sodas

Skaičiuojant dienas iki pavasario, sodininkai jo laukia ne tik su viltimi, bet ir su nerimu. Šiemet tikra, sniegu gausi žiema kai kuriuose soduose paliko brangių pasekmių. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, soduose labiausiai nuo sniego kiekio nukentėjo šiltnamiai – šį sezoną žalų dėl sniego slėgio buvo užregistruota net 7 kartus daugiau nei pernai.

Po kelių savaičių alinusių speigų ir storos sniego dangos beveik visoje Lietuvoje, kai vietomis termometrai rodė arti –30 laipsnių šalčio, socialiniuose tinkluose tarp sodininkų pradėjo sklisti viltingos diskusijos: galbūt šie žiemiški orai taps natūraliu ginklu prieš vieną didžiausių sodo priešų – šliužus.

Galbūt net neįtarėte, su kuo gali būti susijęs ugniažolių atsiradimas sode. Kai kur daržuose galima pastebėti, kaip lysvėse, kur dar neseniai viskas buvo švaru ir gražu, staiga pradeda vešliai augti didžioji ugniažolė – ryškiai žalias augalas su geltonais žiedais. Ji greitai užgrobia uogakrūmių bei daržovių teritoriją, todėl atrodo, kad kiti sodiniai silpsta.

Lietuvą ilgokai kauščius rekordiniams šalčiams daugeliui daržininkų ir sodininkų sužibo viltis, kad jų siaubas – invaziniai šliužai galbūt iššals ir išnyks. Nors jie ir žiemą kelia problemų. Štai gamtininkas net viduržiemį su durpėmis namo parsivežė šių rudų šliužų. Gamtos žinovas beveik neabejoja, kad ir kaip reikiant spustelėjęs šaltukas neiššaldys šių  daržo ir sodo kenkėjų. Viliasi, kad bent kiek jų sumažins. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ką bendro turi hortenzijų žiedai, pomidorų maras ir jodo buteliukas iš vaistinės? Pasirodo – daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Vaistininkai pastebi, kad kai kurie vaistiniai preparatai vis dažniau keliauja ne į namų vaistinėlę, o į sodo sandėliuką ar net vonios lentyną. Gėlėms, kvapams, dėmėms, daržovių apsaugai ar grožiui – kūrybingų paskirčių netrūksta.

Nors vasaris dažnai laikomas ramiu laikotarpiu sode, specialistai ragina sodininkus suklusti: būtent dabar paukščiams itin trūksta maisto. Ekspertai pataria paprastą, bet veiksmingą sprendimą padėti sparnuotiesiems: pabarstyti čili dribsnių paukščių lesyklose ir aplink jas. Žiemos pabaiga paukščiams yra vienas sunkiausių laikotarpių, rašoma express.co.uk.

Snapučiai – dar ne visų atrasti augalai, papuošiantys bet kurį sodą. Jie stulbina ne tik savo grožiu ir spalvomis, bet ir nereiklumu, o pasodinti prie rožių padės susikurti ne tik džiaugsmą akims, bet ir nosiai. Plačiau apie šiuos augalus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Sandra Gataveckienė.

Sodinukų mugėse, turguose vis dažniau galima pamatyti egzotinių kaulavaisių – abrikosų, persikų, nektarinų – medelių. Ar tikrai šiuos šiltų kraštų vaismedžius galima auginti Lietuvoje? Pasakoja sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaras, medelyno savininkas ir nuolatinis Didžiosios sodinukų mugės dalyvis Kęstutis Malinauskas. Pavojingiausia – pavasarinės šalnos „Šiuos augalus mūsų šalyje auginti galima ir tai jau pilnu tempu daroma.

Kartais daržininkams ar gėlininkams tereikia keleto ar keliolikos augalų, todėl sėdami jie nesunaudoja visų pakuotėje esančių sėklų ir jas pasilieka kitiems metams. Pasitaiko, kad ant pakuotės nurodytas galiojimo laikas jau baigiasi, įrašas apie tai nusitrynęs ar pan. Pirkti naują? Ne visada. Sėklų daigumą įmanoma patikrinti keliais būdais. Kaip patikrinti sėklų daigumą? Į paruoštą gruntą pasėkite bent 20 sėklų ir palaukite, kol sudygs. Jei sudygo 80–85 proc.

Mažų sklypų savininkai vis dažniau susiduria su užduotimi – kaip padaryti sodą išraiškingą neperkraunant erdvės. Kompaktiški krūmai padeda išspręsti šią problemą be kompromisų tarp grožio ir patogumo. Maži matmenys visai nereiškia kuklaus dekoratyvumo: tokie augalai dažnai atrodo tvarkingiau ir išraiškingiau už stambias formas. Ribotoje teritorijoje ypač svarbios proporcijos.

Vieno sodininko hortenzijos jau dvejus metus augino vešlius, sveikus lapus, tačiau taip ir nesukrovė žiedų. Paaiškėjo, kad problema – itin dažna klaida, kurią daro daugelis.  Hortenzijos garsėja įspūdingais, dideliais žiedais, kurie vasarą sukuria tikrą spalvų šou, o rudenį ir žiemą virsta dekoratyviomis žiedynų galvutėmis, rašoma express.co.uk.

Ieškodama sprendimo, kaip apsaugoti sodą nuo kačių paliekamų „siurprizų“, viena namų šeimininkė išbandė keturis populiarius metodus. Rezultatas ją nustebino – veiksmingas pasirodė tik vienas, be to, jis yra saugus ir natūralus. Daugelis sodininkų kates laiko tikru galvos skausmu. Minkšta, puri žemė idealiai tinka kasti ir užkasti išmatas, o ramus sodas be triukšmo bei trukdžių atitinka visus kačių poreikius. Be to, kai kurie kvapai – tam tikrų augalų ar trąšų – kates netgi vilioja.

Levandos – daug priežiūros nereikalaujantys augalai, vis tik ne visiems pavyksta juos prisijaukinti. Didelę patirtį turinti dekoratyvinių augalų augintoja sako – kol jas prisijaukinsime, reikės ne vieną augalą „numarinti“, tačiau perpratus levandų priežiūrą ji visai paprasta.

„Matau, užkietėję sodininkystės ir daržininkystės gerbėjai jau ruošiasi sezonui – ruošiuosi ir aš. Pagalvojau, pasidalinsiu savo patarimu, kuo tręšiu augalus natūraliai ir kodėl kartais užtenka tiesiog neišmesti svogūnų lukštų“, – dalijasi sodininkė Birutė. Na pripažinkim, beveik visi gamindami naudojam svogūnus, jie tapę tokiu nepakeičiamu ingredientu lietuviškoj virtuvėj. Bet nežinau daug žmonių, kurie lukštus panaudotų sode.

Sausis daugeliui asocijuojasi su poilsiu nuo sodo darbų, tačiau patyrę sodininkai teigia – tai klaidingas įsitikinimas. Net ir šalčiausiu metų laiku galima padėti tvirtus pamatus būsimam derliui. Viena paprasta virtuvės atlieka gali tapti netikėtu atradimu kiekvienam, norinčiam auginti savo daržoves. Kalbama apie čili ir saldžiųjų paprikų sėklas, kurios dažniausiai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę.

Žiemos ramybė sode dar nereiškia, kad metas griebtis sekatoriaus. Britų sodininkas Simonas Eade’as įspėja: skubotas žieminis genėjimas gali rimtai pakenkti augalams ir sugadinti būsimą sezoną. Ekspertas paaiškino, kokių kultūrų kategoriškai negalima liesti sausį ir kokia rizika joms iškyla. Apie tai rašo „Express". Kai kuriems sodo augalams žieminis genėjimas – pavojingas Pasak specialisto, šiuo metu tinkamas laikas atjauninti tik obelis ir kriaušes.

Tinkamai prižiūrimi šie ryškūs augalai džiugins akį kiekvieną žiemą. Amarilė auga iš svogūnėlio ir šaltuoju metų laiku dažnai sutinkamas augalų parduotuvėse bei sodo centruose. Šios gėlės dažniausiai auginamos kaip kambarines – jos žydi žiemą, o atšilus orams pereina į ramybės būseną. Svarbiausia, kad šie augalai yra labai nereiklūs, jei tik užtikrinama tinkama priežiūra.

Augalas, kuris gali papuošti kiemą, subrandinti gausų derlių ir kartu būti naudingas sveikatai – taip kalbama apie nepelnytai pamirštą, o kai kurių dar neatrastą augalą šilkmedį. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sakė, kad šį augalą verta auginti sode – jis ne tik papuoš kiemą, džiugins gardžiomis uogomis, bet ir turi daugiau sveikatai naudingų savybių.

Žieminis česnakas užtikrina būsimą derlių dar prieš šalčius, todėl tinkamas tręšimas gruodžio mėnesį yra labai svarbus. Ekspertai įvardino veiksmingas organines trąšas česnakui. Pataria česnakus tręšti pelenais Nuo to, kokias trąšas naudosite prieš žiemą, priklauso, kaip augalas peržiemos, kiek stiprios bus šaknys ir ar česnakas gaus galingą startą pavasarį. Česnaką reikia tręšti medžio pelenais.

Šis paprastas patarimas gali būti naudingesnis, nei iš pradžių atrodo. Laukinės gamtos ekspertai ragina sodininkus žiemą palikti teniso kamuoliukus savo soduose. Nors tai gali skambėti keistai, šis patarimas turi labai aiškų tikslą ir yra susijęs su dviem dažnai į sodybas užklystančiais gyvūnais. Kaip ir daugelis kitų gyvūnų, paukščiai ir ežiai sunkiai ištveria šaltąjį sezoną, todėl žiemą jiems dažnai reikia papildomos pagalbos.

Raugerškiai, liaudyje geriau žinomi kaip barbarisai, ne tik puošia sodą, žavi gražiais žiedais ir ryškiaspalvėmis uogomis – jų gydomosios savybės žinomos liaudies medicinoje. Panaudojama ir jų mediena, uogomis dažomi audiniai bei odos dirbiniai. Nekaprizingi augalai Šiais nereikliais augalais galima paįvairinti želdynų spalvų gamą ar pasodinti jų gyvatvorę. Norint, kad sodas rudenį neatrodytų per daug monotoniškas ar nuobodus, patartina auginti raugerškių.

Ryškią gėlių lysvę gegužės mėnesiui galima paruošti jau gruodžio mėnesį: dalį gėlių geriau iš karto pasėti į užšalusią žemę, kad sėklos natūraliai praeitų šaltą stratifikaciją ir pavasarį duotų stipresnius daigelius. Toks sėjimas prieš žiemą taupo laiką, mažina grybelinių ligų riziką ir padeda gauti gausų žydėjimą be daigų ant palangės.

Kad kambariniai ir balkono, terasų augalai būtų sveiki ir gražūs, jiems, težinantiems vazono žemę, būtinas reguliarus ir subalansuotas maistinių medžiagų papildymas. Tarp daugybės variantų, kaip tai užtikrinti, ypatingą vietą užima trąšų lazdelės. Paprastai naudojamos ir efektyvios trąšų lazdelės – idealus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek jau patyrusiems sodininkams. Svarbu tik įsiminti kelis niuansus, kuriuos ir aptarsime.

Pradedant kristi temperatūrai ir artėjant pirmiesiems rimtesniems šalčiams, sodininkams primenama apsaugoti jautresnius augalus. Po „neįprastai šilto“ spalio ir lapkričio pradžios daugelis augalų dar nespėjo įgyti žieminio atsparumo, todėl staigus temperatūros kritimas gali jiems smarkiai pakenkti, rašo express.co.uk.

Klausimas, ar verta rožes uždengti žiemai, kelia daug diskusijų tarp sodininkų. Iš tiesų, atsakymas priklauso nuo rožių rūšies, jų atsparumo šalčiui ir tikslo, kurį siekiate savo sode. Patyrę specialistai pataria šį klausimą spręsti konkrečiai, kuo labiau sumažinant vargą, kur tai įmanoma. Kokias rožes nereikia dengti: akcentas ant krūminių veislių Daugumai krūminių rožių, žydinčių visą vasarą (remontantinės veislės), dengimo būtinybė yra abejotina.

Rudeniniam orui iš lėto rodant savo šaltąją pusę, dauguma skuba pabaigti visus sodo darbus. Tarp jų ir atlikėja Rūta Ščiogolevaitė, sumaniusi pasodinti patvoryje trūkstamą tują. Dainininkė į pagalbą pasikvietė TV3 laidos „Pasidaryk pats“ vedėją Audrių Bružą, kad darbai vyktų greičiau, sklandžiau ir smagiau.

Sode dirbęs vyras nesitikėjo, kad paprasta diena virs paslaptimi, primenančia seną detektyvą. Tvarkydamas savo kiemą, jis aptiko didelę metalinę dėžę, kuri iš pradžių pasirodė kaip paprastas senas objektas, tačiau netrukus sukėlė nerimą ir smalsumą. Socialiniuose tinkluose šis radinys iškart sulaukė audringų diskusijų – daugelis svarstė, ar tai galėtų būti kapas, ar galbūt senas šulinys ar net karo laikų slėptuvė.

Sodininkaujant kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui: ar reikia pirmais, antrais metais tręšti augalus, ar saugu naudoti trąšas ir kodėl vaismedžius puola vėžys? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ atsakė kone 40 metų patirtį sukaupęs mokslų daktaras, agronomas Algirdas Amšiejus.

Straubliuku vadinamas Otiorhynchus pseudonothus – naujas kenkėjas lietuvių soduose. Jis jau aptiktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mokslininkai jį pastebėjus ragina nedelsti ir apie tokias radybas pranešti. Apie Lietuvoje aptinkamą naują kenkėją anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ laidos vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Ruduo – metas, kai sodai ir kiemai pasipuošia spalvotais lapais, tačiau daugelis nežino, ką su jais daryti, kai jie nukrenta. Ar verta juos grėbti, kompostuoti, o gal tiesiog palikti gulėti po medžiais? Sodininkystės ekspertas Tomas Strowlgeris siūlo paprastą, tvarų ir gamtai naudingą sprendimą – pasigaminti lapų puvenų. Šis būdas ne tik padeda atsikratyti lapų, bet ir leidžia „atsidėkoti“ savo sodui, nes gautas produktas bus puikus natūralus mulčias bei dirvožemio gerintojas.

Ruduo daugeliui atrodo ramybės metas – daržai nurimę, gėlynai sustingę, o sodininkai ruošiasi žiemos poilsiui. Vis dėlto patyrę žmonės žino: būtent dabar dedami pamatai kitų metų augalų grožiui ir derliui. „Ruduo nėra tik užbaigimas, tai ir pradžia. Jei palieki žemę tuščią, pavasarį teks dvigubai daugiau dirbti“, – šypteli sodininkas Algirdas. Jis įsitikinęs, kad rudeniniai darbai dažnai nuvertinami, nors būtent jie leidžia pavasarį sulaukti greitesnio ir gausesnio derliaus.

Bijūnai gali žydėti tik trumpą laikotarpį, tačiau daugelis sodininkų nekantriai laukia jų žydėjimo. Dideli, sodrūs žiedynai gali džiuginti tik kelias savaites, tačiau bijūnai reikalauja daug dėmesio. Kaip prižiūrėti bijūnus rudenį apie tai rašo „Homes and Gardens“ . Genėkite augalus Kai bijūnų lapai rudenį pagelsta ir nudžiūsta, atėjo laikas juos genėti.

Buvęs karališkosios šeimos sodininkas Jackas Stooksas pasidalijo netikėtu patarimu, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į sodininkystę – ir tai stebėtinai paprasta bei veiksminga. Visi sodininkai nuolat ieško paprastų būdų pagražinti savo sodus – ypač tokių, kurie nereikalauja daug darbo ar pinigų, rašo mirror.co.uk.

Kai lapai pradeda kristi, o termometras vis dažniau rodo vienženklę temperatūrą, metas pagalvoti ne tik apie šiltus drabužius, bet ir apie savo kiemą. Vos keli nesudėtingi darbai, atlikti rudenį, gali nulemti, ar pavasarį džiaugsitės tvarkingu, gyvu sodu ar teks taisyti šalčio padarinius, rašoma pranešime spaudai. Kaip pasiruošti žiemai, kad sniegas ir šalčiai nesukeltų nemalonių siurprizų? 1. Sutvarkykite veją ir augalus „Vejai reikia poilsio taip pat, kaip ir žmonėms.

Ruduo – lemiamas metas rožėms. Tinkamai jomis pasirūpinus dabar, galima užtikrinti, kad kitais metais jos džiugins dar didesniais ir ryškesniais žiedais. Sodininkystės ekspertai atskleidžia paprastą triuką: viskas, ko reikia, – kavos tirščiai, kurie ne tik pamaitina rožes, bet ir atbaido šliužus, rašoma express.co.uk. Kas rožėms nutinka rudenį Rudens laikotarpiu rožės vis dar formuoja žiedus, todėl tampa itin pažeidžiamos.

Yra legenda, pasakojanti apie kregždutę, snapelyje nešusią žmogui kelis nemirtingumo skysčio lašus. Tačiau vapsva tyčia įkando kregždutei ir ši išliejo gyvybės lašelius ant bruknės, pušies ir kedro. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą ir vasarą. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) yra Vandens stichijos augalas, priklausantis Vėžio, Skorpiono ir Žuvies ženklams, yra valdoma Saturno planetos. Kada rinkti? Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai ir uogos.

Rudenį medžius balina ne visi, tačiau patyrę sodininkai rekomenduoja vis dėlto atlikti šią procedūrą ir įvardija daugybę jos privalumų. Pagrindiniai rudeninio medžių balinimo privalumai: medžių apsauga nuo žiemos šalčių ir ledo susidarymo ant kamienų; kova su žievėje gyvenančiais vabzdžiais; graužikų ir kiškių atbaidymas; vėlesnis medžio „prabudimas“ pavasarį; žievės apsauga nuo rudens temperatūros svyravimų.

Visiems uogakrūmiams reikalingas kasmetinis sanitarinis ir formuojantis genėjimas. Tai gerina jų ventiliaciją ir apšvietimą, didina derlingumą, mažina ligų ir kenkėjų antpuolio tikimybę, o mums gerokai palengvina uogų skynimą.  Uogakrūmiai genimi ramybės periodu, taigi kaip tik antrojoje rudens pusėje, kai jau nukritę lapai. Arba ankstyvą pavasarį, iki išsprogstant pumpurams.

Ruduo – metas, kai daugelis suka galvą, kaip sutvarkyti aplinką taip, kad ji atrodytų gražiai, tačiau nereikalautų daug priežiūros. Ne visi turi laiko ar noro nuolat ravėti, laistyti ir genėti augalus, todėl vis populiaresnis tampa principas – „mažiau darbo, daugiau grožio“. Naujienų portalui tv3.lt sodininkystės entuziastė Inga atskleidžia, kad tinkamai parinkti augalai gali džiuginti akis visus metus ir nereikalauti nuolatinės priežiūros.

Žiurkės sode gali sukelti daugybę nemalonumų – nuo netvarkos vejos plotuose iki ligų plitimo rizikos. Nors ne visada lengvai juos pastebėsite, šie gyvūnai gali slapta lankytis jūsų kieme, palikdami nepageidaujamus pėdsakus. Tačiau išvyti žiurkes iš savo sodo gali būti daug paprasčiau, nei manote – tam pakaks vos vienos virtuvėje naudojamos priemonės, kuri yra pigi ir visiškai saugi aplinkai, rašoma express.co.uk.

Ruduo – metas, kai sodas jau po truputį ruošiasi žiemos poilsiui, o dažnam sodininkui kyla klausimas: ką dar galima genėti, o ką geriau palikti iki pavasario? Žinomas ūkininkas, „Gedimino sodų“ įkūrėjas Gediminas Cijūnaitis sako, kad būtent spalio pradžia – puikus metas pasirūpinti tais augalais, kuriems genėjimas pavasarį gali pakenkti.

Lietuvoje ruduo visuomet reiškia ne tik spalvingų medžių lapų šokį ir ramų perėjimą į žiemos tylą, bet ir nesibaigiančius darbus kaimo sodybose. Nesvarbu, ar ta sodyba yra tik savaitgalio prieglobstis, ar gyvenamoji vieta ištisus metus, atėjus rugsėjo ir spalio mėnesiams šeimininkai vis dažniau pagalvoja apie tą patį – kaip tinkamai pasiruošti artėjančiam šalčiui, vėjams, sniegui ir drėgmei.

Serenčiai puošia kiemą, gėlynus ir daržus savo ryškiais žiedais nuo vasaros iki vėlyvo rudens, tačiau jų nauda neapsiriboja dekoratyvine funkcija. Šios gėlės yra tikri pagalbininkai sodininkams ir daržininkams, nes turi unikalių savybių, kurios padeda prižiūrėti dirvą ir apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Būtent todėl vis daugiau sodininkų rudenį arba prieš žiemą sodina serenčius, kad pavasarį gautų apčiuopiamą naudą.

Kad melsvės išliktų sveikos, vešlios ir išvengtų perkrovos, rekomenduojama jas dalyti kas penkerius metus arba dažniau, jei pastebimi silpnėjimo požymiai: lapai smulkūs, ūgliai silpni, bendras augimas prastesnis nei ankstesniais sezonais. Pavasarį arba ankstyvą rudenį – po vasaros karščio, bet prieš pirmąsias šalnas. Ruduo yra pranašesnis dėl švelnesnės temperatūros ir didesnės drėgmės, dėl ko sumažėja dažno laistymo poreikis.

Įpusėjus rudeniui, sodininkai vis dažniau suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo žaliąsias erdves artėjantiems šaltiems mėnesiams. Artimiausiomis savaitėmis laukia daug darbų – nuo sėklų rinkimo iki augalų apsaugos nuo šalčio. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kasmet iškylantis daugybei sodininkų, lieka tas pats: kada paskutinį kartą pjauti žolę? Į šį klausimą atsakė sodininkystės legenda Monty Donas, pasidalijęs savo spalio mėnesio darbų sąrašu ir keliais ypač vertingais patarimais.

Rožės – tikros sodo karalienės, kurios žavi ne tik savo spalvų įvairove, bet ir kvapu. Tačiau daugelis sodininkų daro klaidą – rudenį rožes palieka likimo valiai, manydami, kad jų priežiūra nebereikalinga. Iš tiesų spalis yra ypač svarbus mėnuo, kai augalai tampa pažeidžiamiausi įvairioms ligoms. Dėl to rožės gali susirgti, susilpnėti ir pavasarį nebepražysti taip, kaip galėtų.

Artėjant rudeniui, daugelis sodininkų ima galvoti, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak kraštovaizdžio dizainerės ir dailininkės Eurikos Urbonavičiūtės,rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. Tinkamai pasirūpinę sodu dabar, kitą sezoną galėsime džiaugtis stipriais, gražiai žydinčiais augalais ir tvarkinga aplinka. Kraštovaizdžio dizainerė TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasidalijo patarimais, kurie pravers kiekvienam sodo mylėtojui.

Ruduo sode – tikras gamtos šou: medžių lapai krinta ir nukloja veją spalvotomis rudeninių lapų juostomis. Tačiau kartu su grožiu kyla klausimas, ar nukritusius lapus būtina grėbti, ar galima palikti natūraliai, kad jie suirtų patys. Sodų ekspertai sako, kad teisingas lapų tvarkymas padeda išlaikyti veją sveiką, mažina grybelinių ligų riziką ir palaiko estetinę sodo tvarką, rašoma rhs.org.uk.com.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vieną invazinį augalą – bitinę sprigę, keliantį grėsmę mūsų gamtai. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo dekoratyvus ir patrauklus, iš tiesų – tai agresyvi rūšis, galinti išstumti vietinius augalus. Specialistai pabrėžia, kad augalas plinta itin greitai, jo sėklos ilgai išlieka dirvoje, o jas išnaikinti nėra paprasta.