Antradienį paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė aptarė kandidatūras į ministrų kabinetą su prezidentu Gitanu Nausėda. Nors šalies vadovui dalis premjerės pateiktų pavardžių netinka, kol kas nėra atskleidžiama, kokie politikai nepraėjo prezidentūros testo. Nuomonę dėl galimai kitų kandidatūrų teikimo keičia ir pati I. Šimonytė.
Pasak prezidento atstovo spaudai Antano Bubnelio, G. Nausėda I. Šimonytei išsakė abejones dėl kelių kandidatų ir, atstovo žodžiais, šioms ministerijoms gali būti ieškomi kiti kandidatai. Visgi toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavusi I. Šimonytė tokį susitarimą paneigė.
„Galėčiau patvirtinti beveik viską, ką sakė gerbiamas Antanas, galbūt vienas netikslumas tik įsivėlė, kad nebuvo šiandien kažkokių susitarimų dėl kitų kandidatų ieškojimo“, – teigė I. Šimonytė.
Antradienio vakarą premjerė kalbėjo, kad gali būti ieškoma kitų kandidatų ar persiskirstoma ministerijomis tarp koalicijos partnerių.
„Tai nėra vien mano pasirinkimas ir vien mano būrys, tai yra ir tam tikrų koalicijos susitarimų atspindys ne tik dėl konkrečių žmonių, bet ir dėl konkrečių atsakomybių ribų – už ką atsakomybę prisiima kuri koalicijos partija. Jeigu, tarkime, atsitiktų taip, kad kažkuris kandidatas, mes sutariame, jog turi būti keičiamas, gali atsitikti taip, kad reikia keisti ir atsakomybės ribas“, – antradienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė paskirtoji premjerė.
Ji teigė, kad kol prezidentas nesusitiko su visais kandidatais į ministrus, kol nesusidarė bendro vaizdo ir kol ji nepakalbėjo su koalicijos partneriais, tol būsimoji Vyriausybės vadovė negali žadėti, kad vienas ar kitas kandidatas bus pakeistas.
„Tikrai kaitalioti pakeliui, ypač turint minty, kad tai yra koalicija, ypač turint minty, kad gali tekti keisti atsakomybės sritis ir visa tai gali dar kažkaip užtęsti Vyriausybės formavimo procesą, visa tai reikia turėti mintyje ir apie tai reikės kalbėti, kai prezidentas turės savo vaizdą apie visus kandidatus“, – tvirtino I. Šimonytė.
Ketvirtadienį I. Šimonytė teigė, kad Vyriausybė yra kolegialiai atsakinga už savo darbą ir siūlyti Ministrų kabineto narius – premjero prerogatyva.
„Aš visą laiką gyvenime turiu planą B, bet man atrodo, kad šiame procese yra labai daug spalvų, kurias vis dėl to reikėtų turėti mintyje, nes čia nėra tokio žaidimo – tinka netinka ar kažkas panašaus. Vis dėlto Vyriausybė yra kolegialus organas, kuris yra kolegialiai atsakingas už savo rezultatą ir man atrodo, kad premjero prerogatyva yra pasiūlyti tokį kabinetą, kuris yra premjero komanda ir premjerui atrodo, kad su šia komanda jis gali būti solidariai prieš visuomenę atsakingas“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Aš nesakau, kad prezidentas negali turėti pastabų ir nuomonės apie kandidatus. Manau, kad nuomonę apie kandidatus turi visi ir tas yra normalu ir ta diskusija vyksta. Bet, vis dėlto, poveikis kažkokiai personalinei sudėčiai turbūt yra pirmiausia politinis ir tokiam politiniam poveikyje, politinėje diskusijoje visąlaik labai svarbu argumentai“, – pridūrė ji.
Portalas 15min.lt skelbė, kad prezidentui netiko Laisvės partijos atstovo Kasparo Adomaičio kandidatūra į susisiekimo ministro postą ir konservatorių siūlomas Arūnas Dulkys, kuris pretenduoja į sveikatos apsaugos ministro portfelį. Nei valdančiųjų atstovai, nei prezidento komanda šios informacijos nekomentuoja.
Reikia žiūrėti į galutinį scenarijų
Liberalų sąjūdžio narys ir kandidatas į aplinkos ministrus Simonas Gentvilas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad apie ministerijų persidalijimą kalbėti dar anksti.
„Mes turime matyti galutinį scenarijų. Kad prezidentas turi tvirtinti [ministrų kabinetą] yra faktas, kad prezidentas turi tikimybę nepatvirtinti kažko – irgi faktas. Bet mes turime matyti visą paletę ir spręsti šią situaciją.
Kaip ir prezidentui buvo nešama ne po vieną kandidatą, taip ir mes norime matyti pilną paletę. Manau, kad tada partijos apsispręs eigoje. Galų gale spaudžia laikas, turime kuo greičiau sužinoti“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Politikas teigė, kad Liberalų sąjūdis derybų metu turėjo kandidatų į daugelį ministerijų, tačiau nesiėmė spręsti, ar šį kandidatų sąrašą teks išsitraukti, jei iš S. Daukanto aikštės rūmų atskries žinia apie vieną ar kitą netinkančią kandidatūrą.
„Yra koalicijos susitarimas dėl bendrų darbų, esame Seime susitarę dėl visų pozicijų, komitetų pirmininkai, pavaduotojai, visa kita yra suformuluota. Dabar belieka dėl ministerijų gauti tuos atsakymus. Jūs matote, kad tai užsitęsė šiek tiek. Daugiau pasakyti galėsime, kai matysime prezidento sprendimus.
<...> Rinkimai įvyko spalio 25 d,, tai gerą pusantro mėnesio formuojama valdžia. Manau, kad visuomenė irgi nori greitesnio darbų perėmimo. Visi dėl to stengiamės, norime, kad greičiau būtų patvirtinti [kandidatai], tai yra lūkestis, kad greičiau [Vyriausybė] susiformuotų“, – komentavo S. Gentvilas.
Prezidentas neturi matyti savęs kaip epicentro
„Prezidentas turi būti tuo filtru, labai gerai, kad yra dar vienas papildomas filtras, veikianti tam tikra stabdžių atsvarų sistema, bet tas filtras neturi tapti tikslu savaime. Prezidentas gali išsakyti savo nuomonę, savo nuogąstavimus, pabandyti įtikinti premjerę, kad vienas ar kitas kandidatas jam kelia labai rimtų abejonių ir verta svarstyti kitus galimus variantus.
Bet prezidentas neturi savęs matyti kaip epicentro viso ko, kas vyksta. Jis yra tik dalis vykdomosios valdžios, ir tai jo dalyvavimas vykdomojoje valdžioje pasireiškia per kitus instrumentus. Jis neturi tapti vos ne premjeru, jis turi suvokti, kas jam teikia kandidatūras“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ministrų kabineto formavimą komentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
Pašnekovė svarsto, kad prezidentas norėjo parodyti, kad labai rimtai žiūri į Vyriausybės formavimo procesą, kad bando išvengti praeityje padarytų klaidų ir nenori jų kartoti ateityje. R. Urbonaitės teigimu, prezidentas yra subjektas, kuris dalyvauja Vyriausybės formavime, tik klausimas, ar jo veikimo ribos nėra peržengiamos.
„Mes turime situaciją, kai už lango yra pandemija, kuri pradėjo reikalauti labai daug aukų, mes matome mirčių rekordus ir mes matome, kad situacija nėra gerėjanti. <...> Iš kitos pusės, pereinamasis laikotarpis labai tam nepasitarnauja. Vieni bando su lagaminais išeiti, kiti bando krautis, bet nežino, ar verta krautis, kad galėtų ateiti. Turime tokį akivaizdų gana chaotišką laikotarpį, kai mes to chaoso, neorganizuotumo sau negalėtume leisti. Prezidentas laiko svarbos, mano požiūriu, šiandien neįvertino“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologė pasigenda turinio nuolat prezidentūros rengiamose spaudos konferencijose. R. Urbonaitės teigimu, kai prezidentas ir jo komanda nekalba, pradeda kalbėti kiti ir prasideda interpretacijos.
„Atrodo, kad koalicija greičiau susiformavo nei prezidentas ją vertina. Čia kyla klausimas, ką jie mąsto, kaip jie mąsto ir kokie jų argumentai“, – svarstė R. Urbonaitė.
Kieno svarbesnė nuomonė: premjero ar prezidento?
Buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius „Dienos pjūvyje“ svarstė, ar premjerė būtinai turi priimti visas prezidento pastabas dėl ministrų.
„Aš kelčiau klausimą paprastai. O kas tada įvyks, jeigu, pavyzdžiui, prezidentas išsako pastabų, kad, jo manymu, kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys neturi kompetencijos ir reikalingos patirties, o premjerė nuspręs, kad jos įsitikinimu kaip tik jis turi tokių kompetencijų, kurios jam leistų būti labai stipriu sveikatos ministru.
Ar tuo atveju turi prezidentas nepasirašyti tokios Vyriausybės sutarties, kur yra įrašytas ir ponas Dulkys? Ar prezidento subjektyvi nuomone, subjektyvi, pabrėžiu, dėl to, kad kandidatas Dulkys neturi kompetencijos, yra svarbesnė nei premjerės?“ – samprotavo A. Kubilius.
Europos parlamento nario nuomone, G. Nausėda save stato į labai rizikingą padėtį viešųjų ryšių prasme. A. Kubilius teigė, kad jei ministrų kabinetas bus patvirtintas su prezidentui netinkančiais kandidatais, tai reikš, kad G. Nausėda vadovaujasi ne objektyviais kriterijais, o subjektyviu vertinimu.
„Mes nežinome, kodėl ponas Dulkys nepatinka prezidentui, bet šitoje vietoje jo argumentacija matomai nebus labai įtikinama. Šiandien sunku pasakyti, kaip toliau elgsis premjerė ir koalicija, ar tikrai premjerei reikia atsižvelgti į tokius kriterijus sprendžiant dėl Vyriausybės sudėties.
<...> Jeigu jis nepasirašys premjero teikiamo sąrašo, prezidentas, mano įsitikinimu, peržengs per tam tikras savo Konstitucijoje apibrėžtų galių ribas“, – įsitikinęs A. Kubilius.
Prezidentas Vyriausybę turi patvirtinti iki gruodžio 9 d.
