Tai ekspertė vadina pasiruošimu artėjantiems rinkimams. Pokalbis su politologe – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kaip vertinti metinį prezidento pranešimą? Daug kas tikėjosi daug aštresnės kritikos – net išėjusi Grybauskaitė pasakė, kad tiek Šimonytė, tiek Gabrielius Landsbergis pademonstravo politinį nebrandumą.
Turbūt Dalia Grybauskaitė vertina paskutinių savaičių politinį performansą, kuris tikrai niekam nepaliko gero įspūdžio. Bet Nausėda kritikos irgi neišvengė. Kitaip tariant, jis truputėlį balansavo, bet kuo toliau, tuo ta įtampa augo ir finišas jau buvo pakankamai aštrus.
Jau matėme pareiškimus, kad dalis visuomenės laukia galimybės, kad galėtų perrinkti kitą valdžią, ir kad tam tikrose vietose ir reformose yra stagnacija, yra atsakomybės vengimas, kai kur net cinizmas ir šitie valdantieji neturi pakankamos pagarbos nei kitai nuomonei, nei visuomenei.
Tai čia kaip pažiūrėsi. Kai kam atrodo, kad galima dar aštriau – pavyzdžiui, kaip Dalia Grybauskaitė su dviem sakiniais – bet kritikos ir Nausėdos kalboje tikrai netrūko, tik sakyčiau, kad viskas buvo kiek nuosaikiau užsienio politikai, o jau vidaus politikai kritikos atsirado vis daugiau ir daugiau, o pabaiga buvo su pakankamai rimta dramaturgija.
Dar išvakarėse girdėjome, kad šis pranešimas bus kitoks. Ir iš tiesų – Nausėda buvo ramesnis, ne kartą dėkojo Seimo nariams, kad džiugina vienas ar kitas sprendimas. Ar galima manyti, kad šis bandymas apjungti yra pasiruošimas rinkimams?
Be jokios abejonės, tai yra politiko galimybė pristatyti save, parodyti savo matymą, savo viziją. Atkreipčiau dėmesį, kad ten, kur Seimui yra tarsi pasakoma „ačiū už tam tikrus sprendimus“, prieš tai yra pasakoma, kad „aš tuos sprendimus pasiūliau“.
Tai vėlgi, čia yra balansavimas ir nevengimas paimti paklodę į savo pusę. Kitaip tariant, šitame pranešime buvo daug suasmeninimo ir bandymo parodyti, kad aš esu ne tik aktyvus užsienio politikoje, bet ir vidaus politikoje, siūlant vienokius ar kitokius sprendimus Seimui.
Šiuo atveju, kadangi Seimui priklauso galutinio sprendimo teisė, jis pasako „ačiū, kad atsižvelgėte“, bet iš kitos pusės, jis tuo pačiu pasako, kad „be manęs tokio sprendimo nebūtų“. Rinkimų atgarsiai ir fonavimas tikrai pakankamai stipriai jaučiasi.
Kai kur jis prisiėmė nuopelnus tik sau – pavyzdžiui, dėl Astravo problemos iškėlimo ir įprasminimo europiniame lygmenyje. Kartais buvo net labai stiprių pabandymų sau sukurti visus nuopelnus, bet iš kitos pusės – kai kur būdavo pasakoma, kad viskas labai neblogai. Pavyzdžiui, su valstybės tarybos reforma. Čia jis iš esmės uždėjo tam tikrą pliusą Vyriausybei.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
