TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ patarimais, kas išduoda užrūgštėjusį dirvožemį ir kokia priemonė padės ją atstatyti, pasakojo bendrovės „Emolus“ konsultantė Aistė Levanienė ir direktorius Gediminas Levanas.
Ženklai, išduodantys, kad dirvožemis užrūgštėjęs
A. Levanienė pažymi, kad dirvožemio rūgštėjimas Lietuvos gamtoje yra neišvengiamas procesas, prie kurio prisideda ir žmogaus veikla, t. y. intensyvus cheminių priemonių naudojimas.
Per rūgštus dirvožemis turi didelę neigiamą įtaką augalams: jų augimui, vystymuisi ir net derliui.
„Rūgščiame dirvožemyje prastai auga augalai, jie skursta, gelsta jų lapai ir, tarkim, į rūgštų dirvožemį pasodinti augalai, daigai, pavyzdžiui, jauni netgi neišgyvena“, – sako konsultantė.
Pasitikrinti dirvožemio rūgštingumą galima lakmuso popierėliais arba specialiaisia pH matavimo prietaisais – jie ganėtinai tiksliai parodo rodiklį.
Vis tik ne visi tokius prietaisus turi, tačiau A. Levanienė sako, kad norint suprasti, ar dirvožemis užrūgštėjęs, pakanka pasidairyti savo valdose:
„Jeigu pastebėjome augančius asiūklius arba kažkokias samanas, tai jau iš tikrųjų yra ženklas, kad yra užrūgštėjęs dirvožemis ir reikėtų sureguliuoti jo pH.“
Taigi, patys ryškiausi rūgštaus dirvožemio požymiai yra: prastas derlingumas, neišnaikinami asiūkliai ir net samanos vejoje.
Juodoji kreida – dirvos pH atstatymui
Atstatyti dirvožemį galima specialiomis priemonėmis. Viena jų – juodoji kreida, sudėtyje turinti daug vertingo elemento – kalcio. Tai yra natūrali medžiaga, todėl ją gali naudoti net auginantys ekologiškai.
„Dar vienas šios juodosios kreidos išskirtinumas būtų tas, kad jis savo sudėtyje turi huminių ir fulvo rūgščių – šios rūgštys pagerina dirvožemio struktūrą, jo derlingumą, suaktyvina ir pačio dirvožemio mikroflorą, pagerina ir pačių augalų įsišaknijimą.
Tad naudodami juodąją kreidą turėsime tokią kaip ir dvigubą naudą – ne tik sureguliuosime dirvožemio pH, bet dar tuo pačiu pagerinsime ir dirvožemio būklę“, – sako A. Levanienė.
Kaip teigia minėtos bendrovės direktorius, šią priemonę galima naudoti ištisus metus, tačiau ypač aktualu tai daryti rudenį, žiemą ar anksti pavasarį.
Jis priduria, kad šios medžiagos išskirtinumas yra ir juoda spalva, todėl išpylus ant žemės jos nė nepastebėsite, o naudojant įprastą kreidą ji paberta atrodo kaip lengvas sniegelis.
Kiek ir kaip naudoti juodąją kreidą?
Tad kaip naudoti juodąją kreidą? Kokių kiekių jos reikia ir ką žinoti sodininkams?
„Mes rekomenduojame, jei reguliariai naudojant, apie penkis kilogramus į arą. Jeigu atsiranda samanų, rūgščiamėgių augalų, tada didinti normą, nes jos reikia daug, kad matytųsi efektas – iki 10, galima net ir daugiau naudoti kilogramų į arą“, – pataria G. Levanas.
Juodąją kreidą naudojant vaismedžiams, svarbu atsižvelgti į jų dydį ir vainiko plotą. Nedideliam vaismedžiui užteks penkių–dešimties gerų saujų.
„Nebijokite, kad pertręšite, nes ji ilgiau tirpsta ir tokiu būdu gaunamas ilgalaikis rezultatas. Galima naudoti visur – tiek vejai, tiek daržuose sodinant augalus, tiek labai svarbu yra kalcis būtent kaulavaisiams kaip slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai ir panašūs vaismedžiai. Jis yra labai svarbus pačio kaulavaisio formavime ir vaisiaus kokybei“, – primena pašnekovas.
Juodosios kreidos naudojimas yra itin paprastas: granuoliuotą medžiagą galima barstyti įprastu rankiniu būdu arba naudojant specialiai tam skirtus barstytuvus, ji lengvai pasiskleidžia ir nedulka.
Dar daugiau naudingų patarimų sodininkams – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
