sodas

Nors daugelis lietuvių dažniau augina avietes, soduose savo vietą turėtų rasti ir gervuogės – didelės ir skanios uogos pakerės visus. Patarimais, kaip auginti naujos kartos kultūrines gervuoges, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių ūkis“ dalijosi ūkininkas Gediminas Cijūnaitis. Gervuogių derlius pirmiausia priklausys nuo to, kaip jas tręšite ir ar laiku nupurkšite nuo grybinių ligų – šios gervuogės yra labai joms jautrios.

Be daugybės panaudojimo būdų kulinarijoje, auginamos levandos suteikia kvapo ir spalvų bet kur, kur jos pasodintos – palei taką, prie terasos ar vazone jūsų kiemo verandoje – dėl ilgo žydėjimo laikotarpio. Šis sausrai atsparus daugiametis augalas nereikalauja daug priežiūros, jei gauna pakankamai saulės ir auga gerai drenuojamoje dirvoje.

Lietuvių sodus jau ne vienerius metus užkariavę hortenzijos, tačiau vis dažniau akys krypsta į kitą augalą – vadinamąsias Egipto žvaigždes, lotyniškai vadinamas Pentas lanceolata. Jų populiarumas auga ne tik dėl grožio, bet ir dėl to, kad nėra itin reiklūs, nebijo saulėtų vietų ir džiugina savo žiedais ilgą laiką – gali žydėti iki pat pirmų šalnų. Tai yra tropiniai augalai, geriausiai augantys šiltname, drėgname klimate.

Pavasariui tik prasidėjus ir nutirpus beveik visam sniegui, soduose prasideda pirmieji metų darbai. Tiesa, kai kurių augalų sodinimui dar gerokai per anksti, o kai kurių darbų svarbu nepraleisti, kol orai dar smarkiai neatšilo.

Apelsinų žievelės gali būti ne tik virtuvės atliekos, bet ir vertinga natūrali priemonė sode. Jose gausu eterinių aliejų ir naudingų medžiagų, todėl jos gali pagerinti kompostą, atbaidyti kenkėjus ar net padėti dezinfekuoti sodo įrankius. Sodininkystės ekspertai paaiškina, kaip šias citrusinių vaisių žieveles panaudoti ekologiškai ir be chemikalų, rašo thespruce.com.

Kurmių išrausti tuneliai gali sugadinti net gražiausią veją ir tapti tikru galvos skausmu sodininkams. Nors šie gyvūnai naikina kai kuriuos kenkėjus, jų paliekama žala dažniausiai nusveria naudą. Kraštovaizdžio ir vejos priežiūros specialistė Lori Johnson dalijasi natūraliais būdais, kurie padės atsikratyti kurmių nenaudojant kenksmingų nuodų, rašoma thespruce.com.

Kai kurios daugiametės gėlės ypač gerai toleruoja tokį ankstyvą sodinimą. Ankstyvą pavasarį prekyboje pasirodo daugiamečiai augalai su atvira šaknų sistema.  Tokie augalai lengvai prigyja ir jau vasarą suformuoja pilnaverčius žydinčius krūmus. Ką sodinti kovo mėnesį? Ankstyvą pavasarį sodo centruose dažnai parduodamos daugiametės gėlės be žemių gumulo. Tokių augalų šaknys būna supakuotos į drėgnas durpes arba pjuvenas.

Kiekvieną pavasarį sodininkai pradeda lenktynes dėl tvirčiausių daigų, tarsi tai būtų sporto varžybos. Šiose lenktynėse liaudiški receptai neretai pasirodo esantys efektyvesni už pirktinius stimuliatorius. Pastaraisiais metais ypatingo dėmesio sulaukė pelenų antpilas.

Kovas – vienas geriausių mėnesių pradėti kovą su piktžolėmis sode. Specialistai teigia, kad būtent šiuo metu jos dar yra jaunos ir pažeidžiamos, todėl jas pašalinti kur kas lengviau. Be to, išrautas piktžoles galima panaudoti net ir naudingai – jos gali tapti natūraliomis trąšomis kitiems augalams, rašoma express.co.uk. Pavasarį piktžolės dar silpnos Piktžolės yra viena dažniausių problemų soduose, tačiau jas galima gana lengvai suvaldyti, jei imsitės veiksmų dar prieš joms išplintant.

Nors augalai teikia naudą planetai ir puošia aplinką, tam tikros rūšys, klaidingai pasodintos kieme, sukelia daugiau galvos skausmo, nei yra vertos. Štai 9 medžiai, kurių reikėtų vengti, ir 9 variantai, galintys juos pakeisti. Plačialapė kriaušė Plačialapės kriaušės žydėjimas daugelyje regionų skelbia pavasarį. Jų balti žiedai įspūdingi, tačiau daugelis savininkų gailisi jas pasodinę.

Po itin sunkios žiemos pagaliau – pavasariškos nuotaikos. Savaitgalį atšilus orui, nudžiugo, sukruto ir sodininkai bei daržininkai. O sodinukų mugių dalyviai jau aktyviai joms ruošiasi. Sodinukų mugių maratonas prasideda jau balandį ir truks apie du mėnesius.

Nemažai žmonių nemėgsta kačių, ypač kai jos atkeliauja į sodą ir ima naudoti kruopščiai prižiūrimas lysves kaip kraiko dėžę. Katės gali pridaryti žalos kieme – išrausti daigus, pakenkti paukščiams ir palikti savo pėdsakų gėlynuose. Pastaruoju metu oras buvo nepalankus – ledas, sniegas ir lietus, tačiau tai nesustabdė kačių. Net ir esant prastam orui galite pamatyti šiuos „įžūlius svečius“, tupinčius ant vejos ar terasoje, rašoma express.co.uk.

Sukurti žydintį sodą sklype, kuriame dirva nera derlinga, akmeninga ar smėlinga, dažnai atrodo sudėtinga užduotis. Tačiau gamta pasirūpino augalais, kurie ne tik išgyvena atšiauriomis sąlygomis, bet ir paverčia „sunkias“ zonas ryškiais kraštovaizdžio akcentais. Pasirinkus nereiklius daugiamečius augalus, galima sumažinti priežiūrą ir kartu džiaugtis stabiliu dekoratyviniu rezultatu daugelį metų.

Vasario vidurys Lietuvos kaime visada buvo savotiška riba. Ne kalendorinė, o labiau vidinė – pajuntama kaulais, kvapu ore, dienos šviesos ilgėjimu. Nors šiemet sniegas dar guli laukuose storu patalu, o rytai pasitinka beveik 20 laipsnių šalčiu, gamta jau tyliai ruošiasi pabudimui. Šiame pereinamajame laike žmogaus vaidmuo tampa ypač svarbus. Tai ne stebėjimo, o pasirengimo metas. Nuo ko prasideda visas ūkis Patyrę ūkininkai ir daržininkai žino: pavasaris niekada nelaukia.

Daugelis mūsų, atidarę vyno butelį, kamštį tiesiog išmeta. Tačiau pasirodo, kad šis, atrodytų, nereikšmingas daiktas gali tapti naudingu pagalbininku sode. Specialistai ragina nuo šiol kamščius ne kaupti stalčiuje ar mesti į šiukšliadėžę, o išsaugoti iki žiemos galo. Būtent žiemos pabaiga – tinkamas metas pasiruošti pavasariui ir imtis paprastų, bet veiksmingų sprendimų.

Skaičiuojant dienas iki pavasario, sodininkai jo laukia ne tik su viltimi, bet ir su nerimu. Šiemet tikra, sniegu gausi žiema kai kuriuose soduose paliko brangių pasekmių. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, soduose labiausiai nuo sniego kiekio nukentėjo šiltnamiai – šį sezoną žalų dėl sniego slėgio buvo užregistruota net 7 kartus daugiau nei pernai.

Po kelių savaičių alinusių speigų ir storos sniego dangos beveik visoje Lietuvoje, kai vietomis termometrai rodė arti –30 laipsnių šalčio, socialiniuose tinkluose tarp sodininkų pradėjo sklisti viltingos diskusijos: galbūt šie žiemiški orai taps natūraliu ginklu prieš vieną didžiausių sodo priešų – šliužus.

Galbūt net neįtarėte, su kuo gali būti susijęs ugniažolių atsiradimas sode. Kai kur daržuose galima pastebėti, kaip lysvėse, kur dar neseniai viskas buvo švaru ir gražu, staiga pradeda vešliai augti didžioji ugniažolė – ryškiai žalias augalas su geltonais žiedais. Ji greitai užgrobia uogakrūmių bei daržovių teritoriją, todėl atrodo, kad kiti sodiniai silpsta.

Lietuvą ilgokai kauščius rekordiniams šalčiams daugeliui daržininkų ir sodininkų sužibo viltis, kad jų siaubas – invaziniai šliužai galbūt iššals ir išnyks. Nors jie ir žiemą kelia problemų. Štai gamtininkas net viduržiemį su durpėmis namo parsivežė šių rudų šliužų. Gamtos žinovas beveik neabejoja, kad ir kaip reikiant spustelėjęs šaltukas neiššaldys šių  daržo ir sodo kenkėjų. Viliasi, kad bent kiek jų sumažins. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ką bendro turi hortenzijų žiedai, pomidorų maras ir jodo buteliukas iš vaistinės? Pasirodo – daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Vaistininkai pastebi, kad kai kurie vaistiniai preparatai vis dažniau keliauja ne į namų vaistinėlę, o į sodo sandėliuką ar net vonios lentyną. Gėlėms, kvapams, dėmėms, daržovių apsaugai ar grožiui – kūrybingų paskirčių netrūksta.

Nors vasaris dažnai laikomas ramiu laikotarpiu sode, specialistai ragina sodininkus suklusti: būtent dabar paukščiams itin trūksta maisto. Ekspertai pataria paprastą, bet veiksmingą sprendimą padėti sparnuotiesiems: pabarstyti čili dribsnių paukščių lesyklose ir aplink jas. Žiemos pabaiga paukščiams yra vienas sunkiausių laikotarpių, rašoma express.co.uk.

Snapučiai – dar ne visų atrasti augalai, papuošiantys bet kurį sodą. Jie stulbina ne tik savo grožiu ir spalvomis, bet ir nereiklumu, o pasodinti prie rožių padės susikurti ne tik džiaugsmą akims, bet ir nosiai. Plačiau apie šiuos augalus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Sandra Gataveckienė.

Sodinukų mugėse, turguose vis dažniau galima pamatyti egzotinių kaulavaisių – abrikosų, persikų, nektarinų – medelių. Ar tikrai šiuos šiltų kraštų vaismedžius galima auginti Lietuvoje? Pasakoja sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaras, medelyno savininkas ir nuolatinis Didžiosios sodinukų mugės dalyvis Kęstutis Malinauskas. Pavojingiausia – pavasarinės šalnos „Šiuos augalus mūsų šalyje auginti galima ir tai jau pilnu tempu daroma.

Kartais daržininkams ar gėlininkams tereikia keleto ar keliolikos augalų, todėl sėdami jie nesunaudoja visų pakuotėje esančių sėklų ir jas pasilieka kitiems metams. Pasitaiko, kad ant pakuotės nurodytas galiojimo laikas jau baigiasi, įrašas apie tai nusitrynęs ar pan. Pirkti naują? Ne visada. Sėklų daigumą įmanoma patikrinti keliais būdais. Kaip patikrinti sėklų daigumą? Į paruoštą gruntą pasėkite bent 20 sėklų ir palaukite, kol sudygs. Jei sudygo 80–85 proc.

Mažų sklypų savininkai vis dažniau susiduria su užduotimi – kaip padaryti sodą išraiškingą neperkraunant erdvės. Kompaktiški krūmai padeda išspręsti šią problemą be kompromisų tarp grožio ir patogumo. Maži matmenys visai nereiškia kuklaus dekoratyvumo: tokie augalai dažnai atrodo tvarkingiau ir išraiškingiau už stambias formas. Ribotoje teritorijoje ypač svarbios proporcijos.

Vieno sodininko hortenzijos jau dvejus metus augino vešlius, sveikus lapus, tačiau taip ir nesukrovė žiedų. Paaiškėjo, kad problema – itin dažna klaida, kurią daro daugelis.  Hortenzijos garsėja įspūdingais, dideliais žiedais, kurie vasarą sukuria tikrą spalvų šou, o rudenį ir žiemą virsta dekoratyviomis žiedynų galvutėmis, rašoma express.co.uk.

Ieškodama sprendimo, kaip apsaugoti sodą nuo kačių paliekamų „siurprizų“, viena namų šeimininkė išbandė keturis populiarius metodus. Rezultatas ją nustebino – veiksmingas pasirodė tik vienas, be to, jis yra saugus ir natūralus. Daugelis sodininkų kates laiko tikru galvos skausmu. Minkšta, puri žemė idealiai tinka kasti ir užkasti išmatas, o ramus sodas be triukšmo bei trukdžių atitinka visus kačių poreikius. Be to, kai kurie kvapai – tam tikrų augalų ar trąšų – kates netgi vilioja.

Levandos – daug priežiūros nereikalaujantys augalai, vis tik ne visiems pavyksta juos prisijaukinti. Didelę patirtį turinti dekoratyvinių augalų augintoja sako – kol jas prisijaukinsime, reikės ne vieną augalą „numarinti“, tačiau perpratus levandų priežiūrą ji visai paprasta.

„Matau, užkietėję sodininkystės ir daržininkystės gerbėjai jau ruošiasi sezonui – ruošiuosi ir aš. Pagalvojau, pasidalinsiu savo patarimu, kuo tręšiu augalus natūraliai ir kodėl kartais užtenka tiesiog neišmesti svogūnų lukštų“, – dalijasi sodininkė Birutė. Na pripažinkim, beveik visi gamindami naudojam svogūnus, jie tapę tokiu nepakeičiamu ingredientu lietuviškoj virtuvėj. Bet nežinau daug žmonių, kurie lukštus panaudotų sode.

Sausis daugeliui asocijuojasi su poilsiu nuo sodo darbų, tačiau patyrę sodininkai teigia – tai klaidingas įsitikinimas. Net ir šalčiausiu metų laiku galima padėti tvirtus pamatus būsimam derliui. Viena paprasta virtuvės atlieka gali tapti netikėtu atradimu kiekvienam, norinčiam auginti savo daržoves. Kalbama apie čili ir saldžiųjų paprikų sėklas, kurios dažniausiai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę.

Žiemos ramybė sode dar nereiškia, kad metas griebtis sekatoriaus. Britų sodininkas Simonas Eade’as įspėja: skubotas žieminis genėjimas gali rimtai pakenkti augalams ir sugadinti būsimą sezoną. Ekspertas paaiškino, kokių kultūrų kategoriškai negalima liesti sausį ir kokia rizika joms iškyla. Apie tai rašo „Express". Kai kuriems sodo augalams žieminis genėjimas – pavojingas Pasak specialisto, šiuo metu tinkamas laikas atjauninti tik obelis ir kriaušes.

Tinkamai prižiūrimi šie ryškūs augalai džiugins akį kiekvieną žiemą. Amarilė auga iš svogūnėlio ir šaltuoju metų laiku dažnai sutinkamas augalų parduotuvėse bei sodo centruose. Šios gėlės dažniausiai auginamos kaip kambarines – jos žydi žiemą, o atšilus orams pereina į ramybės būseną. Svarbiausia, kad šie augalai yra labai nereiklūs, jei tik užtikrinama tinkama priežiūra.

Augalas, kuris gali papuošti kiemą, subrandinti gausų derlių ir kartu būti naudingas sveikatai – taip kalbama apie nepelnytai pamirštą, o kai kurių dar neatrastą augalą šilkmedį. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sakė, kad šį augalą verta auginti sode – jis ne tik papuoš kiemą, džiugins gardžiomis uogomis, bet ir turi daugiau sveikatai naudingų savybių.

Žieminis česnakas užtikrina būsimą derlių dar prieš šalčius, todėl tinkamas tręšimas gruodžio mėnesį yra labai svarbus. Ekspertai įvardino veiksmingas organines trąšas česnakui. Pataria česnakus tręšti pelenais Nuo to, kokias trąšas naudosite prieš žiemą, priklauso, kaip augalas peržiemos, kiek stiprios bus šaknys ir ar česnakas gaus galingą startą pavasarį. Česnaką reikia tręšti medžio pelenais.

Šis paprastas patarimas gali būti naudingesnis, nei iš pradžių atrodo. Laukinės gamtos ekspertai ragina sodininkus žiemą palikti teniso kamuoliukus savo soduose. Nors tai gali skambėti keistai, šis patarimas turi labai aiškų tikslą ir yra susijęs su dviem dažnai į sodybas užklystančiais gyvūnais. Kaip ir daugelis kitų gyvūnų, paukščiai ir ežiai sunkiai ištveria šaltąjį sezoną, todėl žiemą jiems dažnai reikia papildomos pagalbos.

Raugerškiai, liaudyje geriau žinomi kaip barbarisai, ne tik puošia sodą, žavi gražiais žiedais ir ryškiaspalvėmis uogomis – jų gydomosios savybės žinomos liaudies medicinoje. Panaudojama ir jų mediena, uogomis dažomi audiniai bei odos dirbiniai. Nekaprizingi augalai Šiais nereikliais augalais galima paįvairinti želdynų spalvų gamą ar pasodinti jų gyvatvorę. Norint, kad sodas rudenį neatrodytų per daug monotoniškas ar nuobodus, patartina auginti raugerškių.

Ryškią gėlių lysvę gegužės mėnesiui galima paruošti jau gruodžio mėnesį: dalį gėlių geriau iš karto pasėti į užšalusią žemę, kad sėklos natūraliai praeitų šaltą stratifikaciją ir pavasarį duotų stipresnius daigelius. Toks sėjimas prieš žiemą taupo laiką, mažina grybelinių ligų riziką ir padeda gauti gausų žydėjimą be daigų ant palangės.

Kad kambariniai ir balkono, terasų augalai būtų sveiki ir gražūs, jiems, težinantiems vazono žemę, būtinas reguliarus ir subalansuotas maistinių medžiagų papildymas. Tarp daugybės variantų, kaip tai užtikrinti, ypatingą vietą užima trąšų lazdelės. Paprastai naudojamos ir efektyvios trąšų lazdelės – idealus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek jau patyrusiems sodininkams. Svarbu tik įsiminti kelis niuansus, kuriuos ir aptarsime.

Pradedant kristi temperatūrai ir artėjant pirmiesiems rimtesniems šalčiams, sodininkams primenama apsaugoti jautresnius augalus. Po „neįprastai šilto“ spalio ir lapkričio pradžios daugelis augalų dar nespėjo įgyti žieminio atsparumo, todėl staigus temperatūros kritimas gali jiems smarkiai pakenkti, rašo express.co.uk.

Klausimas, ar verta rožes uždengti žiemai, kelia daug diskusijų tarp sodininkų. Iš tiesų, atsakymas priklauso nuo rožių rūšies, jų atsparumo šalčiui ir tikslo, kurį siekiate savo sode. Patyrę specialistai pataria šį klausimą spręsti konkrečiai, kuo labiau sumažinant vargą, kur tai įmanoma. Kokias rožes nereikia dengti: akcentas ant krūminių veislių Daugumai krūminių rožių, žydinčių visą vasarą (remontantinės veislės), dengimo būtinybė yra abejotina.

Rudeniniam orui iš lėto rodant savo šaltąją pusę, dauguma skuba pabaigti visus sodo darbus. Tarp jų ir atlikėja Rūta Ščiogolevaitė, sumaniusi pasodinti patvoryje trūkstamą tują. Dainininkė į pagalbą pasikvietė TV3 laidos „Pasidaryk pats“ vedėją Audrių Bružą, kad darbai vyktų greičiau, sklandžiau ir smagiau.

Sode dirbęs vyras nesitikėjo, kad paprasta diena virs paslaptimi, primenančia seną detektyvą. Tvarkydamas savo kiemą, jis aptiko didelę metalinę dėžę, kuri iš pradžių pasirodė kaip paprastas senas objektas, tačiau netrukus sukėlė nerimą ir smalsumą. Socialiniuose tinkluose šis radinys iškart sulaukė audringų diskusijų – daugelis svarstė, ar tai galėtų būti kapas, ar galbūt senas šulinys ar net karo laikų slėptuvė.

Sodininkaujant kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui: ar reikia pirmais, antrais metais tręšti augalus, ar saugu naudoti trąšas ir kodėl vaismedžius puola vėžys? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ atsakė kone 40 metų patirtį sukaupęs mokslų daktaras, agronomas Algirdas Amšiejus.

Straubliuku vadinamas Otiorhynchus pseudonothus – naujas kenkėjas lietuvių soduose. Jis jau aptiktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mokslininkai jį pastebėjus ragina nedelsti ir apie tokias radybas pranešti. Apie Lietuvoje aptinkamą naują kenkėją anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ laidos vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Ruduo – metas, kai sodai ir kiemai pasipuošia spalvotais lapais, tačiau daugelis nežino, ką su jais daryti, kai jie nukrenta. Ar verta juos grėbti, kompostuoti, o gal tiesiog palikti gulėti po medžiais? Sodininkystės ekspertas Tomas Strowlgeris siūlo paprastą, tvarų ir gamtai naudingą sprendimą – pasigaminti lapų puvenų. Šis būdas ne tik padeda atsikratyti lapų, bet ir leidžia „atsidėkoti“ savo sodui, nes gautas produktas bus puikus natūralus mulčias bei dirvožemio gerintojas.

Ruduo daugeliui atrodo ramybės metas – daržai nurimę, gėlynai sustingę, o sodininkai ruošiasi žiemos poilsiui. Vis dėlto patyrę žmonės žino: būtent dabar dedami pamatai kitų metų augalų grožiui ir derliui. „Ruduo nėra tik užbaigimas, tai ir pradžia. Jei palieki žemę tuščią, pavasarį teks dvigubai daugiau dirbti“, – šypteli sodininkas Algirdas. Jis įsitikinęs, kad rudeniniai darbai dažnai nuvertinami, nors būtent jie leidžia pavasarį sulaukti greitesnio ir gausesnio derliaus.

Bijūnai gali žydėti tik trumpą laikotarpį, tačiau daugelis sodininkų nekantriai laukia jų žydėjimo. Dideli, sodrūs žiedynai gali džiuginti tik kelias savaites, tačiau bijūnai reikalauja daug dėmesio. Kaip prižiūrėti bijūnus rudenį apie tai rašo „Homes and Gardens“ . Genėkite augalus Kai bijūnų lapai rudenį pagelsta ir nudžiūsta, atėjo laikas juos genėti.

Buvęs karališkosios šeimos sodininkas Jackas Stooksas pasidalijo netikėtu patarimu, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į sodininkystę – ir tai stebėtinai paprasta bei veiksminga. Visi sodininkai nuolat ieško paprastų būdų pagražinti savo sodus – ypač tokių, kurie nereikalauja daug darbo ar pinigų, rašo mirror.co.uk.

Kai lapai pradeda kristi, o termometras vis dažniau rodo vienženklę temperatūrą, metas pagalvoti ne tik apie šiltus drabužius, bet ir apie savo kiemą. Vos keli nesudėtingi darbai, atlikti rudenį, gali nulemti, ar pavasarį džiaugsitės tvarkingu, gyvu sodu ar teks taisyti šalčio padarinius, rašoma pranešime spaudai. Kaip pasiruošti žiemai, kad sniegas ir šalčiai nesukeltų nemalonių siurprizų? 1. Sutvarkykite veją ir augalus „Vejai reikia poilsio taip pat, kaip ir žmonėms.