam būtų parankiausias antrajame ture, o su kuo vienas ar kitas pretendentas susidūrimo labai norėtų išvengti.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai nustebino ne vieną partiją ir politologą – rinkimus triuškinamai laimėjo ne tradicinės partijos, o aplink asmenybes suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Ekspertai vienareikšmiškai sutaria – lyderio ir asmenybės vaidmuo sėkmingam partijos pasirodymui rinkimuose tampa vis svarbesnis.

Politikos ekspertai pabrėžia, kad būsimajam Lietuvos prezidentui demokratijos padėtis Lietuvoje ir netoli sienos esanti Astravo atominė elektrinė bus vieni pagrindinių iššūkių, o nacionalinio saugumo situacija neapsiriboja tik Rusijos grėsme.

Klaipėdos uosto direktoriaus Arvydo Vaitkaus atleidimas gali būti seniai brendusio konflikto pasekmė, o valstiečių kaltinimai susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui kelia daugybę klausimų, svarsto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai. Valdančiųjų lyderiai Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis tvirtina, kad kol kas nekelia klausimo apie ministro atleidimą. Pirmadienį susisiekimo ministras R. Masiulis atleido Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto generalinį direktorių A. Vaitkų.

Jaunas ar patyręs? Vyras ar moteris? Vizionierius ar gerai pažįstantis bendruomenės problemas? Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ar lietuviai turi susikūrę tobulo mero įvaizdį, kurį atitinkantys kandidatai galėtų tikėtis sėkmės artėjančiuose rinkimuose. Vidutinis dabar einančio mero pareigas politiko profilis yra apie 55 metų vyras, turintis inžinieriaus, pedagogo, agronomo arba teisininko išsilavinimą.

Ketvirtadienį tv3.lt studijoje politologės Rima Urbonaitė ir Ainė Ramonaitė diskutuoja apie tai, kas gali laimėti 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus.  Šį sekmadienį, kovo 3 d., vyks Savivaldybių tarybų rinkimai. Juose antrą kartą tiesiogiai bus renkami ir miestų merai. Tad kas šiemet taps rinkimų nugalėtojais, kuri partija iškovos daugiausiai mandatų, kam atiteks didžiųjų Lietuvos miestų kontrolė diskutuojame su politologėmis Aine Ramonaite ir Rima Urbonaite.

Prezidento rinkimų kovoje kitais metais svarbiu veiksniu gali tapti didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių, regionų ir didmiesčių gyventojų supriešinimas: ekspertai tai pastebi tiek kandidatų retorikoje, tiek elektorato simpatijų pasidalijime. „Kandidatai net nesiruošia, jie kala pleištus tarp skirtingų Lietuvų, pavyzdžiui, apie elitą kalbėdami, paraštėse galvodami, kad reikia pasiųsti žinutę, koks tas elitas blogas.

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo, nors oficialiai ji dar nė neprasidėjusi. Į prezidentus taiko net keturi ekonomistai, vienas Afganistano karo veteranas ir vienas filosofas, kuris taip pat aiškina baigęs ekonomikos mokslus.

Vis daugiau asmenų prabyla arba ruošiasi prabilti apie savo kandidatavimą į Lietuvos prezidentus, tačiau premjeras Saulius Skvernelis savo sprendimo įgarsinimą atidėjo kitiems metams. Vis dėlto įdomu pasvarstyti, kas galėtų užimti premjero kėdę, jei S. Skvernelis eitų į prezidentus.

Nors oficialiai apie pasiryžimą dalyvauti prezidento rinkimuose prabilo šeši kandidatai, panašu, kad jau apsisprendė ir dar du visuomenės numylėtiniai – premjeras Saulius Skvernelis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Bent jau taip rodo suaktyvėjęs šių asmenų bendravimas su visuomene bei kelionės po regionus. Tiesa, politologai tokius vizitus vadina tik žvalgytuvėmis, bet viešųjų ryšių specialistai nukerta – tai tikroji prezidentinės kampanijos pradžia.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Nutekinus saugumo informaciją apie galimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus įtaką šalies politiniams procesams ir prieš politikus galimai taikytą šantažą bei manipuliaciją informacija, konservatoriai atkreipia dėmesį į žurnalisto santykius su premjeru Sauliumi Skverneliu. Nors šis pripažįsta žurnalistą pažįstantis ir su juo bendravęs, neatskleidžia, apie ką sukdavosi jų pokalbiai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu sukėlė daug atgarsių, bet politologų ar patyrusių politikų nustebinti nepajėgė – jų teigimu, prezidentė susirašinėja su daugeliu politikų. Skandalingas pats bandymas išpūsti skandalą apie prezidentę, mano ekspertai, primindami, kad taip E. Masiulis bando nukreipti ugnį nuo savęs.

Vieno iš aukščiausių Lietuvos vadovų, Premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymai, sukelia nemenką šurmulį ne tik tarp politikų, Seimo opozicijos, bet ir ekspertų. Šie nepateisina premjero palankių pasisakymų Rusijos tema. Imta svarstyti, ar politikas taip ruošiasi artėjantiems pezidento rinkimams, ar tiesiog stokoja politinės išminties.  Dar metų pradžioje S. Skvernelis užsiminė apie būtinybę užmegzti kontaktus su Rusija: atnaujinti tarpvyriausybinius santykius.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pasirodymas ir netiesioginis apsižodžiavimas mitinge prie Seimo abejingų nepaliko – apie judviejų santykius ūžia ir žiniasklaida, ir socialiniai tinklai. Nors V. Pranckietis po savo žodžių trauktis neketina, politologai ir viešųjų ryšių ekspertai sako nenustebsiantys, jei Seimo pirmininko poste išvysime kitą veidą.

SEB Banko patarėjas Gitanas Nausėda iš visų galimų kandidatų į prezidentus užkariavo daugiausiai rinkėjų simpatijų, rodo gruodį atlikta apklausa. Pasak politikos ir viešųjų ryšių specialistų, tokį šuolį reitinguose lėmė pakitusi G. Nausėdos retorika ir patirties politikoje stoka. Jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, už G. Nausėdą savo balsą atiduotų 15,6 proc.

Seimo rinkimuose daugiau rinkėjų savo balsą atiduotų Naglio Puteikio vadovaujamai Lietuvos centro partijai nei Liberalų sąjūdžiui. N. Puteikio partija pirmą kartą pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų. Kas padėjo „centristams“ šoktelti reitingų lentelėje? Lapkritį atliktoje apklausoje už Lietuvos centro partiją sakė balsuosiantys 6 proc. apklaustųjų, už Eugenijaus Gentvilo vedamus liberalus – 5 procentai.

„Socdarbiečiai“ nepraleido progos įpilti žibalo į socialdemokratų konflikto ugnį ir išplatino pareiškimą, kuriame Gintauto Palucko vadovaujamus socdemus išvadino „radikalia kaire“. Portalas tv3.lt paprašė politologės ir ekonomisto įvertinti, kiek „socdarbiečių“ pareiškimuose tiesos, o kiek – reklaminės kampanijos prieš įkuriant savo partiją.

Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, kad Seimo darbą dauguma tautiečių vertina neigiamai. Tačiau, pasak politologų, tai gali būti susiję visai ne su priimtais politiniais sprendimais, o su lydėjusiais skandalais ir neišpildytais pažadais. BNS užsakymu RAIT alikta apklausa atskleidė, jog 45 proc. apklaustųjų Seimo darbą vertina blogai, 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė. Tik metai, o skandalų kaip iš gausybės rago Per metus laiko prakalbta apie 5 Seimo narių apkaltas.

Su valstiečiais į Seimą išrinkta parlamentarė Dovilė Šakalienė paliko liberalų gretas ir padėjo baigti formuoti opozicinę Socialdemokratų frakciją Seime. Nors pati Seimo narė tikina taip pasielgusi, nes sutapo jos ir socdemų idėjos, politologai mano – toks šokinėjimas rodo politinės ideologijos trūkumą. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos sprendimą vykdę ir iš valdančiosios koalicijos pasitraukę parlamentarai iki šiol negalėjo suformuoti frakcijos Seime, nes vienijo tik šešis narius.

Socialdemokratų drama dar nesibaigė, viso labo verčiame kitą puslapį – daliai socdemų pasitraukus į opoziciją, daliai palikus partiją, panašu, kad Seime nebeliko valdančiosios daugumos. Kol socialdemokratai siūlo perskaičiuoti, kiek parlamentarų daugumoje, valstiečiai užtikrina – palaikančiųjų su kaupu. Tačiau tikslaus atsakymo šiame matematiniame uždavinyje neturi net politologai.

Skambiai nuaidėjusi naujiena, kad Vilniaus miesto savivaldybės liberalai valdančiojoje koalicijoje nusprendė nebetęsti darbo su konservatoriais įpylė dar žibalo į rusenantį abiejų partijų ginčų laužą. Ironiški pasikandžiojimai rinkimų metu, nesugebėjimas, o gal nenoras išrinkti opozicijos lyderį ir kitokie akmenys neleidžia šioms partijoms žengti koja kojon. Pirmadienį Vilniaus liberalai apsisprendė nebetęsti darbo valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais bei žadėjo formuoti naują daugumą.

Artėja Seimo rudens sesija, kai parlamentarai vėl kibs į darbus, uoliai lankys posėdžius ir individualiai arba grupėse tobulins bei kurs naujus šalies įstatymus. Tačiau prieš imantis naujų darbų, siūlome apžvelgti, kaip seimūnams sekėsi darbuotis pavasarį. Portalas tv3.lt, atsižvelgdamas į Seimo narių pavasario sesijoje aplankytų posėdžių bei įregistruotų teisės aktų projektų skaičių, sudarė parlamentarų aktyvumo reitingą.