Šaunu, kai turi žmogų, kurio draugijoje gali jaustis mylimas. Dar šauniau, kai gali jaustis ne tik mylimas, bet ir gerbiamas. Kai žinai, kad tu jam rūpi ne tik tada, kai jį/ją prispiria „reikalas“, bet kai ir tau ko nors reikia.
Ir nebūtinai tai turi būti kažkas svarbaus. Tai gali būti ir pasivaikščiojimas parke vietoj to, kad jis žiūrėtų „kašį“ arba ji eitų susitikti su draugėmis. Dėl antros pusės kartais reikia atsisakyti kai kurių planų ir padaryti taip, kad ta pusė būtų laiminga. Taigi, nors kartais ir nesinori, – reikia aukotis. Tačiau ne visi mano pakalbinti žmonės su tuo sutiko. Po kai kurių atvirų pasisakymų pradėjau abejoti ir pats, vis keldamas klausimą: ar reikia aukotis dėl antros pusės?
Linas: Dėl antros pusės aukotis tikrai nereikia. Manau, tai elementaru ir savaime suprantama. Paaiškinsiu paprastai: jeigu tu turi aukotis, vadinasi, jūs netinkate vienas kitam. Santykiuose svarbiausia, kad dviejų žmonių interesai ir mąstymas tobulai atitiktų. Tie, kurie sako, jog priešingybės traukia, yra teisūs tol, kol nekalbama apie rimtesnius santykius nei viena naktis.
Irma: Viskas priklauso dėl ko ir kaip aukotis. Tikrai nekeisčiau savo planų vien todėl, kad manęs kažkas ilgisi ar nori kažko bereikšmio. Apskritai, visur ieškočiau kompromisų. Matyt, tai santykiuose bene svarbiausia. Kartais pagalvoju, kad vienintelis dalykas, dėl kurio galėčiau aukotis – tai šeima. Sutikčiau tupėti namie prie puodų, auginti vaikus ir ramiai laukti vyro, grįžtančio iš darbo.
Aistė: Reikia, bet ne visada. Labai daug ką lemia tai, ar myli. Jeigu taip, tada aukotis reikia. Taip tu įrodai žmogui, jog tavo jausmai jam yra tyri. Tačiau jei meilė vienpusė – tavim gali pradėti naudotis. Jei tą pajunti, kad ir kaip sunku būtų, reikia pradėti sakyti „ne“.
Aidas: Niekada gyvenime nesiaukojau ir nesiaukosiu. Taip ir „ant galvos užlipt“ gali. Kiekviena boba turi žinoti, kad vyras yra santykių ašis aplink kurį reikia suktis. Juk taip yra sukurta gamtos ir nusistovėję šimtmečiais: moterys yra priklausomos nuo vyrų. Jos gimdo, jie nešą grobį namo. (Feministės perskaičiusios norės tave gyvą suėsti) Dėjau ant jų. Savsem, išpindėjo mūsų visuomenė: dabar net bobas į prezidentes renka. Tikra nesąmonė. Juk moteris veikia širdimi, o vyrai – protu. Dėl to jos negali būti nei valdžioj, nei aukštuose postuose. Jos privalo paklusti vyrui. (O tai kokia tada vyrų pareiga?) Mūsų pareiga rūpintis šeimos gerove. Turime nešti pinigus namo ir suteikti moterims saugumą.
Ignė: Suktas klausimas. Net nežinau, ką čia atsakyt. Tačiau dėl vieno esu tikra: jei žmogų myli, tai gali sau bet ką įrodinėt, būsi bukas kaip bambukas ir aukosies net jei tave su šūdais maišys. Bet jei turi antrą pusę vien tam, kad turėtum, tada būsi dėjęs skersą ir nesiaukosi. (O kaip dėl kompromisų ir aukso viduriuko?) Tai neįmanoma. Taip, kaip negaliu būti pusiau nėščia, taip negali būti jokio viduriuko. Gali tik arba nesąmoningai aukotis, arba sąmoningai nesiaukoti.
Vitalis: Panom reikia aukotis dėl mūsų! (O vaikinams?) Žiūrint, koks vaikinas. Aš tai va aukojaus, aukojaus ir nesąmonė gavos. Dabar pagalvoju: nu nach..! (Ji tave paliko?) Palikau aš. Tiesiog užkniso dėl jos viską daryti. Ir išvis, neturėtų niekas aukotis. Nu bet čia retas atvejis, kad taip būtų. Šiaip dažniausiai, kai reikia aukotis, o nenori ar negali, prasideda pykčiai. Tai ką belieka daryt, jei nenori rizikuot santykių gerove? Žodžiu, skaudi tema.
Milda: Aukotis tikrai nereikia. Turiu vaikiną, kuris man labai patinka. Jeigu jis manęs ko nors paprašo, stengiuosi tai įvykdyti pagal galimybes. Ir tikrai to nepavadinčiau auka. Juk esame pora ir dėl to mes nesiaukojam, o išklausom ir padedam (Bla bla bla...).
Kai palyginau vaikinų ir merginų nuomones, susidariau išvadą, jog stiprioji lytis ne taip linkusi aukotis kaip dailioji. Prisipažinsiu, tai šiek tiek nustebino. Susimąsčiau, kas tai lemia? Galbūt teisus buvo Aidas sakydamas, jog moteris yra emocionalios, o vyrai – racionalūs? Gal būtent dėl to jos labiau linkusios aukotis nei mes, vaikinai?
Tomas Tomčinskas
