REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

REKLAMA

Kovo 21-ąją premjerės I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas mini simbolinę sukaktį – 100 dienų valdžioje. Būtent 100 dienų pertrauka tradiciškai duodama į valdžią atėjusiam naujam Seimui, Vyriausybei ar prezidentui, susilaikant nuo aršios kritikos ar darbų vertinimo.

I. Šimonytės suburtas ministrų kabinetas darbą pradėjo ypatingomis – karantino ir pandemijos – sąlygomis. Valdžios fokusu tapo Covid-19 pandemijos suvaldymas ir pagalba su tuo susijusioms sritims – verslui, švietimo ir sveikatos sektoriams.

REKLAMA
REKLAMA

Pati I. Šimonytė pripažįsta, kad pirmosios 100 dienų vadovaujant Vyriausybei buvo „sunkiausios 100 dienų“ jos gyvenime. Vis dėlto premjerė sako esanti patenkinta visų savo ministrų darbu.

REKLAMA

„Akivaizdu, kad tas darbas yra sunkus, ir tai yra tas darbas, kur darbo yra daugiausiai, kur vienu metu vyksta daug procesų. Ir kas yra sunkiausia, kad vienu metu reikia ir tą procesą vykdyti, ir procesą kurti. Todėl, kad tie procesai nebuvo sukurti“, – kovo viduryje LRT radijui kalbėjo I. Šimonytė.

I. Šimonytė iš S. Skvernelio paveldėjo du dalykus

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga netrunka įžvelgti, kaip naujajai Vyriausybei sekėsi perimti darbus iš nueinančios. Jo teigimu, pastaroji prieš savo kadencijos pabaigą tiesiog nustojo veikti.

REKLAMA
REKLAMA

„Baigianti kadenciją Vyriausybė tiesiog nesiėmė veiksmų. Ir, kaip to pasekmė, Lietuva tapo labiausiai pandemijos pažeista šalimi pasaulyje. Tai, matyt, lėmė rinkimai ir praėjusios Vyriausybės prisitaikėliškumas. Šitai Vyriausybei neliko, ką daryti, teko imtis priemonių, taip pat ir nepopuliarių priemonių, tam, kad būtų suvaldyta pandemija“, – tv3.lt kalbėjo S. Spurga.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio įvertinimą, kad naujosios Vyriausybės darbas yra tragedija, S. Spurga laiko nekorektišku. 

„Įvertinus tai, kad prieš tai buvusi Vyriausybė vengė susidurti su realybe, vengė susidurti su problemomis, ir vengė spręsti problemas, nuo kurių priklauso žmonių gyvybės, sveikata, to nepadarius žerti tokius priekaištus yra nekorektiška“, – pastebėjo MRU docentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu MRU lektorė, politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad S. Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei dirbti Covid-19 pandemijos sąlygomis buvo lengviau jau vien dėl to, kad ji turėjo piliečių palaikymą, įsiklausymą, solidarumą, gyventojai noriai laikėsi karantino reikalavimų.

„Pavasarį Vyriausybė turėjo patį svarbiausią partnerį – visuomenę, kuri buvo taip pat išsigandusi ir linkusi saugotis“, – tv3.lt sakė R. Urbonaitė.

Tačiau suvaldžius pirmąją Covid-19 bangą ir prasidedant antrajai, S. Skvernelio Vyriausybė, kaip pastebi R. Urbonaitė, pakeitė savo politiką ir atsisakė siekti griežto karantino, nors susirgimų kreivė ėmė kilti.

REKLAMA

„Per tą štilio arba sąlyginės ramybės laikotarpį nutiko paprastas dalykas. Visuomenėje pradėjo sklisti daug sąmokslo teorijų, dezinformacijos, ir visuomenė iš sąjungininko tapo faktiškai priešininku. 

Ir tokią visuomenę jau paveldėjo I. Šimonytė. I. Šimonytė paveldėjo du dalykus – 3–4 tūkst. užsikrėtimų per parą, didžiulius mirčių skaičius ir visuomenę, kuri yra nusiteikusi priešiškai. Tai su tokiomis sąlygomis buvusi Vyriausybė negyveno ir nedirbo“, – pažymėjo politologė.

Anot R. Urbonaitės, pirmasis ir svarbiausias I. Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui tekęs uždavinys – susirgimų Covid-19 mažinimas ir viruso plitimo stabdymas. 

REKLAMA

Koją kiša nenoras kalbėti

Minėtą tikslą Vyriausybei įgyvendinti bent iš dalies pavyko, tačiau vis dar kyla keblumų perteikti visuomenei pačią svarbiausią informaciją. Šiuo klausimu ypač daug kritikos sulaukia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Nepavyksta tinkamai sukomunikuoti su visuomene. Nepavyksta pateikti sklandžios informacijos. O kol Vyriausybė laukia kažko, lygiai taip pat dezinformacija, sąmokslo teorijos plito. Kitaip tariant, jeigu nekalbi tu, už tave kalba kiti, o tu paskui jau tik seki paskui traukinį ir klausimas, ar tu jį pavysi“, – sakė R. Urbonaitė.

Jos manymu, kritika A. Dulkiui už nepakankamai gerą komunikaciją turi pagrindo. Jos teigimu, jei ministerija palieka informacinį vakuumą, šis užsipildo sąmokslo teorijomis, kurias paneigti sudėtinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš nesakau, kad ministerija visiškai nekomunikuoja, kad nesidalina informacija. Bet man atrodo, ji truputėlį yra chaotiška kartais. Geriau jau ministras vieną kartą per dieną išeitų su spaudos konferencija, o ne dalintų po 3–4 interviu per dieną“, – svarstė politologė.

S. Spurga taip pat įžvelgia problemų su Vyriausybės ir konkrečiai Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija. 

„Kalbame apie visuomenės informavimą pačiais elementariausiais klausimais. Tai yra vakcinų naudojimas, komunikavimo nuoseklumas, ką eilinis žmogus išgirsta, ką jis sužino, iš kur gauna informaciją“, – vardija S. Spurga.

Tiesa, R. Urbonaitė pripažįsta, kad Vyriausybei keliamas uždavinys komunikuoti taip, kad kiltų kuo mažiau klausimų ir abejonių, yra sunkiai įgyvendinamas. Vis dėlto, anot politologės, ministrų kabinetas nesugebėjo laiku rasti tinkamo sprendimo.

REKLAMA

„Kitas dalykas, dėl vakcinavimo iššūkių yra pakankamai nemažai. Ta kampanija, kaip bepažiūrėtum, mano nuomone, yra pavėluota. Mes matome sukilusias didžiules žmonių abejones, neryžtingumą skiepytis. Nors puikiai suprantame, kad nėra kitos išeities nei skiepai. 

Kol nebus paskiepyta pakankamai didelė visuomenės dalis, tol mes suprantame, kad to šviežio oro gurkšnio tikrai neįkvėpsime“, – pastebėjo politologė.

Didžiausias iššūkis – jau netrukus

Jau aišku, kad Covid-19 pandemijos suvaldymas bus tik dalis naujajai Vyriausybei tekusio sudėtingo darbo. Sunkiausia dalis lauks bandant iškuopti visus pandemijos padarinius.

„Reikia galvoti, kaip spręsti problemas, kurios susikūrė ir gerokai išbujojo kitose srityse. Socialiniai klausimai, ekonomikos klausimai, visas paslaugų sektorius, verslas – reikia padėti toms sritims arba išgyventi, arba šiek tiek atsigauti“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

REKLAMA

„Nuo pačios pandemijos suvaldymo pereisime prie pagalbos ir pasekmių likvidavimo. Tai yra sunkus dalykas. Tai yra ir paramos teikimo tempai, jos racionalumas. Čia irgi be galo svarbi komunikacija. Kitas dalykas, skolos, į kurias brenda valstybė, bet kurių rinkėjai šiuo metu nemato. Jie tai pamatys po kažkiek metų“, – antrino S. Spurga.

Maža to, politologai sutinka, kad būtent nuo to, kaip I. Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei pavyks susidoroti su pandemijos pasekmėmis, priklausys koalicijos partnerių tolesnė politinė ateitis.

„Turbūt blogesnės situacijos ir laiko ateiti į valdžią nelabai ir sugalvotum. Perspektyvos, kalbant apie 2024 metus, tokios, sakyčiau, labai miglotos. Viskas priklausys nuo laiko, kiek tai tęsis. Jeigu bus jau pati pandemija suvaldyta, tada bus labai svarbu, kokie bus toliau sprendimai daromi toms pasekmėms šalinti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji atkreipia dėmesį, kad bet koks dabartinės valdžios sprendimas dabar sulaukia daug audringų reakcijų, nes žmonės rado, į ką gali nukreipti savo pyktį. Atpirkimo ožiu jiems tapo būtent I. Šimonytė.

„Žmonės negalvoja, kiek ji gali padaryti, kas yra jos rankose, kas nėra jos rankose. Žmonės visą tą procesą labai suprimityvina, jie yra pavargę, įsitempę, jiems kyla klausimai, kas toliau bus su jų finansine padėtimi ir su jų padėtimi darbo rinkoje. Jie tas neigiamas emocijas kreipia pirmiausiai turbūt į premjerę“, – sakė MRU lektorė.

Vis dėlto, anot politologės, kuo greičiau valdantieji suvaldys pandemiją ir jos padarinius, tuo daugiau laiko konservatoriai kartu su koalicijos partneriais turės reabilituotis ir pasirodyti kitoje šviesoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų