„Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.“
Žadėjo Lietuvai daugiau jėgos, o davė daugiau dramos – bent jau taip galima pagalvoti šiomis dienomis, matant kokius ultimatumus iškėlė konservatoriai su Šimonyte priešakyje. Visiems liepta rinktis – arba išankstiniai rinkimai, arba Vyriausybės pasitraukimas.
Vadinamųjų čekučių istorija, atrodo, pareikalaus ir pirmosios aukos ministrų kabinete – Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po gausybės kritikos praėjusią savaitę įteikė atsistatydinimo pareiškimą Šimonytei. Pastaroji šiandien pavakarę pranešė, kad atsistatydinimą tenkina, nes ministrė nesutinka toliau dirbti, kai dalis visuomenės reikalauja pasiaiškinimų dėl jos išlaidų.
„Smerkti politiką už tai, kad jis praeityje neparodė didžiulės atidos ir kone antgamtiško įžvalgumo dėl taisyklių, kurios nereikalauja smulkmeniško atsiskaitymo, galbūt ir turi teisę tik tie, kurie patys gali paaiškinti kiekvieną litrą kuro ar remontą ir ne šiaip čekiais, o iš esmės. Nė kiek neabejoju, kad nei Jurgita, nei joks kitas ministras nieko nesigviešė, nei ką nors savinosi“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Šimonytė pridūrė, kad naujo kandidato į ministrus neteiks, mat jau apsisprendė dėl Vyriausybės darbo pabaigos – konservatoriai nori išankstinių rinkimų, o jeigu jų nebus, Šimonytė su Vyriausybe vis tiek atsistatydins.
„Tai yra ne kas kita, kaip politinis cirkas, politinės manipuliacijos ir siekis savo negebėjimo dirbti ir negebėjimo susitvarkyti Vyriausybės darbe, permesti visą tą atsakomybę Seimui ir parlamentui. Mano manymu, tai nerimta, nesolidu ir netgi šiek tiek vaikiška“, – teigia Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Tokiais ultimatumais mėtomasi nebe pirmą kartą, po kiekvienos krizės. Ar tai būtų Baltarusijos trąšų krizė, ar biudžeto priėmimo reikalai, matome, koks santykis su koalicijos partneriais dėl Žemės ūkio ministro interpeliacijos visą laiką „aš trauksiuosi, jeigu ką“, tokiais ultimatumais šnekėti politikoje negalima ir vieną kartą galbūt užtenka grasinti ir paimti, ir pasitraukti“, – sako „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jau rytoj Gabrielius Landsbergis kviečiasi parlamentinių partijų vadovus, bandys įtikinti, kad reikia išankstinių rinkimų. Tačiau tam nepritaria ir koalicijos partneriai.
„Mes, matyt, nepalaikysime pirmalaikių Seimo rinkimų, kadangi nematome to, kaip racionalaus sprendimo dabar“, – tvirtina Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Visa šita situacija turbūt ne vien tik dėl skaidrumo standarto atsirado, bet ir dėl to, kad konservatoriai jaučia tam tikrą nuovargį, kad klimpsta šita jų programa, jų vedamos reformos“, – tikina Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Patys konservatoriai viešumoje savo lyderių priimtą sprendimą bando teisinti.
„Kadangi klausimas yra susijęs su visais valdžios lygiais, savivaldybės tarybos narių čekiukų serialas, liečia ne tik savivaldybės tarybos narius, merus, bet ir Seimą, Vyriausybą, Prezidentūrą, kaip matome, patarėjas vienas atsistatydino, tai kodėl vienas valdžios lygmuo turėtų tiktai prisiimti atsakomybę?“, – kalba Konservatorių vicepirmininkas Paulius Saudargas.
„Prezidentas norėtų, kad Ministrė Pirmininkė asmeniškai prisiimtų atsakomybę už Vyriausybės veiklą ir už jos ateitį“, – teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Opozicija pripažįsta, kad dabar rinkimams nėra tinkamai pasiruošusi – sąskaitos tuščios po savivaldos rinkimų, nepadirbėta su kandidatais. O konservatoriai galbūt dėl to ir gudrauja, norėdami rinkimų jau dabar.
„Gali taip būti, jog yra susiskaičiuota, jog 2024 metais galimybė iškovoti tam tikrą mandatų skaičių yra menkesnė, nei kad dabar. Tai ta polittechnologinė matematika yra ir ji visai suprantama“, – aiškina politologė Rima Urbonaitė.
Be to, ekspertams kalbant, jog šiemet šalies ekonomika smuks, galbūt norima išvengti ir buvimo valdžioje tokiu laikotarpiu. Nors problemų, anot Urbonaitės, jau prisidaryta.
„Bet aišku, Vyriausybė, kuri jau yra pasakiusi, kad mes nebe iki kadencijos pabaigos, bus be galo sunku įtikinti dėl sprendimų priėmimo“, – teigia R. Urbonaitė.
Premjerės vieši ir nevieši grasinimai, kad ji gali atsistatydinti, šią kadenciją skambėjo jau ne kartą.
„Turbūt trečią kartą aš girdžiu Ministrę Pirmininkę gąsdinant ar grasinant, kad pasitrauks ir atsistatydins, jau kelintą kartą stebime situaciją, kai vieną viešų ryšių skandalą bandoma pridengti sukuriant kitą, didesnį ir šiek tiek kitame lauke“, – tvirtina A. Mazuronis.
„Demokratijos vienas iš tokių bruožų ir nereikia šantažais ir ultimatumais gąsdinti žmonių, kad čia kažkas bus. Nieko nebus, absoliučiai. Bus kita Vyriausybė, ar kita valdžia, bet tragedijos neįvyks“, – teigia S. Skvernelis.
Vis tik parlamente mažai kas tiki, jog pavyktų surinkti 85 Seimo narių balsus, kad būtų paskelbti išankstiniai rinkimai. Tad jei tikėti Šimonytės žodžiais, ji atsistatydins pati su ministrų kabinetu. O tuomet prasidės naujos Vyriausybės paieškos.
„Galbūt nauja valdančioji koalicija formuojasi, galbūt ta pati formuojasi, deleguoja kitus ministrus, kitą premjerę, galbūt ta pati premjerė sutiks eiti pareigas, matysime“, – sako P. Saudargas.
„Savaitgalį irgi tardamasis su koalicijos partneriais klausiau, tai kaip čia gaunasi, kodėl iš pradžių priešlaikiniai rinkimai, o po to Vyriausybės atstatydinimas, tai tokio atsakymo aiškaus negavau“, – sako Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Praėjusią savaitę Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad keliamo skaidrumo standarto, dėl tarybos narių išmokų, neatitinka dauguma politikų.
