sodas

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui. Profesionalaus agronomo ir kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko teigimu, jei orai palankūs, prižiūrėta veja savo žaluma gali džiuginti iki pat rudens pabaigos.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su problema, kai gausiai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai taip ir neduoda laukto derliaus. Viena neretai minimų kultūrų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, realybėje dalis augintojų metų metus lieka be uogų.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Dėl šios priežasties verta iš anksto žinoti, kokių darbų sode ir darže nereikėtų atidėlioti, kad augalai sėkmingai pasiruoštų žiemai ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi.

Rudeninės avietės gali derėti ilgai, tačiau jų saldžios uogos vis dar yra pažeidžiamos kenkėjų. Užuot griebusis stiprių cheminių priemonių, verta pasitelkti natūralius apsaugos būdus. Tinkamas genėjimas, augaliniai preparatai ir paprastas triukas po derliaus nuėmimo padės sumažinti sukirmijimo riziką. Rudeninės avietės gali džiuginti net tuomet, kai dauguma sodo gėrybių jau būna surinktos. Pakartotinai derančios veislės vis dėlto turi savo priešų, rašo fakt.pl.

Vasarai artėjant prie pabaigos, soduose netrūksta darbų – vieni ruošia lysves rudens derliui, kiti tvarko vazonus ir šiltnamius. Tačiau prieš išmesdami praėjusio sezono kompostą, sodininkai turėtų gerai pagalvoti. Pasirodo, senas kompostas gali būti naudingas ir kitą sezoną, jei tinkamai jį paruošite. Sodininkystės guru Michaelas Griffithsas pasidalijo paprastu būdu, kaip atgaivinti panaudotą kompostą ir sutaupyti pinigų.

Ruduo – metas ne tik atsidžiaugti paskutiniuoju derliumi, jį nuimti ir sandėliuoti ar ruošti atsargas. Dabar pats metas pradėti ruoštis kitam sezonui ir atlikti svarbiausius rudens darbus sode. Kokių darbų nepamiršti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus, atsakęs į sodininkams rūpimus klausimus. Rudeniniam tręšimui pasirinkite tinkamas trąšas Anot jo, rugsėjis yra metas padėti pasiruošti vaismedžiams šaltajam sezonui.

Praėjusi snieginga ir šalta žiema auginantiems spygliuočius pažėrė iššūkių – tujos ar kiti spygliuočiai ne tik nurudavo, bet ir tapo žvėrelių, daugiausia stirnų, maistu. Niekas nežino, kokia bus ateinanti žiema ir kokių staigmenų atneš, tačiau pasiruošti galime iš anksto, kad augalai nukentėtų kuo mažiau.

Nereikia kasdien laistyti, gerai pakenčia šalčius ir greitai plečiasi, o rudenį gausiai apsipila oranžinėmis uogomis – šis augalas turėtų atsidurti sode. Žinoma, kalbama apie šaltalankį. Jis suderina ne tik dekoratyvią išvaizdą ir itin paprastą priežiūrą, bet ir didelę naudą sveikatai. Paprastasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) išsiskiria sidabriškai žaliais, siaurais lapais ir oranžinėmis uogomis, kurios rudenį tankiai padengia jo šakas.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad po audrų nulaužtų medžių šakų nereikėtų skubėti deginti ar išmesti. Anot specialistų, tokias gamtines atliekas galima panaudoti praktiškai ir suteikti joms antrą gyvenimą. Susmulkintos šakos gali tapti naudingu mulčiu, o smulkesnės šakelės – komposto dalimi. Neturint galimybės jų panaudoti savo aplinkoje, šakas rekomenduojama pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Išpuoselėtoje vejoje pasirodęs kurmiarausis gali tapti rimtu galvos skausmu – kurmiai ne tik išrausia veją, bet ir įsisuka į brangiai įrengtus gėlynus, o neretai pasiekia net prie pat terasos esančias erdves. Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis perspėja, kad delsti nereikėtų: šiems gyvūnams pradėjus daugintis, problema gali greitai išplisti po visą sklypą.

Viename pakaunėje esančiame šiltnamyje – lyg gyvatės ištįsusios cukinijos, bulves primenantys agurkai, o lauke pūpso milžiniški moliūgai ir stiebiasi raudoni kukurūzai. Tokias egzotiškas daržoves auginanti moteris kasmet ieško vis naujų nematytų veislių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Parodė gyvatines cukinijas „Čia mano gyvatynas, tikras tikriausias“, – ir nors Genovaitė Kudrevičienė šypsosi, žvilgtelėjus į šiltnamį atrodo, lyg čia gyvatės nuo šakų nutįsusios.

Balandžiai gali tapti tikru galvos skausmu sodininkams, ypač vasaros pabaigoje. Šie paukščiai lankosi žmonių gyvenamosiose vietose ir balkonuose, todėl juos išprašyti ne visada paprasta. Be to, atskridę didesniais būriais jie gali pridaryti ne tik netvarkos, bet ir pakenkti augalams atsikridę į sodą. Tačiau norint juos atbaidyti nebūtina išleisti daug pinigų specialioms priemonėms.

Net ir kruopščiai prižiūrima veja gali greitai prarasti sodrią spalvą, išdžiūti ir pasidengti rudomis dėmėmis. Nors pirmiausia tokiu atveju svarbu pasirūpinti tinkamu laistymu, specialistai dalijasi ir kitomis gudrybėmis. Viena jų gali nustebinti – vejai siūloma panaudoti Epsom druską, kuri dažniausiai parduodama kaip priemonė vonioms. Vyraujant permainingiems vasaros orams visiškai natūralu, kad žolė ima atrodyti prasčiau.

Sultingų, saldžių ir aromatingų pomidorų skonis priklauso ne tik nuo jų veislės ar auginimo sąlygų, bet ir nuo laistymo. Per didelis vandens kiekis gali vaisių skonį susilpninti, todėl pomidorams pradėjus nokti svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles. Apie jas „Facebook“ įraše papasakojo puslapį „Skanus pomidoras“ administruojanti sodininkė Roma Valutkevičienė, o šiuo įrašu ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.

Šilauogių derlius dar ne visur baigėsi, tačiau pats metas pagalvoti ir apie artėjantį rudenį. Nors rugpjūtį sode dar jaučiama vasara, šilauogių krūmai pamažu pradeda ruoštis šaltajam sezonui, todėl jų priežiūros pamiršti nereikėtų. Nuo to, kaip augalai bus paruošti žiemai, gali priklausyti ir jų būklė pavasarį, ir kitų metų uogų derlius. Patyręs sodininkas Julius naujienų portalui tv3.lt anksčiau atskleidė, kokių darbų šiuo metu nederėtų atidėlioti.

Hortenzijos puošia vis daugiau lietuvių kiemų, tačiau jų augintojams neretai kyla įvairiausių klausimų: kur šiuos augalus sodinti, kad šie sukrautų daugiausiai žiedų? Kaip dažnai tręšti, kada genėti hortenzijas ir ką daryti pradėjus gelsti lapams? Panevėžio rajone esančio hortenzijų parko savininkė Rūta Čepukonytė sako, kad tinkamai parinktos hortenzijos nėra lepios, tačiau viena klaida gali lemti smulkesnius žiedynus ir silpnas, linkstančias šakas.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, daržuose ir šiltnamiuose jau turėtų raudonuoti pomidorai. Tačiau kartais, kad ir kiek lauktume, pomidorai vis tiek lieka žali. Gera žinia ta, kad derliaus dar tikrai nereikia nurašyti. Žinomas britų sodininkystės ekspertas Monty Donas pasidalijo keliais paprastais darbais, kuriuos verta atlikti dabar, kad pomidorai greičiau sunoktų, rašo idealhome.co.uk.

Vasaros pabaigoje, kai naktys tampa vėsesnės, dažniau lyja, o šiltnamiuose ilgiau laikosi drėgmė, pomidorų augintojai susiduria su viena pavojingiausių šių augalų ligų – pomidorų maru. Sodininkė Roma Valutkevičienė įspėja, kad laiku nepastebėta liga vos per kelias dienas gali sunaikinti didelę dalį derliaus. Vis dėlto, tinkamai prižiūrint pomidorus ir iš anksto imantis profilaktinių priemonių, šios ligos galima išvengti.

Nors dar mėgaujamės vasariškais orais, gamtoje jau pamažu ryškėja pirmieji artėjančio rudens ženklai. Trumpėjančios dienos ir vėsesnės naktys verčia sodininkus susimąstyti apie sezoninius darbus bei vejos paruošimą šaltesniam laikotarpiui. Rudenėjant dirvožemis pamažu vėsta, todėl žolė natūraliai pradeda augti lėčiau, tačiau prieš užklumpant žiemiškiems orams veją dažniausiai dar verta nupjauti paskutinį kartą.

Rugpjūtis – ypatingas mėnuo kiekvienam sodininkui ir daržininkui. Tai laikas, kai vasara pasiekia brandą, o visas pavasarį ir vasaros pradžioje įdėtas darbas ima atsilyginti pilnais krepšiais daržovių, vaisių ir uogų. Daržuose noksta pomidorai, agurkai, paprikos, pupelės ir moliūgai, soduose linksta obelų bei kriaušių šakos, o gėlynai džiugina spalvų gausa. Tačiau kartu rugpjūtis primena, kad ruduo jau ne už kalnų.

Marijampolietės Anetos Lukauskienės sode – neįprastas vaizdas, labiau primenantis pavasarį nei vasaros pabaigą. Rugpjūtį moters kieme netikėtai pražydo jauna obelaitė. Nors tokie atvejai nėra dažni, specialistai aiškina, kad pakartotinį žydėjimą gali lemti neįprastos oro sąlygos ir augalo patirtas stresas. Aneta pasakoja, kad obelaitę įsigijo šių metų pavasarį ir net neįsivaizdavo, kad po kelių mėnesių ji vėl sukraus žiedus.

Šiuo metu rožės jau turėtų būti pasipuošusios gausiais žiedais, tačiau sodininkai žino, kad rugpjūtis joms yra itin pavojingas metas dėl juodosios dėmėtligės. Nors daugelis mano, kad ši grybinė liga plinta tik drėgnais pavasario ar rudens mėnesiais, iš tiesų jai vystytis reikia šilumos ir drėgmės. Būtent tokios sąlygos yra palankios juodajai dėmėtligei plisti, dėl to daugelis sodininkų ligą pastebi tik tada, kai jau būna per vėlu, rašo express.co.uk.

Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.

Dabar tas metų laikas, kai kiekvienas, turintis sodą, kiemą ar kitą lauko erdvę, svarsto, kaip ją pagražinti ir ieško naujų idėjų. Todėl sodininkė ragina prieš ką nors išmetant pagalvoti, ar daiktas negalėtų būti panaudotas dar kartą ir gauti naują paskirtį, galbūt būtent jūsų sode.

Pomidorai – vieni populiariausių daržo augalų, tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi jie ne visuomet noksta taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais ant augalo užauga daug vaisių, tačiau jie ilgai išlieka žali, o jų augimas, regis, sustoja. Prie to gali prisidėti nepakankamas laistymas, maistinių medžiagų trūkumas ar pernelyg tankiai suaugę stiebai, užstojantys saulės šviesą.

Nors vidurvasarį dažnas kiemas gali atrodyti išblukęs po kaitria saule, dabar yra pats tinkamiausias laikas suplanuoti sprendimą, kuris jūsų sodybai suteiks gyvybės.  Viena tokių gėlių, galinčių sukurti tikrą stebuklą, yra piliarožė (lot.

Paukščių būriai per kelias valandas gali sunaikinti visą ilgai lauktą šilauogių derlių, todėl vis daugiau sodininkų ieško būdų, kaip apsaugoti uogas nekenkiant gamtai. Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.

Vos tik soduose sužaliuoja daržovės ir pražysta gėlės, pasirodo ir nepageidaujami svečiai – šliužai bei sraigės. Per vieną naktį jie gali apgraužti kruopščiai prižiūrėtus augalus ir sunaikinti ne vienos savaitės darbą. Nors parduotuvėse gausu įvairių cheminių priemonių, vis daugiau sodininkų ieško natūralių ir aplinkai draugiškų sprendimų. Viena sodininkė pasidalijo paprastu būdu, kuris, jos teigimu, padeda apsaugoti augalus be granulių ar purškalų.

Kai kaimyno medžių šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, dažnas gyventojas susiduria su klausimu – ar galima jas tiesiog nupjauti? Nors įstatymai numato galimybę ginti savo nuosavybę, tai nereiškia, kad kaimyno augalus galima genėti savo nuožiūra. Tam taikomos konkrečios sąlygos, o neteisėti veiksmai gali užtraukti atsakomybę. Ypač svarbu žinoti, kada augalo dalys iš tiesų trukdo naudotis sklypu ir kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis.

Vasarą soduose netrūksta gyvybės – kartu su augalais juose neretai apsigyvena ir įvairūs gyviai. Nors vieni jų nekelia jokių rūpesčių ir galbūt net džiugina sodininkus, kiti gali apgraužti augalus ar išrausti žemę, todėl netikėtai atsiradusios duobutės darže ne vienam sodininkui sukelia klausimų. Būtent tokia situacija neseniai buvo aptariama „Facebook“ grupėje „Sodas – Daržas – Kiemas – Namai“, kur viena vartotoja pasidalino neįprastai atrodančių duobučių žemėje nuotraukomis.

Daugelis sodininkų mano, kad hortenzijoms nužydėjus belieka laukti kito sezono. Tačiau specialistai sako, kad tam tikroms hortenzijų rūšims galima padėti pražysti dar kartą. Tam nereikia nei brangių trąšų, nei sudėtingų priežiūros priemonių – pakanka vieno paprasto darbo tinkamu metu. Liepa tam yra ypač palankus mėnuo, tačiau svarbu žinoti, ką ir kaip daryti. Netinkamas genėjimas gali ne tik neatnešti naudos, bet ir atimti kitų metų žiedus, rašoma mirror.co.uk.

Jei ant lauke augančių augalų lapų netikėtai atsiranda skylės, daugelis sodininkų sunerimsta, kad tai gali pakenkti augalo sveikatai. Lapų pažeidimus gali sukelti įvairios priežastys, tačiau dažniausiai dėl jų kaltos penkios, rašo thespruce.com. Gera žinia yra ta, jog skylės lapuose dar nereiškia, kad augalo išgelbėti neįmanoma – reikia tik žinoti, kaip jį apsaugoti nuo tolimesnės žalos.

Pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų skundžiasi invazinių šliužų antplūdžiu. Socialiniuose tinkluose netrūksta nuotraukų, kuriose matyti nugraužti daržai, gėlynai ir vaiskrūmiai, o žmonės dalijasi įvairiais būdais, kaip bando kovoti su šiais kenkėjais. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad geriausių rezultatų galima pasiekti taikant kelis kovos būdus ir nuosekliai mažinant šliužų populiaciją.

Vasara dažnai reiškia ne tik šiltesnius orus ir daugiau laiko gamtoje, bet ir suaktyvėjusį graužikų veisimąsi. Ypač žiurkės šiuo laikotarpiu tampa aktyvesnės, ieško naujų teritorijų ir lengvai pasiekiamų maisto šaltinių. Specialistai įspėja, kad būtent nuo birželio pabaigos iki liepos pradžios yra kritinis metas imtis veiksmų, jei norima išvengti jų įsikūrimo sode. Nors įprastai kovai su žiurkėmis naudojami spąstai ar nuodai, ekspertai pabrėžia, kad yra ir paprastesnių, natūralesnių būdų.

Vasaros pradžioje daugelis sodininkų ima pastebėti besiraitančius augalų lapus, sulėtėjusį augimą ar net ant stiebų ir kamienų besibūriuojančius vabaliukus. Pasak ilgametę patirtį turinčio sodininko Gedimino Cijūnaičio, būtent tai gali būti vieni pirmųjų ženklų, kad augalus užpuolė amarai.  Jis pasidalino keliais svarbiais patarimais, kaip šių nepageidaujamų gyvių atsikratyti bei kaip iš anksto užkirsti kelią amarų atsiradimui.

Apie spygliuočių parudavimo po žiemos priežastis ir dažniausiai pasitaikančias priežiūros klaidas pasakoja UAB „Gruta“ projektavimo skyriaus vadovė Ingrida Vainauskienė. Ji paaiškina, kaip atskirti gyvas ir nudžiuvusias šakas bei kada nereikėtų skubėti genėti augalų. Taip pat specialistė dalijasi patarimais apie tręšimą, atsigavimą ir prevencines priemones. Pasak jos, tinkama priežiūra padeda spygliuočiams sėkmingai atsistatyti po žiemos pažeidimų.

Kad ir kaip kruopščiai išravėtumėte piktžoles, dažnai pakanka vos kelių dienų, kad jos vėl pasirodytų tarp trinkelių ar terasoje. Dėl to daugelis ieško paprastų ir saugesnių būdų, kaip jų atsikratyti nenaudojant cheminių herbicidų. Pasirodo, viena veiksminga priemonė dažniausiai atsiduria tiesiog kriauklėje po vakarienės gaminimo.

Nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos Lietuvos botanikos soduose įvairiomis spalvomis ir žiedais džiugina rododendrai. Šie nuostabūs augalai jau populiarūs ir lietuvių darželiuose. Rododendrų rūšys Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis. Jų priskaičiuojama 10–12 tūkst. veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medis“. Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis.

Atšilus orams daugelis džiaugiasi ilgesnėmis dienomis ir daugiau laiko leidžia lauke, tačiau kartu su vasara suaktyvėja ir įvairūs kenkėjai. Vieni nemaloniausių iš jų – žiurkės, kurios šiltuoju metų laiku aktyviau ieško maisto, veisiasi ir dažniau užklysta į žmonių valdas. Šie graužikai gali apsigyventi ne tik soduose ar kiemuose, bet ir garažuose, rūsiuose, sandėliukuose bei net namų viduje. Be to, jie gali platinti ligas, gadinti turtą ir užteršti maisto atsargas, rašoma mirror.co.uk.

Nors raukšlėtalapis erškėtis žavi kvapniais žiedais ir ryškiais vaisiais, specialistai įspėja – šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas augalas yra viena pavojingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Sparčiai plintantis krūmas išstumia vietinius augalus ir kelia grėsmę biologinei įvairovei, todėl žmonės raginami jo nesodinti kiemuose ir elgtis atsakingai, kad augalas nebeplistų.

Atšilus orams daugelis džiaugiasi galėdami daugiau laiko praleisti sode ar kieme. Tačiau kartu su pavasariu į aplinką sugrįžta ir vieni nemaloniausių vabzdžių – vapsvos. Jos gali tapti tikru galvos skausmu, ypač jei nusprendžia susukti lizdą šalia namų, pašiūrėje ar garaže. Tokiais atvejais vabzdžiai tampa agresyvesni, o jų pašalinimas gali būti sudėtingas ir net pavojingas.

Piktžolės yra nuolatinis galvos skausmas tiek sodininkams, tiek namų savininkams. Jos greitai įsitvirtina tarp trinkelių, terasų plyšių ar šaligatvių, o jų šalinimas dažnai pareikalauja nemažai laiko ir pastangų. Nors prekyboje netrūksta įvairių cheminių priemonių, daugelis žmonių ieško paprastų, nebrangių ir veiksmingų alternatyvų. Viena sodininkė pasidalijo metodu, kuris, anot jos, leidžia piktžolių atsikratyti vos per kelias valandas, rašoma mirror.co.uk.

Žvaigždūnės (Skabioza) „Chile Black“ – vienas neįprasčiausių sodo daugiamečių augalų, pasižymintis giliu vyno atspalviu. Apvalūs, tamsiai bordo spalvos aksominiai žiedynai tikrai primena mažus veliūrinius rutuliukus, sklandančius virš gėlyno. Saulėje ši spalva tampa beveik juodai vyšninė, todėl augalas atrodo itin prabangiai ir nestandartiškai. Svarbu: birželio mėnesį žvaigždūnes geriausia sodinti jau paruoštais sodinukais arba paaugintais krūmeliais konteineriuose.

70-metė Violeta Polkienė ir jos vyras Augustas šiandien gyvena Agluonėnų kaime, Klaipėdos rajone, kur jau daugiau nei 16 metų kuria savo sodybą. Nors gyvenimas sodyboje iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus ir idiliškas, tačiau kasdienybėje netrūksta nei darbo, nei iššūkių.

Bijūnai jau ne vienerius metus išlieka vienomis mėgstamiausių gėlių lietuvių soduose. Jie vertinami dėl savo įspūdingų žiedų, ilgaamžiškumo ir gana nesudėtingos priežiūros. Vis dėlto ne vienas sodininkas susiduria su problema, kai vešlus augalas auga metų metus, tačiau taip ir nesukrauna žiedų. Daugiau nei dešimtmetį savo ūkyje bijūnus auginanti Renata Jančoraitė sako, kad dažniausiai dėl to kalta ne netinkama priežiūra ar trąšų trūkumas, o klaidos, padarytos dar sodinant augalą.

Augalai ne tik puošia sodą ar kiemo erdves, bet ir kuria jaukesnę, gyvesnę aplinką visais metų laikais. Tačiau didžiausią įspūdį jie palieka tada, kai pradeda žydėti. Deja, ne visi lauko augalai žydi lengvai, o kai kuriems net ir palankiomis sąlygomis gali prireikti daugiau laiko, kol jie pradeda formuoti žiedus. Būtent todėl augalų priežiūra tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu jų žydėjimo trukmę ir intensyvumą, rašoma patchplants.com.

Erkės vis dažniau sutinkamos ne išėjus kur į mišką ar pievą, o tiesiog mūsų soduose. Jos laukia grobio žemai prie žemės, vietose, kur dažnai lankosi žmonės ir gyvūnai. Labai svarbi yra tinkama sodo priežiūra, kuri gali reikšmingai sumažinti erkių kiekį. Nors daugeliui sodas asocijuojasi su saugia erdve, realybė yra kitokia. Verta žinoti, kur erkės dažniausiai sutinkamos ir kaip sumažinti jų kiekį, kad būtų galima ramiai vaikščioti po žalią erdvę aplink namus.