• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sodininkaujant kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui: ar reikia pirmais, antrais metais tręšti augalus, ar saugu naudoti trąšas ir kodėl vaismedžius puola vėžys? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ atsakė kone 40 metų patirtį sukaupęs mokslų daktaras, agronomas Algirdas Amšiejus.

Sodininkaujant kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui: ar reikia pirmais, antrais metais tręšti augalus, ar saugu naudoti trąšas ir kodėl vaismedžius puola vėžys? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ atsakė kone 40 metų patirtį sukaupęs mokslų daktaras, agronomas Algirdas Amšiejus.

REKLAMA

Laida „Svajonių sodai“ tęsia naudingų A. Amšiejaus patarimų seriją – atsakymai į šiuos klausimus aktualūs ne tik pradedantiems sodininkams, jie pravers ir turintiems patirties.

Ar pirmus–antrus metus tikrai nereikia tręšti augalų?

Kaip pastebima, vienas gajausių mitų sodininkų ir pradedančių uogų augintojų tarpe yra tas, kad pirmais ir antrais metais augalo nereikia maitinti. A. Amšiejus tai vadina tiesiog augalų kankinimu.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes negalim taip. Mums reikia, nori nenori, maitint augalą, kad jis suformuotų gerą šaknų sistemą, gražų vainiką, šakas, kad jis nesirgtų galų gale.

REKLAMA

Jūs pažiūrėkit, vienas dalykas – sakysim, silpnesnis augalas pilnas amarų, šalia auga kitas augalas, bet jis stiprus – ant jo amarų nėra.

Pats augalas turi atsparumą, jis turi maisto medžiagų, jis turi imuninę sistemą stiprią ir jis net pats išskiria toksinus, kurie amarus skriaudžia, kurie amarui neskanu – jis pats ginasi“, – kalbėjo agronomas.

Ir jei vaisiai ima pūti dar kabėdami ant šakų, A. Amšiejus primena pirmiausia ieškoti ne tai sukeliančios ligos, o pasitikrinti, ko trūksta vaisiams – dažniausiai kaltininkas yra magnio ar kalcio trūkumas.

REKLAMA
REKLAMA

Po šių augalų auginimo dirvoje lieka daug azoto

Daug diskusijų sodininkų bendruomenėse kelia ir trąšų naudojimas. Mokslų daktaras pastebi, kad žmonės bijo nitratų – sako, bijo ir pats, bet naudojami saugiais kiekiais jie nedaro jokios žalos.

„Per vasarą, pavyzdžiui, su tirpiom trąšom, kurios tirpios vandeny greitai, kad tu vieną arbatinį šaukščiuką įdėjęs į laistytuvą palaistysi tris–keturis augalus, niekados nebus pas tave nitratų – niekada nebus. <...>

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet nitratai virsta nitritais, nitritai virsta pačia prieinamiausia augalui forma – baltymais. Iš azoto baltymai gaunasi augalo augimui, stimuliacijai. Reiškia, mes negalim be šių dalykų augalo užaugint“, – kalbėjo laidos konsultantas.

Be to, trąšas kai kurie vadina chemija. A. Amšiejus ima vardinti, kad chemija yra insekticidai, fungicidai, herbicidai, o štai trąšos – maistas augalams.

REKLAMA

Kaip pavyzdį jis pateikia augalus, auginamus akmenyse ar stiklo vatoje – jie tręšiami trąšomis, bet pačiuose vaisiuose ar daržovėse jokių pavojingų medžiagų nerandama.

Toliau kalbėdamas apie trąšas, mokslų daktaras pažymi, kad kai kurios trąšos gaminamos fabrikuose sintetiniu būdu, pavyzdžiui, tai galėtų būti azotas, nors yra ir natūralaus azoto:

REKLAMA

„Kas yra natūralus azotas? Tai yra gumbelinės bakterijos. Visi ankštiniai augalai turi ant šaknų gumbelines bakterijas ir jos kaupia azotą.

Pavyzdžiui, dobilams azoto nereikia, žirniams azoto nereikia, pupoms azoto nereikia, sojos pupelėms azoto nereikia, vikiams azoto nereikia. Ir po jų pasodinus augalus be proto gerai auga už tai, kad daug azoto dirvoj lieka.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl vaismedžius puola vėžys?

Dar dvi augalams itin svarbios medžiagos – kalis ir fosforas – nėra gaminamos sintetiniu būdu, jos išgaunamos iš žemės. Tokias medžiagas augalai labai gerai pasisavina.

Būtent fosforo ir kalio A. Amšiejus ragina nepamiršti sodinant ar persodinant medelius rudenį:

„Jeigu fosforo trūksta, šiandien vaismedis pasodintas neleis šaknų, jam trūks maisto medžiagų. O kalis – pagrindinis dalykas, kad stiprintume imuninę sistemą augalo. Dar jeigu, sakysim, kalis su magniu – tai iš viso pasaka.“

REKLAMA

Mokslų daktaras pažymi vis sulaukiantis nusiskundimų, kad sodininkų medžius ima pulti vėžys, šie ima ieškoti to priežasties. Agronomas laidoje prisiminė savo pirmojo sodininkystės mokytojo Gedimino Stubros žodžius: „Ne į augalą žiūrėk, o į žemę.“

„Jeigu trūksta kalio su magniu, visą laiką pas tave ateis vėžys“, – pridūrė laidos konsultantas.

REKLAMA

Pakankamas reikalingų maistinių medžiagų kiekis padeda užtikrinti stiprią augalo imuninę sistemą, kad jis pats kovotų su ligomis arba jos visai nė neužpultų.

A. Amšiejus trąšas augalams lygina su maisto papildais žmonėms – jie maisto nepakeičia, bet organizmą reikia papildyti tam tikromis medžiagomis, augalams – lygiai tas pats: jie maistą ima iš žemės, bet reikia ją praturtinti.

Be to, rudenį puikus metas atsidėkoti gausų derlių davusiems augalams ir jau ruoštis kitų metų derliui – patręšti juos rudeninėmis trąšomis be azoto.

Visą laidą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų