rima urbonaitė

Rinkimų chaosas tęsiasi – anksčiau iš antrojo turo pašalinti Dalia Štraupaitė ir Kęstutis Tubis grąžinti. Ar VRK pirmininkė turėtų prisiimti atsakomybę? Ar tai nepakenks pasitikėjimu rinkimais ir demokratija? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šiemet priderėjo nemenkas skaičius politikos naujokų, kurie nusprendė iškart tapti merais ar savivaldybių tarybų nariais. Tačiau dalis jų, panašu, net neįsivaizduoja, kas yra politika ir su kuo ji valgoma. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Partijos ir rinkiminiai komitetai rinkėjus prie balsadėžių viliojo ne tik pažadais, bet ir labai žinomais veidais: sportininkais, aktoriais, dainininkais ir kitomis į politiką nusprendusiomis pasukti įžymybėmis.

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Jau šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miestų merus ir tarybų narius. Turbūt mažiausiai intrigos žada Kaunas, kur pergalę tiek apžvalgininkai, tiek patys kauniečiai žada dabar mero kėdę šildančiam Visvaldui Matijošaičiui. Kauno gyventojų simpatijų dabartinis vadovas nepraranda net krečiant įvairiausiems skandalams. Politologė Rima Urbonaitė dėl to meta akmenį į konservatorių daržą.

Su informacijos apie Kristijonui Bartoševičiui gręsiančius kaltinimus nutekinimu susijęs skandalas – nieko naujo Lietuvos politinėje padangėje. Nuskambėjo ne vienas atvejis, kai košės prisivirę politikai slėpdavo tiesą iki paskutinės sekundės, o priremti prie sienos užkirsdavo kelią bet kokioms komisijų sudarymo galimybėms. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Su kiekvienais savivaldos rinkimais socialdemokratų pozicijos didžiuosiuose šalies miestuose vis silpnėja. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per pastaruosius savivaldos rinkimus socdemų kandidatų sąrašai rinko nedaug balsų, o kadangi kalbama apie narių skaičiumi didžiausią partiją visoje Lietuvoje, tokie rezultatai atrodo itin nejaukiai.

Buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus istorija pareikalavo net neeilinės Seimo sesijos. Bet ar ji mus bent kiek priartino prie tiesos? Apie tai – TV3 žinių „Dienos komentaro“ pokalbis su politologe Rima Urbonaite. Kas šioje istorijoje jums kelia didžiausia graudulį? Turiu pripažinti, kad istorija, aišku, neeilinė. Istorija jau yra teisėsaugos darbas. Didžiausią graudulį kelia ne teisėsaugos darbas, bet tai, kas vyksta pačiame Seime, kiek buvo sugebėta šitą klausimą politizuoti.

Į savivaldybių merus ir tarybas kandidatuoja 109 milijonieriai, o turtingiausiu išlieka valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio turtas viršija 26 milijonus eurų. Daugiausia kandidatų milijonierių – būtent valstiečių ir konservatorių gretose. Politologams toks verslininkų potraukis valdžiai kelia abejonių, kokiu tikslu jie nori užimti kėdes savivaldoje. Gūžčioti verčia ir teistų kandidatų skaičius, tokių – net pusė tūkstančio.

Dabartiniam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui nusprendus nebebandyti ir vėl tapti sostinės vadovu, intrigos, kas jį pakeis, tik daugėja. Favoritu įvardijamas ilgametis Vilniaus vadovas Artūras Zuokas, kuris prieš tai dukart pralaimėjo R. Šimašiui. Politologai tikina, kad vilniečiai esą rinksis dešiniųjų kandidatą, tačiau abejonių kelia tiek liberalų, tiek ir kitų dešiniųjų rinkėjų nusivylimas dabartinio mero antra kadencija. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Vilniaus mero rinkimų netikėtumu tapo Mykolas Majauskas. Jam paskelbus apie savo kandidatūrą, konservatorių rinkėjams teks labai pagalvoti už ką balsuoti. Tuo labiau, kai pats politikas skelbiasi, kad už jį balsuotų daugiau rinkėjų nei už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Valdą Benkunską. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mykolas Majauskas – antrą kartą laimę tapti Vilniaus meru bandantis Seimo narys.

Į antrą vietą prezidentiniuose reitinguose pasroviui įplaukusiam Ignui Vėgėlei politiniai vandenys drumsčiasi. Naujausia apklausa rodo, kad politikos naujoko populiarumas pasmuko, jį vėl lenkia premjerė Šimonytė. Politologai tai vertina vienareikšmiškai – Vėgėlė laimę bando kapstydamasis praeityje, tačiau žmones kamuoja jau kitos problemos nei skiepai ir kaukės. Ne ką mažiau klaustukų ir dėl pačios Šimonytės.

Nedidelių politinių partijų išnykimas iš žemėlapio nėra nematytas dalykas. Kaip pavyzdį galima prisiminti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. O pastaruoju metu prasti ženklai ryškėja Laisvės partijos horoskope. Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino konservatorių sprendimą Mykolą Majauską atleisti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo pareigų ir pašalinti iš konservatorių partijos. Jis teigė, kad nėra sąžininga per parlamentarą „pervažiuoti volu“. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė įvertino tokį prezidento pasisakymą. Savo nuomonę apie jį išsakė ir konservatorių partijos narė Paulė Kuzmickienė.

Rusija užpuolė Ukrainą pražudydama dešimtis tūkstančių nekaltų civilių. Vis tik nuo Krymo aneksijos Ukraina ruošė tiek kariuomenę, tiek savanorius, nes buvo suprasta, kad iš tokios kaimynės gali sulaukti bet ko. Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje daug kam kilo klausimas, o kaip karui esame pasiruošė mes. Dabar aišku viena, kad norint pasiruošti kuo geriau, pradėti ruoštis reikia kuo anksčiau.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Opozicija jau surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas vyksta ne tik fronte, bet ir informacinėje erdvėje. Propaganda nepaiso sienų ir iš vienos valstybės lengvai keliauja į kitas. Kokia propaganda plinta Lietuvoje, kokius pasakojimus Rusija bando tiražuoti, kaip juos atpažinti ir neapsigauti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos specialistas ir atsargos karininkas kovai su dezinformacija Mažvydas Kunevičius.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas iš 21 nepaprastosios padėties susirinkimo praleido 10. Taip pat esą buvo pagautas meluojantis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbinta politologė Rima Urbonaitė teigė, kad tai kelia labai daug klausimų, o R. Pocius vis labiau atrodo įklimpęs.

Didžiosios politinės jėgos neturėjo, ką pasiūlyti į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, sako politologė Rima Urbonaitė ir „Elta“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Anot jų, partijos neturi stiprių vietos lyderių, galinčių konkuruoti su dabartiniais merais. „Tai yra kadrų badas, totalus kadrų badas. Tais pačiais žmonėmis bandoma užkišti visas skyles.

Skandalas dėl iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įsisuka vis labiau. Jau visa Seimo opozicija ketina inicijuoti specialią Seimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar ministrė Bilotaitė, konfliktuodama su Viešojo saugumo tarnybos vadu Pociumi, nenaudojo mobingo, ir ar teisėtai vyko riaušių prie Seimo malšinimas.

Partijos baigia rikiuoti kandidatus į Vilniaus mero postą. Žvelgiant į pasiūlą kyla klausimas, ar partijos siekia, kad į postą sugrįžtų Artūras Zuokas? Ar turi moralinę teisę perrinkimo siekti verslo interesų kariaujančioje Rusijoje turintis Visvaldas Matijošaitis? Kas laukia Klaipėdos pasitraukus merui Vytautui Grubliauskui? TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina politologę Rimą Urbonaitę ir naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorių Vytautą Bruverį.

Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, anot kai kurių apklausų, gali būti rimtas kandidatas į prezidentus. Nors politikos užkulisiuose jau senokai puse lūpų kalbama, kad Vėgėlė jau kuria save, kaip politiką, jis pats aiškina, kad vis dar svarsto. Bet esą žmonių palaikymas apklausose skatina jį galvoti apie politiką.  Politikos apžvalgininkai sako, kad visuomenė ieško naujų lyderių, kurie nepriklausytų partijoms.

Tautiečiai vis dar ilgisi Dalios Grybauskaitės. Ją į prezidentus rinktų kone penktadalis žmonių – daugiau nei balsuotų už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir smarkiai daugiau nei už premjerę Ingridą Šimonytę. Tiesa, ryškėja ir naujų veidų – iškart už politikos grandų rikiuojasi Šeimos maršuose išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė. Į populiarumo Olimpą lipti bando ir krašto apsaugos ministras Anušauskas. Tiesa, politologai tokiems prezidentinių reitingų naujokams daug galimybių nemato.

Valdančiųjų siūlymas kelti atlyginimus Seimo nariams, ministrams, Seimo pirmininkei ir premjerei sukėlė labai didelį pasipiktinimą visuomenėje, tačiau tai nėra blogai, nes dabartinis premjerės atlyginimas – nenormalus, teigė politologė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad pigūs darbuotojai gali kainuoti labai brangiai.

Šeši iš dešimties gyventojų nepritaria Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimui šalies vadovu, ketvirtadalis gyventojų tokį sprendimą palaiko, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, Seimo liepos pradžioje priimtam sprendimui visiškai nepritaria 48 proc. apklaustųjų, dar 12 proc. teigė tam greičiau nepritariantys. Beveik 12 proc. respondentų sprendimą visiškai palaiko, dar per 14 proc. tvirtino tam greičiau pritariantys.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kokie pagrindiniai šalies vadovo kalbos akcentai? Kam prezidentas skyrė pagyras, o kam išsakė kritiką? Prezidento metinį pranešimą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje vertins Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupė“ politinės korupcijos byloje – visi atsakomybėn patraukti asmenys pripažinti nekaltais. Seimo pirmininkė bei liberalų sąjūdžio, kuriam kadaise vadovavo ir į skandalą įsitraukęs Eligijus Masiulis, pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio nuosprendžio ji ir tikėjosi, bei reiškė padėką visiems, kas tikėjo jų partija. Tačiau politologė Rima Urbonaitė rėžia tiesiai šviesiai – liberalams džiaugtis nėra kuo.

Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Demokratų gretos pildosi ne vienos partijos sąskaita, tačiau labiausiai kenčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politikos ekspertės tikina, kad nors S. Skvernelio partijos startas sėkmingas, šauti šampano demokratai vis dar negali, o valstiečius raminantis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai sunerimti, nes pas S. Skvernelį perbėgantys partiečiai gali ...

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Sauliaus Skvernelio kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Apie politines ambicijas kalba ir Šeimų sąjūdis, filosofė Nida Vasiliauskaitė, o oponentai politinės karjeros poteksčių mato ir „Basų mamų“ protestų organizatorių veiksmuose.

Kol Seimas ruošiasi svarstyti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių mero rinkimų, kyla klausimų, kaip reikėtų apibrėžti mero galias ir statusą. Politikai baiminasi, kad nespėjus įtvirtinti Konstitucijos pataisų Seime, gali tekti grįžti prie netiesioginių mero rinkimų. Politologų teigimu, tuomet nusiviltų ne tik rinkėjai, bet ir nukentėtų savivaldos sistema, nes galimai priartėtume prie dvivaldystės.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Protestuotojai vis dažniau sulaukia prezidentūros dėmesio. Dar gegužę vykusio „Šeimos gynimo maršo“ metu prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas tradicinei šeimai sulaukė tūkstantinės minios plojimų, o po mėnesio pastarieji palydėjo ir prezidento patarėjo Povilo Mačiulio padėkas protestuotojams „už aktyvumą“. Rudenį protestuotojams atsivėrė ir prezidentūros durys – penkios mamos turėjo galimybę išdėstyti nuogąstavimus dėl savo vaikų gerovės.

Naujausiuose partijų reitinguose – ekspertų dėmesį atkreipiantys rezultatai. Valdančiųjų stovykloje įtampoms negęstant, jie prakalbo apie galimas grėsmes ir koalicijai, už kurio stovi buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo suburta partija „Vardan Lietuvos“. Politologų teigimu, bičiulystė su S. Skverneliu yra labai pavojinga, jis – rimtas konkurentas premjerei Ingridai Šimonytei. Spalį naujienų portalo delfi.

Epidemiologinei situacijai ir toliau negerėjant kalbama ne tik apie sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kompetencijas užimame poste, bet ir apie tai, jog premjerė Ingrida Šimonytė gali siūlyti kaip pamainą kadenciją Europos Audito rūmuose baigiančiam Rimantui Šadžiui. Politologė Rima Urbonaitė atsakė, kiek būtų taktiška žengti šį žingsnį ir kas galėtų pakeisti A. Dulkį ministro kėdėje.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su LGBTQ vaiko mama Rasa Račiene. Po susitikimo prezidentūra ir R. Račienė teigė, kad prezidentas išgirdo mamos lūkesčius ir pripažino, kad LBGTQ+ bendruomenė Lietuvoje susiduria su priešiškumu. Vis dėlto politologai pastebi, kad prezidentas pats galėjo prisidėti prie visuomenės susiskaldymo ir linki prezidentūrai užimti aiškią, o ne miglotą poziciją LGBTQ+ bendruomenės klausimu.

Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos kritiką Vyriausybei, jog skiepijimo tempai vasarą galėjo būti mažinami tyčia, europarlamentaras Andrius Kubilius negaili kritikos. Pasak jo, tokie teiginiai yra visiška nesąmonė ir žeidžia daugybę žmonių, kurie kovoja su pandemija.  Kiti politikai ir ekspertai sako nematantys prezidento teiginyje pagrįstumo, jį vertina kaip makabrišką ir kenkiantį tiek Lietuvai, tiek pačiam prezidentui.

Prieš savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai. Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir Šeimų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.

Ingrida Šimonytė nedirba dėl reitingų, teigė politologė Rima Urbonaitė kalbėdama apie tai, ar Vyriausybė ir jos premjerė ketina pasitraukti dėl visuomenės nepasitenkinimo.  Tokiai politologės minčiai tv3.lt naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ metu pritarė ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Antradienį prie Seimo susirinko keli tūkstančiai mitinguotojų, pasipiktinusių Vyriausybės ribojimais nepasiskiepijusiems asmenims. Įsiaudrinę protesto dalyviai naktį sukėlė riaušes, kuriose nukentėjo 18 pareigūnų. Kai kurie vadina šį smurto protrūkį kruopščiai suorganizuotų veiksmų padariniu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu ir politologe Rima Urbonaitė.

Antradienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją, kurios metu spręs migrantų krizės valdymo klausimus. Tuo pasinaudojusi kontraversiškų mitingų organizavimu pasižyminti pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė kviečia prisijungti į protestą prieš praėjusią savaitę Vyriausybės paskelbtus ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims. Pro akis to nepraleido ir Darbo partijos narys Aidas Gedvilas, raginantis žmones piktintis nebesėdint ant sofos.

Į Lietuvą ir toliau plūsta nelegalūs migrantai – nepadeda nei sustiprinta apsauga pasienyje su Baltarusija, nei koncertinos statymas. Valdantiesiems sunkiai sekasi tartis su bendruomenėmis, kurių vietovėse norima apgyventi pabėgėlius – žmonės protestuoja. Politologai neabejoja, kad šios krizės valdyme prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo per vėlai, todėl ragina jį dabar pat turi imtis veiksmų, o ne būti stebėtoju.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė darbą pradėjo pandemijos sąlygomis, tad ir pirmasis naujojo ministrų kabineto prioritetas – kova su pandemija. Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad, nors dalį dalykų ir buvo galima atlikti geriau, I. Šimonytė su komanda gerai valdo situaciją.

Prezidento Gitano Nausėdos pasirodymas „Šeimos gynimo maršo“ scenos ekrane ir toliau kelia aistras. Netrukus po mitingo supeiktas prezidentas šią savaitę atšovė savo kritikams – maršo dalyviai esą suprato prezidento siunčiamą žinią, o politologams galbūt nepatiko jo kalboje išsakytos mintys. Tačiau politologai šauna atgal.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia Seimui ministrų kabineto veiklos ataskaitą už 2020 metus. Dabartinė Vyriausybė darbą pradėjo likus kelioms savaitėms iki praėjusių metų pabaigos, tad ataskaitoje daugiau kalbama ką per pirmuosius penkis darbo mėnesius pavyko nuveikti I. Šimonytės kabinetui ir kas planuojama ateityje.