Kas lėmė išaugusį žmonių pasitikėjimą prezidentu G. Nausėda?
Nieko stebėtino, kalbėjome iš karto po NATO viršūnių susitikimo, kad didžiausias viso šio renginio naudos gavėjas politine prasme veikiausiai bus G. Nausėda ir jo reitingus tai gali paveikti pozityviausiai. Tik dar sakyčiau, kad 3 procentų kilimas nėra labai įspūdingas, sakyčiau, yra minimalus rezultatas, žiūrėsime, kaip atrodys po mėnesio.
Manau, kad NATO viršūnių susitikimas, visi kiti politiniai kontekstai, kai matome prezidentą gana palankioje šviesoje, leidžia jam dabar būti numeriu 1. Reikia turėti omenyje, kad visi kiti konkurentai yra gana silpni, kitaip tariant – G. Nausėdai yra lengva išsilaikyti geriausioje pozicijoje dėl silpnos konkurencijos, ne tik dėl to, kad jis pats kažką labai gerai daro.
Ignas Vėgėlė buvo aptarinėjamas kaip vienas rimtesnių varžovų prezidentui, bet jo reitingas yra tris kartus mažesnis. Ar gali iššauti į viršų I. Vėgėlė?
Dabar jis yra tarsi kandidatas į kandidatus, nes matome, kad jis sako, jog lyg ir nebemato galimybės nedalyvauti, jau netgi kai kuriuose interviu kalba apie tai, kaip reikėtų konstruoti rinkimų kampaniją ir kokie būtų trikdžiai. Tai jis lyg ir yra apsisprendęs, bet visgi jis šiandien neveikia kaip realus kandidatas su savo kampanija ir realiai parengta strategija.
Gali būti, kad jo dar yra toks matymas, jog šiuo metu nereikia savęs išbarstyti ir būti hiperaktyviam, geriau viską sufokusuoti į finišo tiesiąją, plius tada jis gali turėti ir realesnę programą, ir kažką pradėti siūlyti. Manau, kad čia gali būti šio laikotarpio strategija nebūti tokiu hiperaktyviu, o koncentruoti rinkimų kampaniją į vėlesnį laikotarpį. Bet tai, kad jis yra antras, darydamas tiek mažai, manau, kad šiokį tokį potencialą vis tiek rodo.
Ką prezidento rinkimuose galėtų pasiūlyti konservatoriai?
Jeigu jie norės turėti šią kampaniją olimpinių žaidynių principu – svarbu dalyvauti, tada aišku, kad gali siūlyti Ingridą Šimonytę, Arvydą Anušauską. Bet jei jų tikslas yra laimėti arba rimtai konkuruoti, tai, reikia pripažinti, šiandien jie tokio kandidato neturi. I. Šimonytės situacija yra blogesnė nei 2019 metų rinkimuose, reitingai nukritę ir iš premjero posto kandidatuoti į prezidento yra daug sudėtingiau. Natūralu, yra ir įprastas nusivylimas valdžia, kuri padirba kelerius metus.
Turėtų būti bendras dešiniųjų kandidatas, bet kol kas matome, jog savo kampaniją kandidato atrankai pradeda konservatoriai. Tikėtina, kad liberalai turės Viktoriją Čmilytę-Nielsen kaip kandidatę, tai yra didelis klausimas, ar bus bendras dešiniųjų kandidatas.
Konservatorių partijos populiarumas išaugo 3 procentais. Ką tai reiškia, prisimenant chaosą dėl čekių skandalo, kai premjerė grasino trauktis?
Per mėnesį pokytis yra visiškai minimalus, jis praktiškai paklaidos ribose, todėl jo nesureikšminčiau. Gali būti, kad kitą mėnesį matysime visai kitus rezultatus. <...> Reikia nepamiršti, kad čekiukai grįžta rudenį, reiškia, visas dūmas kils nuo dugno į paviršių. Todėl dabar jiems džiaugtis dėl 3 procentų, kurie faktiškai yra paklaidos ribose, jokio pagrindo nematau.
Visą pokalbį ir prognozes kitoms partijoms išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
