REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įtakingų verslo organizacijų atstovų sulaikymas, ekspertų nuomone, rodo, kad susitarimai tarp politikų ir interesų grupių vis dar vyksta „po kilimu“. Politologai tvirtina, kad rezonansinis įvykis gali būti naudojamas artėjančiai rinkimų kampanijai, o įtakingų verslo asmenų sulaikymas gali būti ne tik teisėsaugos tyrimo, bet ir vykstančių povandeninių politinių kovų išdava.

Įtakingų verslo organizacijų atstovų sulaikymas, ekspertų nuomone, rodo, kad susitarimai tarp politikų ir interesų grupių vis dar vyksta „po kilimu“. Politologai tvirtina, kad rezonansinis įvykis gali būti naudojamas artėjančiai rinkimų kampanijai, o įtakingų verslo asmenų sulaikymas gali būti ne tik teisėsaugos tyrimo, bet ir vykstančių povandeninių politinių kovų išdava.

REKLAMA

Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys. Jie įtariami neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad, kadangi teisėsaugos institucijos kol kas nepateikė daugiau detalių apie vykstantį tyrimą, atsiranda daug vietos interpretacijoms ir spekuliacijoms.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš esmės, klausimų daugiau nei atsakymų. Jei buvo prekyba poveikiu, kažkas norėjo pirkti, reiškia, kad tada buvo ir galimi pardavėjai. Apie tuos pardavėjus mes nieko nežinome. Nors jau kalbama apie tam tikrą žalą. Tų klausimų labai daug, nors suprantu, kad dėl vykstančio tyrimo, mes turime labai ribotą informacijos kiekį“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo politologė.

REKLAMA

Kitas politikos ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius tvirtina, kad V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas – išskirtinis įvykis.

„Abu paminėti asmenys atstovauja tikrai svarbias verslo organizacijas ir jie patys vieši asmenys ir per savo atstovaujamas organizacijas atstovavo verslą. Tai nėra neteisėta. Tokių organizacijų vadovai lobistine veikla ne tik užsiima, bet ir privalo užsiimti. Šiandien, bent jau viešojoje erdvėje, šis įvykis yra vienas svarbiausių ir palieka nuošalyje daugelį kitų klausimų, kurie irgi galėtų būti svarbūs“, – tvirtino A. Krupavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Vyksta politinės galios žaidimai?

VDU profesoriaus nuomone, V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymo fone galima kelti ir sąmokslo teorijas, kad svarbiausia tyrimo ašis yra ne neteisėtas lobizmas, o užkulisiniai politiniai žaidimai.

„Mes matėme Lietuvos politikos lauke, kai tokie skandalai atsiranda pirmiausia dėl bandymo perdalyti įtakos sritis tarp pačio politikų lauko veikėjų. Toks scenarijus tikrai nėra atmestinas“, – samprotavo A. Krupavičius.

Iš antradienį suimtų asmenų, V. Sutkus turi aiškų ryšį su prezidentu Gitanu Nausėda. Vienas ryškiausių tų pavyzdžių yra įvykiai prieš praėjusių metų šalies vadovo rinkimus.

Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V. Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Nausėdai tapus prezidentu, J. V. Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais. J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.

Ar pradėtas tyrimas yra kai kurių politikų bandymas susilpninti prezidentą?

„Kol kas daugiau nenorėčiau tokios galimybės komentuoti. Bet šioje situacijoje yra du scenarijai. Vienas paprastas – verslo organizacijos užsiėmė lobizmu ir jis nebūtinai buvo teisėtas. Kitas scenarijus – vyksta galių ir įtakų persiskirstymas politikos lauke“, – naujienų portalui tv3.lt sakė A. Krupavičius.

A. Krupavičiaus nuomone, tiek politikai, tiek žurnalistai V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymą turi vertinti itin atsargiai, nes, profesoriaus teigimu, nėra iki galo aišku, apie ką yra šis tyrimas.

REKLAMA

„Mes Lietuvoje pastaraisiais metais matėme ne vieną garsų sulaikymą ir tie sulaikymai baigėsi gana įvairiai. Kartais seka jų tęsinys, atsiranda bylos teismuose, kitais atvejais jie subliūkšta kaip oro balionai. Ir tai verčia komentuoti ir žvelgti į šią situaciją itin atsargiai“, – įvykius vertino A. Krupavičius.

Karbauskis jau beda į kaltuosius

„Galbūt iš pradžių aš buvau linkusi tikėti, kad politikai nespekuliuos, kol vyksta tyrimas. Tačiau mano viltis labai greitai sudaužė Ramūnas Karbauskis“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Reaguodamas į V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymą, valstiečių lyderis R. Karbauskis teigė, kad yra įsitikinęs, jog tai nesusiję su jų frakcijos ar partijos nariais, tačiau bedė pirštu į opoziciją.

REKLAMA

„Dėl opozicijos man būtų labai liūdna, kad jie nepasimokė iš 2016 metų istorijų ir vėl įsivėlė į tai, kas būtų atvira korupcija. <...> Mes susidūrėme su totaliu pasipriešinimu, laiko užtempimu, procedūrinių dalykų tempimu. Opozicija tai darė. Tas įstatymas dėl bankų apmokestinimo buvo ne toks, koks galėtų būti. Dėl to spaudimas mums buvo milžiniškas. Kad mes darytume nuolaidas kažkokias, kad mus paspaustų“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, valdantieji bandė priimti įstatymą dėl prekybos centrų apmokestinimo, bet taip pat nesugebėjo to padaryti, nes buvo daromas spaudimas.

„Buvo visais būdais, kaip tik įmanoma torpeduojama, trukdoma. Ministerijose gali būti tie patys liberalai ar konservatoriai. Mes ir kitais klausimais susiduriame su sabotažu, kai ministerijose dirbantys valdininkai daro visiškai priešingai nei Seime yra išreikšta politinė valia. Šioje situacijoje, aišku, kad norėtųsi žinoti tiksliau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes tai jautėme ir matėme, bet negalvojome, kad tai daroma už kažkokius pinigus ar ką nors. Mes prie to pripratę, kad mus torpeduoja opozicija – tai kasdienybė. Jei paaiškėtų, kad už tai kažkas iš jų gavo kažkokius pinigus ar pažadus kokius, tai tokiu atveju bus didelis ir politinis skandalas“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo R. Karbauskis.

„Jis aiškiai pasakė, kad faktiškai jis žino, kas buvo tie politikai, kuriuos bandoma paveikti, jam tyrimo nereikia“, – valstiečių lyderio žodžius vertino R. Urbonaitė.

Pasak jos, arba valstiečių lyderis žino daug daugiau informacijos, tačiau taip diskredituoja teisėsaugos tyrimą, nes nutekina informaciją į viešąją erdvę. Arba, politologės svarstymu, jis užsiima rinkimų kampanija, pasinaudodamas esama situacija.

REKLAMA

„Nieko nenoriu ginti, nes nežinia, kas būtent yra tie pardavėjai. Bet šiandieniniai Ramūno Karbauskio pareiškimai yra visiškai rinkimų kampanijos dedamoji, nes be jokių tyrimų, be jokių rezultatų pirštais rodoma į kitus. <...> Nei ponas Bartkus, nei ponas Pašilis dar to, kas kaltas iš politikų, pasakyti negali. Ramūnas Karbauskis tai pasakyti gali, nes, kaip suprantu, tyrimą jis jau įvykdė“, – komentavo politologė.

R. Urbonaitė teigė, kad iš rinkiminės pusės, R. Karbauskis elgiasi protingai, naudoja jau patikrintą formulę „kas benutiktų, ieškok konservatorių“.

„Jei būčiau patarėja polittechnologiniais klausimais, sakyčiau, kad Ramūnas Karbauskis ir turi taip toliau daryti. Bet, jei žiūrime į tam tikrą politikos standartą, jei turime problemą, ar tikrai verta ją įvynioti į kovą su tavo politiniais oponentais, aš šiek tiek abejoju“, – samprotavo R. Urbonaitė.

REKLAMA

Akmuo į lobizmo daržą

A. Krupavičiaus nuomone, šis rezonansinis įvykis – dar vienas akmuo į mitais ir taip apipintą lobistinės veiklos daržą.

„Lobistinė veikla dažnai būna neigiamų vertinimų kontekste. Dabartinė situacija irgi lobistinei veiklai nebus su pliusu ženklu. Priešingai, turėsime dar daugiau abejonių apie lobistinę veiklą viešojoje erdvėje“, – įsitikinęs profesorius.

R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad nei V. Sutkus, nei M. Zalatorius nėra oficialiai registruoti lobistai. Šiuo metu Lietuvoje yra 106 registruoti lobistai, tačiau politologės nuomone, šis skaičius prasilenkia su realia situacija.

„Žinant, kiek yra įstaigų, kiek yra interesų grupių, tai atrodo labai skurdžiai. Bet dar blogiau yra tai, kad iš tų 106 beveik niekas tos savo veiklos nedeklaruoja. <...> O tokie, kaip ponas Sutkus ar ponas Zalatorius, ten apskritai yra nefigūruojantys“, – teigė R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė tvirtina, kad ant lobistinės veiklos šešėlį meta neaiškus jos reglamentavimas, o tam reikėtų ir ryžtingesnių politikų veiksmų. Pasak jos, politikai patys nedeklaruoja visų savo susitikimų su interesų grupėmis.

„Didžiosios daugumos politikų darbotvarkes aš jums galiu mintinai susakyti, nes jos kiekvieną savaitę yra vienodos. Įrašų, duok Dieve, ten yra 1-2 per dieną“, – tvirtino politologė.

Pasak jos, lobizmą apibrėžiančių įstatymų pakeitimai buvo kosmetiniai, problema, dėl „už uždarų durų“ vykstančių politikų ir verslo atstovų susitikimų nesprendžiama jau metų metus.

„Jei politikai nemato reikalo deklaruoti savo darbotvarkių, kam verslui viešintis, jeigu mato, kad galima viską daryti užkulisiuose. <...> Su lobizmu yra problema, kad jis visą laiką veikė po kilimu ir visi buvo įpratę, kad jis veikia po kilimu. Tokius lobistus, kurie viešina savo veiklą, mes skaičiuojame ant rankos pirštų“, – teigė R. Urbonaitė.

REKLAMA

Atsakomybę turi prisiimti visi politikai

Nors Seime ir būta iniciatyvų versti politikus aiškiai nurodyti su kuo ir kada susitinka, šie pasiūlymai, R. Urbonaitės teigimu, sulaukė didelio pasipriešinimo. Ir viešumu ar skaidrumu, anot pašnekovės, pagirti negalima nei valdančiųjų, nei opozicijos.

„Aš nežinau, su kuo susitinka Gabrielius Landsbergis ir Ramūnas Karbauskis. Du oponuojantys žmonės. Šitoj vietoj yra politikų nenoras. Kiti tada bando ieškoti landų. Jei politikai tai toleruoja, kai kurie verslo žmonės gali tuo naudotis“, – kalbėjo politologė.

R. Urbonaitė konstatavo, kad šiandien lobizmas Lietuvoje yra pakankamai neskaidrus, o norinčių skaidriai vykdyti lobistinę veiklą, politologes žodžiais, niekingai mažai.

REKLAMA

„Čia yra tam tikro mentalitetas, nesugebėjimas išginti senų tradicijų. Visų kadencijų visi politikai turi už tai prisiimti atsakomybę“, – įsitikinusi R. Urbonaitė.

Įtarimai prekyba poveikiu ir kyšininkavimu

V. Sutkus, M. Zalatorius ir dar keturi asmenys sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak generalinio prokuroro, dėl to mokestinė prievolė galėjo padidėti visiems mokesčių mokėtojams. STT direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, jog įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla. Nei V. Sutkus, nei Ž. Bartkus nėra registruoti lobistai.

Be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat sulaikyti keturi privatūs asmenys, jie Ž. Bartkaus teigimu, yra „verslo pasaulio žmonės“. Jis teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios.

Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.

47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.

Iki darbo LBA M. Zalatorius buvo laimėjęs eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.

Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M.Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (2012-2013 metais), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.

REKLAMA

V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.

V. Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais. 

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų