andrius kubilius

Europoje daugėja perspėjimų dėl galimų Rusijos hibridinių atakų ir provokacijų prieš Vakarų valstybes. Aljanso generalinis sekretorius sako, kad NATO yra pasirengusi galimoms Rusijos kibernetinėms atakoms. Apie tai naujienų portalo yv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas  ir už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.

Ginklus Ukrainai tiekiančios Europos ginklų gamyklos gali tapti kariniais taikiniais, įspėjo Rusija, dar padidinusi įtampą tarp Maskvos ir Briuselio, ketvirtadienį rašo portalas „TVP World“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad ginklus Kyjivui gaminančios ginklų gamyklos neturėtų manyti, kad yra saugios vien dėl to, kad yra už Ukrainos ribų.

Europos Komisijos narys Andrius Kubilius pareiškė, kad ES turėtų sustiprinti savo atsaką į naują Rusijos hibridinių atakų bangą. Apie tai rašo „Euronews“. A. Kubilius savo poziciją išsakė rugsėjo 30 dieną vykusiame gynybos ir kosmoso aukščiausiojo lygio susitikime. „Jeigu patiriame Rusijos hibridines atakas, mūsų atsakas turėtų būti toks pat skausmingas kaip ir pati ataka. Kaip sukelti šį skausmą? Tai priklauso nuo mūsų“, – sakė A. Kubilius.

Už gynybos ir kosmoso reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius priminė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, kad „pagrindinė karo su Ukraina priežastis“ yra tai, jog jį pradėjo pats V. Putinas.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius šeštadienį pakomentavo Rusijos drono smūgį Ukrainos saugumo tarnybos SBU pastatui Kyjive, teigdamas, kad Rusijos valdovas Vladimiras Putinas grąžino karą į Rusiją. Šiuos komentarus jis paskelbė socialinių tinklų platformoje „X“. „Putinas grąžino į Rusiją: jis eskaluoja konfliktą, o ukrainiečiai atsako atitinkamomis priemonėmis.

Lietuva lieka nematoma europinėse diskusijose dėl būsimos žemyno kolektyvinės gynybos sistemos, nors šis klausimas šaliai yra gyvybiškai svarbus, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. „Aš vis klausiu savęs, kodėl Lietuva yra tokia nematoma tuose europiniuose debatuose, kurie liečia mūsų gyvybinius interesus“, – šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime kalbėjo jis.

Europa susiduria su „skubiu iššūkiu“ pakeisti JAV ginkluotę, Vašingtonui svarstant galimybę sumažinti savo karinį buvimą Senajame žemyne, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) gynybos komisaras Andrius Kubilius. Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas praėjusią savaitę paskelbė apie JAV pajėgų išsidėstymo Europoje peržiūrą, truksiančią iki šešių mėnesių. Toks sprendimas priimtas po to, kai JAV supyko ant NATO sąjungininkių dėl jų reakcijos į karą Irane.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ per 20 metų vykdytų gyventojų apklausų rezultatų analizė parodė, kad palankiausiai vertinti premjerai buvo Saulius Skvernelis, Algirdas Butkevičius ir Gediminas Kirkilas.  Nuo 2006 metų liepos mėnesio dirbo septynios Vyriausybės, kurioms vadovavo G. Kirkilas, Andrius Kubilius, A. Butkevičius, S. Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Gintautas Paluckas ir Inga Ruginienė.

Lietuvai reikia Vyriausybės, kuri pajėgtų dirbti europiniu lygiu, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. „Mano įsitikinimu, ko Lietuvai reikia ir ką, tikiuosi, kad ir koaliciją formuojantys turės omenyje, kad iš tikrųjų, ne tiktai dėl čia kokio nors artėjančio pirmininkavimo, kas yra svarbu savaime, bet bendrai dėl Lietuvos trajektorijos, dėl Lietuvos ilgalaikės ateities, mums reikia tokios Vyriausybės, kuri būtų pajėgi pilnai dirbti tokiam europietiškam lygmenyje,...

Eurokomisarui Andriui Kubiliui teigiant, kad Lietuva neturi oro gynybos strategijos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tokiai kritikai nepritaria. Anot jo, Lietuvos strategija yra mokytis iš Ukrainos bei integruotis į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendinius. „Mūsų oro gynybos strategija yra labai aiški, ji derinama būtent su Ukrainos puse, kad veiktų“, – pirmadienį žurnalistams „Brave-1“ forume teigė R. Kaunas.

Pastaruoju metu į Lietuvą atklystant ukrainietiškiems dronams, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nematantis aiškios koncepcijos, kaip valstybė stiprins savo oro gynybą.  „Būtų labai svarbu suvokti modernaus karo iššūkius, mokytis iš Ukrainos, kviestis Ukrainos ekspertus. Kartu labai svarbu dirbti su visu regionu. (...) Latviai, pavyzdžiui, jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti vadinamų sonarų arba garso detektorių sistemą.

 Eurokomisaras, ekspremjeras Andrius Kubilius mano, kad socialdemokratų kalbos apie galimą valdančiosios koalicijos keitimą neduos jokio praktinio rezultato. Politikas akcentuoja, kad norint keisti valdančiąją daugumą reikia ir politinės valios, ir intelektualinio pajėgumo. „Norint sukurti koaliciją reikia politinės valios, galios ir intelektinio pajėgumo, ir norint ją keisti, taip pat to reikia. (...) Matau amžiną diskusiją ir nėra jokio rezultato.

Stiprėjant geopolitinėms grėsmėms, NATO sąjungininkės turėtų imtis iniciatyvos diskusijose dėl Europos gynybos struktūros ateities, plėsti gynybos pramonę bei užtikrinti tolesnę paramą kare kovojančiai Ukrainai, sako Lietuvoje viešintis už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius. „Raginu jus imtis iniciatyvos diskusijose dėl Europos gynybos struktūros ateities.

Eurokomisarui Andriui Kubiliui siūlant įkurti Europos gynybos sąjungą, NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas G. Grynkewichas sako – ši iniciatyva būtų brangi, Aljanso vadovybės funkcijas atkartojanti investicija.  „Su Andriumi Kubiliumi jau kelis kartus aptarėme šį klausimą įvairiais formatais. Na, ir norėčiau pasakyti, kad jis tikrai pritaria mano požiūriui, kad NATO yra Europos saugumo kertinis akmuo.

JAV pagrasinus išvesti dalį savo pajėgų iš Europos, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako, jog būtų naudinga žinoti ilgalaikius Vašingtono planus dėl karių žemyne. „Būtų gerai turėti aiškų supratimą, kaip amerikiečiai planuoja ilgalaike prasme savo gynybinių pajėgumų tolesnį buvimą Europoje, tikrai mes norėtume, kad jie kiek įmanoma ilgiau čia išbūtų, bet kartu turime plėtoti savo pajėgumus“, – žurnalistams Vilniuje sakė politikas.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad jo siūlymas apie naują sutartį, kuri padėtų pamatus gynybos sąjungos sukūrimui, nėra noras pakeisti NATO. „Siūlymas kurti Europos gynybos sąjungą tikrai nėra kažkas, kas pakeistų NATO, bet kartu tai leistų sustiprinti tą europinę koloną, vadinkime taip, NATO viduje ir padarytų mus saugesniais“, – LRT radijui penktadienį sakė eurokomisaras.

Kapčiamiesčio poligono steigimui pritaręs Seimas parodė tikrą valstybinį požiūrį, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. „Taip suprantu, Kapčiamiesčio poligonas yra Lietuvos gynybinės strategijos dalis. Gerai, kad Seimas daugumos balsais, tiek valdančiųjų pusė, tiek opozicija, ypač opozicija, vieningai parėmusi šį svarbų sprendimą, parodė tikrą valstybinį požiūrį“, – penktadienį LRT radijui teigė A. Kubilius.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius penktadienį su oficialiu vizitu lankysis Lietuvoje. Kaip pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, A. Kubilius skaitys pranešimą ir dalyvaus podiumo diskusijoje aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje „ES rytinės sienos ekonominio ir finansinio atsparumo stiprinimas“. Vizito metu eurokomisaras taip pat susitiks su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu ir krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.

Už gynybą ir kosmosą atsakingam Europos Komisijos (EK) nariui Andriui Kubiliui siūlant naują sutartį, kuri padėtų pamatus gynybos sąjungos sukūrimui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai neturėtų tapti pakaitalu NATO. „Pati idėja tikrai yra įdomi, tačiau svarbu, kad ji būtų teisingai interpretuojama.

Jungtinės Valstijos nepajėgios suteikti Persijos įlankos valstybėms ir Ukrainai pakankamai raketų, kad jos galėtų apsiginti, penktadienį pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. „Labai aišku, kad po Irano krizės, jei galima ją taip pavadinti, mums Europoje tapo dar aktualiau didinti oro gynybos ir antibalistinių raketų gamybą.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad karo atveju „karinio Šengeno“ sistema leistų pajėgas ir techniką tarp ES valstybių gabenti be šalių leidimo, jas užtektų tik notifikuoti, o taikos metu leidimas turėtų būti išduodamas per tris dienas.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė antradienį susitikusi su Lietuvos deleguotu eurokomisaru Andriumi Kubiliumi aptarė Europos Sąjungos (ES) gynybos iniciatyvas, gynybos ir saugumo bei karinio mobilumo sričių finansavimą būsimoje ES finansinėje perspektyvoje. „Lietuva stiprina krašto apsaugą ir investuoja į gynybos pramonę, tobulina jos plėtrai svarbų teisinį reguliavimą.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius vasario 16–17 dienomis su oficialiu vizitu lankysis Lietuvoje. Kaip pranešė EK atstovybė Lietuvoje, pirmadienį A. Kubilius dalyvaus Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginiuose, įskaitant trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Simono Daukanto aikštėje.

Europos Sąjunga (ES) yra gynybos milžinė, kurią dabar reikia pažadinti, teigia gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius. Pasak Europos Komisijos (EK) nario, JAV atsitraukiant nuo Senojo žemyno saugumo, ES turi sparčiau skatinti savo gynybos pramonę – didinti gamybą bei stiprinti jos pajėgumus. „ES istoriškai yra ekonominė milžinė. Kalbant apie gynybą, Bendrija taip pat yra milžinė, tačiau šiuo metu ji – mieganti milžinė.

Baltarusiškų kalio trąšų tranzito atnaujinimas ir kalbos apie galimą Jungtinių Valstijų administracijos spaudimą Lietuvai vėl tampa viešų diskusijų objektu. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad Lietuvai derėtų ieškoti tiesioginio dialogo su Aliaksandru Lukašenka, nors dar neseniai tokia idėja atrodė politiškai neįmanoma.

Eurokomisarui Andriui Kubiliui prakalbus apie Ukrainos taikos užtikrinimo scenarijus, dėl ko neišvengiamai tektų užmegzti dialogą ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, premjerė Inga Ruginienė sako, kad ją stebina tokios politiko kalbos. Vyriausybės vadovė pabrėžė šiuo metu nematanti galimybių atnaujinti santykius su Maskva.

Tęsiantis karui Ukrainoje bei tvyrant įtampai dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vykdomos politikos, senojo žemyno nepriklausomybė, taip pat ir gynybos srityje, tampa svarbiausiu strateginiu prioritetu, sako Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, Europos Komisijos (EK) nario Andriaus Kubiliaus teigimu, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuva turi laikytis aiškios pozicijos. Anot jo, kol Minsko režimo veiksmai, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, išlieka, tol nėra pagrindo jų panaikinti. „Aš nematau kol kas kokių nors požymių, kodėl Europa, įvedusi sankcijas dėl Lukašenkos veiksmų, dabar turėtų atsisakyti.

Nauja idėja Briuselyje – steigti Europos saugumo tarybą, kurioje didžiosios šalys spręstų žemyno saugumo klausimus. Tokią mintį viešai išsakė gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Tai būtų Europos biurokratų atsakas Donaldui Trumpui ir Jungtinėms Valstijoms, kuriomis dalis Vakarų europiečių jau pradeda nepasitikėti. Tačiau ekspertai sako, kad kol kas tai panašu tik į eilines gražias, bet tuščias europiečių kalbas.

Europos Sąjunga (ES) su JAV turi racionaliai susitarti, kokiu grafiku Europoje bus mažinamas amerikiečių karių buvimas, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. „Mums labai svarbu būtų racionaliai susitarti su mūsų transatlantiniais partneriais amerikiečiais, kokiu grafiku jie mažins savo pajėgumus Europoje, kad mes galėtume turėti aiškų planą, kaip juos pakeisti“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo A. Kubilius.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuva turi laikytis aiškios pozicijos. Anot jo, kol Minsko režimo veiksmai, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, išlieka, tol nėra pagrindo jų panaikinti. „Aš nematau kol kas kokių nors požymių, kodėl Europa, įvedusi sankcijas dėl Lukašenkos veiksmų, dabar turėtų atsisakyti.

Lietuvoje ketvirtadienį ir penktadienį su oficialiu vizitu lankysis už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius. Vizito metu A. Kubilius skaitys pranešimą ir dalyvaus podiumo diskusijoje Lietuvos-Danijos verslo ir mokslo forume, kurį atidarys Danijos karalius Frederikas X ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Norint koordinuoti bendrus Europos gynybos projektus, būtų tikslinga sukurti Europos Saugumo Tarybą, trečiadienį Europos gynybos agentūros konferencijoje pareiškė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius.

Europos Komisija (EK) patvirtino antrąją lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) dalį – finansinė parama užtikrinta aštuonioms valstybėms, tarp jų – ir Lietuvai. Jau skelbta, kad pagal SAFE programą Lietuva pateikė 6,375 mlrd. eurų vertės paskolų prašymą. Pateiktas pasiūlymas ES Tarybai finansinę paramą taip pat tvirtinti Estijai, Graikijai, Italijai, Latvijai, Lenkijai, Slovakijai ir Suomijai. Ši aštuonių valstybių narių grupė, pasirašius paskolų sutartis, gaus apie 74 mlrd. eurų.

Norint sukurti Europos kariuomenę, reikėtų išspręsti keletą esminių problemų, tai užtruktų ne vienerius metus, interviu „Ukrinform“ pareiškė seras Rupertas Smithas, buvęs NATO pajėgų Europoje (DSACEUR) vyriausiojo vado pavaduotojas, paprašytas pakomentuoti Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus propaguojamą idėją.  „Ar Europos nuolatinė armija yra teisingas atsakymas? Trumpuoju laikotarpiu labai abejoju.

Europos Sąjunga gali padėti užtikrinti Grenlandijos saugumą, jei Danija to paprašytų, pirmadienį pareiškė už gynybos ir kosmoso sritis atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

Už gynybos ir kosmoso sritį atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad jo nestebina „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimai, esą Lietuvai nereikia naujo poligono Kapčiamiestyje.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų apsvarstyti, ar sukurti jungtines karines pajėgas, kurios galiausiai galėtų pakeisti JAV karius Europoje, sekmadienį pareiškė bloko gynybos vadovas. Gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius iškėlė idėją sukurti „galingas, nuolatines 100 tūkst. karių Europos karines pajėgas“ kaip galimą variantą geriau apsaugoti senąjį žemyną. „Kaip mes pakeisime 100 tūkst.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius nemano, jog amerikiečiai imsis realių veiksmų. Politiko teigimu, JAV turėtų užtekti racionalumo suprasti, jog nevalia pyktis su NATO partneriais.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius gruodžio 22–23 d. su oficialiu vizitu lankysis Lietuvoje. Kaip pranešė EK atstovybė Lietuvoje, A. Kubilius šiomis dienomis susitiks su Seimo pirmininku Juozu Oleku, ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu, užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu ir vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikimo prieš Lietuvą, kuris kai kurių ekspertų vertinimu artimas terorizmo traktavimui, tačiau vien griežtų formuluočių nepakanka.

Dėl balionų iš Baltarusijos ir atšaukiamų skrydžių kritikos lavina skrieja Lietuvos valdžiai, o premjerė Inga Ruginienė prakalbo ir apie amerikiečių pagalbą.

ES gynybos komisaras Andrius Kubilius perspėja, kad Europai metas nustoti laukti Vašingtono sprendimų ir pačiai imtis iniciatyvos – parengti savo taikos planą dėl Ukrainos. Pasak jo, Europos šalys turi užsitikrinti vietą prie derybų stalo, nes JAV formuojamos iniciatyvos, rengiamos be europiečių dalyvavimo, kelia vis didesnį nerimą.

Dėl Baltarusijos krizės kritikos laviną iš opozicijos premjerė atmušinėjo kalbomis apie amerikiečių pagalbą, tačiau po pokalbio su Donaldo Trumpo pasiuntiniu ministrė pirmininkė negali pasakyti, ar sulauksime jų pagalbos. Nors, anot Ingos Ruginienės, pasiuntinys mus palaiko, tačiau nežinia, ar tai nebus tik dar vieni eiliniai solidarumo žodžiai.  Politiniais žygiais giriasi ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet kol kas krizė tęsiasi, o sąjungininkų veiksmų nesimato.

 Iš Baltarusijos leidžiamiems kontrabandiniams balionams ketvirtadienio vakarą laikinai sutrikdžius Vilniaus oro uosto veiklą, jame numatytu laiku negalėjo nutūpti lėktuvas, kuriuo iš Briuselio skrido Lietuvos diplomatijos vadovas ir eurokomisaras.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius siūlo šalia nuolatinės Vokietijos brigados bei rotuojamų JAV karių Lietuvoje įkurti ir Ukrainos batalioną. Pasak eurokomisaro, tai būtų papildoma saugumo garantija Lietuvai, kurioje be Vokietijos brigados taip pat rotuoja ir JAV kariai.

Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad bet koks bandymas atsitraukti nuo Vyriausybės siūlomo 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo gali sudaryti įvaizdį, kad Lietuva nėra patikima partnerė. Taip jis kalbėjo grupei parlamentarų raginant kitų metų gynybos biudžetą mažinti iki 5 proc. BVP, o dalį anksčiau suplanuotų lėšų nukreipti vidaus saugumui ir kelių priežiūrai. „Jeigu jau Lietuvos Vyriausybė pasakė, kad skirs gynybai 5,38 proc.

Nepaisant Baltarusijoje įstrigusių vilkikų, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Lietuvos atsaką į kontrabandinių balionų keliamą grėsmę vadina tinkamu. Kita vertus, jis pabrėžia, kad Lietuva turi taikyti tokias spaudimo priemones Minskui, jog pavyktų susigrąžinti kaimyninėje šalyje įstrigusius vairuotojus su kroviniais. „Tiesą sakant, aš tai nelabai ta tema galiu ką nors komentuot būdamas gana toli, bet, mano įsitikimu, Lietuvos reakcija dėl balionų buvo tinkama.

Rusijos rengiamų provokacijų prieš Vakarus daugės, ketvirtadienį Rygoje žurnalistams sakė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. Jis citavo viešus Vokietijos ir Nyderlandų žvalgybos tarnybų perspėjimus, kad po trejų ar ketverių metų Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali būti pasirengęs naujai agresijai. Šiuo metu Vakarai susiduria su Rusijos provokacijomis, pavyzdžiui, dronų įsiveržimais, todėl galima tikėtis, kad tokių provokacijų daugės.