Uogakrūmiai genimi ramybės periodu, taigi kaip tik antrojoje rudens pusėje, kai jau nukritę lapai. Arba ankstyvą pavasarį, iki išsprogstant pumpurams. Tačiau su pavasariniu genėjimu yra viena bėdelė: kai kurios uoginės kultūros nubunda labai anksti ir ne visada pavyksta pataikyti tai padaryti laiku, kai sniegas jau nutirpęs, bet augalų vegetacija dar neprasidėjusi.
Rudenį genėti uogakrūmius daug paprasčiau. Juolab kad iki šalčių krūmai dar spėja atsigauti ir nukreipti maistingąsias medžiagas į likusius jaunus sveikus ūglius.
Svarbus ir pasiruošimas
Svarbu tik procedūros išvakarėse tinkamai jai pasiruošti – pašalinti iš po uogakrūmių visas piktžoles, sausus lapus, kad krūmo struktūra aiškiai matytųsi.
Taip pat pasirūpinti storomis pirštinėmis, sekatoriumi bei šakų žirklėmis ilgomis rankenomis – būtinai su antiseptine priemone jų ašmenims dezinfekuoti.
Juodieji serbentai
Juos genėti privalu kiekvieną rudenį.
Formuodami krūmus turėkite omenyje, jog pačius derlingiausius vaispumpurius juodieji serbentai sukrauna vidurinėje stiebo dalyje. Viena šaka aktyviai dera 4–7 metus, paskui ją reikia nupjauti taip stimuliuojant naujų ūglių augimą iš šaknų.
Prieš genėdami atidžiai apžiūrėkite serbentų krūmus ir pašalinkite visas pažeistas, nudžiūvusias, ligotas šakeles. Senus nebederančius ūglius – jie išsiskiria iš kitų sutrūkinėjusia žieve ir pumpurų nebuvimu – nupjaukite prie pat žemės nepalikdami galiukų. Tačiau jei šaka 4–5 metų, bet dar gausiai dera ir nedeformuoja krūmo, visos jos pjauti nebūtina – galima tik dalį, iki jauno pakaitinio ūglio. Visgi jeigu pašalinę dalį šakos pastebėjote, kad šerdis tamsi, vadinasi, ją pažeidė stiklasparnio lerva.
Tokius ūglius trumpinkite negailėdami, kol pasimatys sveika mediena. Juodiesiems serbentams dera pašalinti ir susipynusius, vienas kitą dengiančius ūglius. O iš jaunų šakelių palikti tik stipriausias, produktyviausias, augančias vertikaliai. Silpnos, krūmą užtankinančios vytelės jam nereikalingos. Dar viena svarbi užduotis – 2–3 tarpubambliais patrumpinti visų skeletinių šakų viršūnes. Tai paskatins šakojimąsi.
Nesubrendusias jaunų ūglių viršūnes irgi derėtų patrumpinti paliekant 3–5 pumpurus. Trumpindami juodųjų serbentų ūglius pjūvį atlikite 5–6 mm atstumu nuo išorėn nukreipto pumpuro. Baigus genėti suaugusiame juodųjų serbentų krūme privalo likti 15–20 tolygiai išsidėsčiusių skirtingo amžiaus šakų.
Raudonieji ir baltieji serbentai
Šių uogakrūmių genėjimas turi savų ypatumų.
Pirmiausia, netrumpinami metiniai ūgliai, nes kaip tik ant jų viršūnių formuojasi naujo derliaus pumpurai. Antra, tokių serbentų šakos išlieka produktyvios 6–9 metus. Todėl jauninantis genėjimas jiems reikalingas rečiau. Genint raudonuosius ir baltuosius serbentus prioritetas taip pat yra pašalinti visus ligotus bei pažeistus ūglius. Iškarpyti reikia ir visas nesubrendusias šakeles prie šaknų, mažai uogų duodančius ūglius, ant kurių beveik nematyti vaisinių pumpurų.
Šalinkite ar bent trumpinkite ūglius, kurie pinasi su kitais arba užtemdo krūmą. Formuojant suaugusį raudonųjų ar baltųjų serbentų krūmą, turi būti sulig žeme nupjautos visos senesnės kaip 9 metų šakos. Jaunesnes ir taisyklingai augančias užteks tik patrumpinti – pageidautina iki artimiausio vertikaliai augančio stipraus pakaitinio ūglio.
Brandžiame gerai išsivysčiusiame baltųjų ar raudonųjų serbentų krūme turi likti 25–27 skirtingo amžiaus šakos. Beje, atliekant jauninantį genėjimą rekomenduojama per kartą pašalinti ne daugiau kaip trečdalį visų ūglių. Net jei uogakrūmis labai apleistas – tuomet jauninantis genėjimas atliekamas kelerius metus iš eilės.
Agrastai
Tinkamai prižiūrimi agrastai gali džiuginti geru derliumi ilgiau nei 20 metų. Didžiąją dalį uogų jie formuoja ant patrumpintų 2–3 metų šakelių ir ant pernykščių ūglių. Todėl genėdami vienmečių agrastų ūglių nelieskite. Bet štai retinti jų krūmus tiesiog būtina, nes sutankėję agrastai ima duoti mažiau uogų, dažniau serga ir apeina kenkėjais.
Derlingumą agrastų ūgliai išlaiko net 10–14 metų, bet visgi aktyviausiai dera jaunesnės kaip 5 metų šakelės. Todėl genėdami brandų krūmą pirmiausia pašalinkite senas šakas sutrūkinėjusia žieve, neturinčias vaispumpurių.
Pernelyg žemai, prie pat žemės išaugusius ūglius taip pat vertėtų nukarpyti – arba užberti žemėmis, kad įsišaknytų. Kasmet reikia pašalinti visas agrastų šakas, kurios trinasi viena į kitą, užtemdo krūmą, yra susipynusios, silpnos ar nemezga uogų. Jeigu krūmą atėjo metas retinti, sveikus ūglius su stipriu metiniu prieaugiu tik patrumpinkite iki artimiausio gerai išsivysčiusio pakaitinio ūglio.
Suaugę uogingi agrastų krūmai gali turėti apie 20 skirtingo amžiaus šakų. Kasmetinio jų genėjimo tikslas – stimuliuoti jaunų ūglių ir trumpų vaisinių šakelių augimą.
Avietės
Vasarinėms avietėms pašalinkite visas sausas nuderėjusias šakas – rėžkite jas prie pat žemės. Tokias atpažinsite iš pilkos sutrūkinėjusios žievės ir trapumo palietus. Neretai šias senutes galima išlaužyti tiesiog rankomis.
Tada pašalinkite visas prie šaknų matomas atžalas: silpnas, užtankinančias ir atimančias maistą iš kitų. Palikite tik gerai išsivysčiusius ūglius – apie 12 pačių stipriausių ir sveikiausių stiebų vienam kvadratiniam metrui. Jeigu jaunieji ūgliai ilgesni nei 2 m, pageidautina juos patrumpinti 15–30 cm – iki artimiausio stipraus pumpuro.
Ūglių viršūnes galima karpyti ir pavasarį. Jei kurie nors iš jų bus pašalę, patrumpinkite iki gyvos sveikos medienos. Galiausiai apžiūrėkite paliktus vienmečius ūglius. Pastebėję ant jų apvalainus sustorėjimus – gumbus, žinokite, tai ženklas, kad į jūsų uogyną įsisuko kenkėjai: avietiniai gumbauodžiai. Tokius ūglius nurėžkite žemiau gumbo virš pirmo po juo esančio sveiko pumpuro. Remontantines avietes galima genėti dvejopai.
Pirmasis būdas – norintiesiems gauti du derlius per metus. Rudenį reikia visiškai išpjauti tik pernykščius, jau nuderėjusius ūglius, o jaunus, šio sezono, – patrumpinti iki pusės. Ant jų kitąmet subręs pirmasis uogų derlius. Bet galima vėlyvą rudenį nupjauti ir visą antžeminę augalų dalį. Pavasarį išaugs nauji aviečių ūgliai, duosiantys derlių rudeniop.
Gervuogės
Biologiškai šie uogakrūmiai panašūs į paprastas vasarines avietes, mat dera ant pernykščių ūglių. Todėl vėlai rudenį, gervuogėms jau nuderėjus, pašalinamos visos pernykštės šakos – nuo jaunų jas atskirsite iš sutrūkinėjusios žievės.
Nukarpyti reikia ir kenkėjų pažeistus, trumpučius, plonus ir jaunus, nespėjusius subręsti ūglius, kurie net ir rudenį išlieka žali. Ant vidutinio dydžio gervuogės krūmo turėtų likti 8–10 sveikų šakų. Jeigu pagailėjote jaunų ūglių, juos būtinai patrumpinkite: centrinius palikite 1,8–2 m ilgio, šoninius – ne ilgesnius kaip 60 cm.
Šilauogės
Sanitarinis šių uogakrūmių genėjimas atliekamas pradėjus kristi lapams, kai pačių šilauogių lapeliai parausta – taip geriau matyti, kurie jų gyvi.
Pašalinamos visos silpnos, nederančios šakos, kurios trinasi į jaunus ūglius juos traumuodamos. Jau nuderėjusios šakelės sutrūkinėjusia žieve, senesnės kaip 5 metų, patrumpinamos iki gerai išsivysčiusio jauno ūgliuko. Bet jeigu jos užtankina krūmą, kirpkite nedvejodami prie pagrindo.
Negailėkite ir smulkių, apdžiūvusių, uogų neduodančių ūglių, augančių į krūmo vidurį, taip pat dygstančių iš žemės, tačiau silpnų – jie tik užtankina šilauoges. Išgenėti reikia ir jau derėjusias ūglių dalis, nukreiptas žemyn ar augančias prie pat žemės.
Senas, bet derlingas ir taisyklingai išaugusias šakeles užteks patrumpinti iki naujo augimo taško – jauno ir stipraus ūglio. Galutinį šilauogių krūmų formavimą galima atidėti iki pavasario, kai geriau bus matyti, kurie ūgliai peržiemojo sėkmingai, o kuriuos pakando šaltukas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
