Auksiniai sodo patarimai iš eksperto lūpų: nekartokite šių medžių priežiūros klaidų

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai.

Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Svarbu paminėti, kad būtent dabar genėti reikėtų vaismedžius, kurie labiau nuskurdę ar keletą metų buvo negenėti. „Juos reikėtų genėti būtent dabar, kol neprasidėjo vegetacija, kuri įprastai prasideda balandžio pradžioje. Prasidėjus vegetacijai medžiagos iš šaknų pateks į vainiką ir geriau pamaitins šakas, kurios liko augti“, – pasakojo specialistas.

Pasak N. Uselio, vaismedžių, kurie pernai augo per stipriai, genėjimą dar reikėtų atidėti iki balandžio vidurio. „Kai prasideda vegetacija, medžiagos iš šaknų patenka į šakas, į ūglius, ir jas nugenėjus susilpninsime medžio augimą. Svarbiausia, nepadarykite atvirkščiai“, – juokavo specialistas.

Nuo ko pradėti?

Specialistas pasakojo, kad dažniausiai jauniems vaismedžiams pasirenkama verpstės arba kitaip vadinama eglutės forma: šakos horizontalios arba beveik horizontalios, o viršutinės šakos trumpesnės už apatines. „Sodininkystėje, kaip ir politikoje, turi būti lyderis. Reikia, kad šaka, atsišakojimo vietoje, būtų bent trečdaliu plonesnė nei medžio liemuo“, – pasakojo N. Uselis.

Kiek sudėtingiau su vyresniais, negenėtais vaismedžiais. Norint juos pažeminti, nuo viršaus teks nupjauti trečdalį arba net pusė vaismedžio. „Reikia susirasti gražią horizontalią šaką ir virš jos pašalinti viršūnę. Horizontalias šakas irgi reikėtų praretinti, jeigu jų per daug. Jei ant horizontalių šakų demonstratyviai į viršų auga tie vadinami „vilkai“, juos irgi reikia pašalinti. Šakos po genėjimo turi būti artimos horizontaliai padėčiai“, – sakė N. Uselis.

REKLAMA

Vis dėlto po tokio intensyvaus genėjimo pavasarį, vasarą greičiausiai pastebėsite ataugančius vilkūglius, augančius į viršų. Specialistas sakė, kad juos reikėtų pašalinti jau rugpjūtį, arba, blogiausiu atveju, kitą pavasarį: „Tuos aukštyn augančius vilkūglius reikia pašalinti. Ne patrumpinti, o visiškai pašalinti. Tuos, kurie palinkę žemyn arba horizontalūs, reikia palikti: jie žydės ir derės. Tokiu būdu per keletą metų vaismedį galima sužeminti vaismedį ir užauginti derančias šakas.“

Svarbiausia – nepamirškite kopėčių

Specialistas pasakojo, kad genėdami vaismedžius senuose soduose žmonės kartais žiūri pernelyg neatidžiai, todėl genėjimas atneša daugiau žalos, nei naudos. Pavyzdžiui, žmonės nepasivargina atsinešti kopėčių ir geni medžius tik tiek, kiek pasiekia stovėdami ant žemės. „Nugeni apatines šakas, kiek pasiekia, o kiek nepasiekia, palieka. Jie padaro „skėčius“. Jei apatinės šakos labai nugenėtos, tokį vaismedį ir sužeminti nelabai įmanoma“, – sakė N. Uselis.

Nemažiau svarbu genint nepraleisti šakų, augančių smailiu kampu. Jos, pasak specialisto, nuo gausaus derliaus, o šiemet ir nuo gausaus sniego, skyla. „Šaka su liemeniu turi suaugti stačiu arba beveik stačiu kampu. Taip šaka niekada neišlūš. Žmonės sako, nuo per didelio derliaus išlūžo visas sodas. Šakos lūžta ne nuo per didelio derliaus, o dėl to, kad sodininkas netikęs“, – juokavo specialistas.

Nors po genėjimo likusias šakas kai kurie siūlo sumesti sodo gale ir išsaugoti paukščiukams, N. Uselis sakė, kad sumestos šakos yra puiki terpė užkratui, grybinėms žievės ligoms plisti. Pasak specialisto, daug naudingiau būtų šakas susmulkinti ir sunaudoti mulčiui.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų